- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 2-390-947/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07932-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- E. P.
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovėms D. P. – S. ir A. P., ieškovių atstovui advokatui E. U., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., nedalyvaujant atsakovui E. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. P. – S. ir A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės D. P. – S. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. nutarimu iš atsakovo E. P. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai A. P., priteisiant po 132,50 Eur (457,50 Lt) per mėnesį periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, indeksuojant vaiko išlaikymui skirtą sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną D. P. – S. (b. l. 3).
Ieškovės nurodė, kad iš atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. nutarimu yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. P. po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis vienam vaikui, tačiau atsakovas priteisto išlaikymo vaikui neteikia. Vaikui išlaikymas yra teikiamas Vaikų išlaikymo fondo. Ieškinyje nurodyta, kad A. P. šiuo metu yra 17 metų, todėl pasikeitė ir jos poreikiai, kurie šiuo metu per mėnesį sudaro apie 265,00 Eur (915,00 Lt). Ieškovė D. P. – S. nurodė, kad jos pajamos nėra pakankamos patenkinti padidėjusius dukters poreikius, todėl prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 132,50 Eur (457,50 Lt). Ieškovės teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.
Atsakovas E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Byloje buvo atlikta atsakovo paieška, tačiau nenustačius jo buvimo vietos, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 27, 43-44).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad šiuo metu priteisto išlaikymo dydis nėra pakankamas net ir būtinųjų poreikių tenkinimui, ieškovės prašoma priteisti suma galėtų patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, skyriaus duomenimis, atsakovas yra sudaręs santuoką, turi dar tris vaikus. Gyventojų registro duomenimis, atsakovo sutuoktinė ir vaikai yra deklaravę išvykimą į Didžiąją Britaniją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 14 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-17-553/99 iš atsakovo E. P. priteisė nepilnametei dukrai A. P. kiekvieną mėnesį po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis vienam vaikui (b. l. 5).
Teismas nustatė, kad nuo išlaikymo priteisimo A. P. praėjo 15 metų, tuo metu mergaitei buvo dveji metai, šiuo metu vaikui yra septyniolika metų. Nepilnametė šalių dukra šiuo metu lanko mokyklą, todėl atsirado papildomos išlaidos mokyklinėms prekėms įsigyti, kurių nereikėjo išlaikymo priteisimo metu. Greitai augančiam ir bręstančiam vaikui reikia skirti daugiau lėšų aprangai ir avalynei, bręstančiam organizmui reikalingi vitaminai, daugiau maisto, lėšų reikia vaiko užklasiniam ugdymui.
Ieškovė nurodė, kad dukters išlaidos maistui per mėnesį sudaro 86,89 Eur, mokesčiai – 43,44 Eur, draudimas – 28,96 Eur, drabužiai – 28,96 Eur, kelionių išlaidos – 4,92 Eur, mokymosi ir mokslo reikmėms – 17,67 Eur, popamokinių užsiėmimų reikmėms – 13,03 Eur, dienpinigiai – 28,96 Eur, buitinės, higienos ir kitos priemonės – 4,92 Eur, vaistai, vitaminai ir kitos išlaidos – 7,24 Eur. Ieškovių teigimu, vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 265,00 Eur dydžio suma.
Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl vaiko poreikių padidėjimo, konstatuoja, kad ieškovei Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažintinos kaip visiems žinomomis, t. y. nepilnametei dukrai pradėjus lankyti mokyklą kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su privalomuoju ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo (transporto išlaidos, kišenpinigiai, mergaitės draugų šventės, mokykliniai renginiai, išvykos su klasės draugais ir pan.). Šių išlaidų atlyginimas tenka abiems tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrintos nepilnametės A. P. teisė į mokslą, taip pat vaiko teisė į turiningą laisvalaikį. Teismas pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismui nepateikė jokio procesinio dokumento. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą ir įrodė nepilnametės dukters poreikių padidėjimą, todėl laikytina, jog nepilnametės A. P. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 265,00 Eur (915,00 Lt) suma. Teismas pažymi, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, mokymosi reikmenys, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos).
Remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką, toliau nagrinėtinas klausimas, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir sugebėjimus būtų pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti ½ dalį šių išlaidų, t. y. po 132,50 Eur (457,50 Lt) (ieškovės prašoma priteisti suma).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė D. P. – S. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį sudaro apie 550,00 Eur (b. l. 52). Ieškovė nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas E. P. nedirba (b. l. 11), pensijos, kompensacijos bei pašalpų negauna (b. l. 12). Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto gyventojų duomenų išrašo nustatyta, kad atsakovas turi sutuoktinę, dar tris nepilnamečius vaikus. Atsakovo sutuoktinė ir trys nepilnamečiai vaikai yra deklaravę išvykimą į Didžiają Britaniją. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacijos sistemoje matyti, kad duomenų apie atsakovo neįgalumą nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negali dirbti.
Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti šia pareiga. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai lygiomis dalimis galėtų prisidėti prie padidėjusių dukters poreikių patenkinimo. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams. Teismas pabrėžia, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo vaiką pagal teismo nutarimu priteistą išlaikymą, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra įsiskolinęs už dukters išlaikymą (skolos dydis 2014 m. balandžio 1 d. sudarė 2071,36 Eur; b. l. 6). Be to, vaiko poreikiai ženkliai išaugo ir priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę savo nepilnametei dukrai teikti po 132,50 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. Teismas įvertina tai, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, turi gerinti savo gyvenimo sąlygas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra neįgalus). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. po 132,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-28) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybinė antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 69,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, todėl iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 69,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje sudaro 2,84 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo patenkinus, iš atsakovo E. P. valstybės naudai priteistinas 34,02 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (132,50 Eur – 38,00 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-17-553/99 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 132,50 Eur (šimtą trisdešimt du eurus ir 50 euro centų) nuo 2014-04-28 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną D. P. – S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 69,48 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 48 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 34,02 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 2 euro centus) žyminio mokesčio, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.