Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. prašymą dėl priteistos skolos išdėstymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pakeitė Širvintų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo tvarką dalyje dėl įpareigojimo grąžinti ieškovui R. M. asmeninius daiktus ir priteisė ieškovui R. M. iš atsakovės A. Š. 639, 46 Eur kompensaciją bei 50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282 - 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais; griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikrą laiką, kada sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, itin svarbus yra abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 str. 1 d.). Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą į ateitį turi būti siekiama šių dviejų skirtingą teisinį interesą turinčių šalių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 479 Eur. Darytina išvada, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki ir ji negali sumokėti visos kompensacijos iš karto. Priteistos sumos išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas pareiškėjai kaip fiziniam asmeniui, nes taip jai sudaroma galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Ieškovas taip pat yra fizinis asmuo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jo finansinė padėtis būtų sunki, todėl ieškovui kompensacijos mokėjimo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, nes kompensaciją jis atgaus laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą.

Pareiškėja prašo skolos mokėjimą išdėstyti po 50 Eur kas mėnesį. Teismas sprendžia, kad kompensacijos mokėjimo išdėstymas po 50 Eur kas mėnesį atitiktų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus bei nepažeistų ieškovo interesų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 639,46 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant, kad atsakovė A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. kovo 1 d. ieškovui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokės po 50 Eur kas mėnesį iki kol bus sumokėta visa kompensacija.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.