Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-12-15 · Civilinė byla Nr. 2A-431-267/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-15
Bylos Nr.
2A-431-267/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė, Petras Rimantas Brazys, Danutė Burbulienė (pran.)
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
Ž. Š.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Danguolė Bajorinienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė KopijaTeisėja V. Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-431-267/2008
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Petro Rimanto Brazio,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovei K. B., jos atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, atsakovui Ž. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. atstovės advokatės Danguolės Bajorinienės ir įgaliotinės N. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo dalies pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui Ž. Š., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. B. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas Ž. Š. yra Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) pakeisti Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą ir gimimo liudijimą ir juose Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašyti Ž. Š.; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki sūnaus Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini) pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui Ž. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2005-07-15 iki 2007-11-01 po 350 Lt už kiekvieną mėnesį; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 1996 m. diskotekoje, buvo artimi vieną kartą, ji pasijuto nėščia, o (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų Ž. B.. Atsakovas per tą laikotarpį buvo pašauktas į privalomąją karinę tarnybą, jie kurį laiką susirašinėjo, tačiau vėliau ryšys nutrūko. Ji nežinojo kur gyvena atsakovas, o atsakovas neieškojo nei jos, nei sūnaus. Nurodė, jog sūnumi nuo gimimo rūpinosi ir išlaikė ji viena. Į mėnesį sūnaus išlaikymas kainuoja apie 1000 Lt, todėl dalį šios sumos 400 Lt turėtų mokėti atsakovas. Ji Lietuvoje niekur nėra dirbusi, yra uždarbiavusi nelegaliai Vokietijoje, materialiai jai padeda Vokietijoje gyvenantis draugas, sūnus yra viskuo aprūpintas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino atsakovą Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu, o Ž. B., gimusį (duomenys neskelbtini) Ž. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), vaiku; 2) nustatė nepilnamečio Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina K. B., a.k. (duomenys neskelbtini); 3) priteisė iš atsakovo Ž. Š. išlaikymą sūnui Ž. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-11-05 iki sūnaus pilnametystės; 4) priteisė iš atsakovo Ž. Š. išlaikymo įsiskolinimą sūnui Ž. B. gimusiam (duomenys neskelbtini) 3500 Lt už laikotarpį nuo 2005-07-15 iki 2007-11-05; 5) priteisė iš atsakovo Ž. Š. ieškovei K. B. bylinėjimosi išlaidas: išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 953 Lt, kelionės išlaidas vykstant į ekspertizę – 104,75 Lt ir žyminį mokestį 112 Lt, viso ieškovei iš atsakovo priteisė 1169,75 Lt; 6) priteisė iš atsakovo Ž. Š. į Valstybės pajamas 160 Lt išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 11,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso iš atsakovo į valstybės pajamas priteisė 171,96 Lt. Bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pakeisti vaiko gimimo akto įraše ir gimimo liudijime įrašus apie tėvą, teismas nutraukė. Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Teismas pažymėjo, jog byloje dėl tėvystės nustatymo buvo paskirta DNR ekspertizė, ji atlikta 2008-02-25, o gauto ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad Ž. Š. yra Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas su 99,99998 procento tikimybe. Todėl teismas, nurodęs, kad atsakovas Ž. Š. tėvystės neginčijo ir nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvados pagrįstumą, nustatė, kad Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), yra Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o Ž. B., Ž. Š. vaikas. Atsakovui pareiškus, kad jis vaiko nepažįsta ir prisiimti iš karto atsakomybę už nepilnametį vaiką Ž. B. negali, teismas nepilnamečio Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina K. B.. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad nepilnamečio Ž. tėvų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą sūnui yra lygios. Teismas pažymėjo, jog ieškovė byloje pateikė du vaiko išlaikymo išlaidų skaičiavimus. Pirmame skaičiavime nurodyta, kad vaiko išlaikymas metams kainuoja 12057,70 Lt (mėnesiui 1004,80 Lt), o antrame nurodyta, kad per metus vaiko išlaikymui išleista 13740,69 Lt (mėnesiui 1145,05 Lt). Teismo vertinimu, ieškovė į metines vaiko išlaikymo išlaidas įtraukė tokius daiktus, kurie perkami ir naudojami ne vienerius metus (Vokietijoje nupirktas nešiojamas kompiuteris už 3500 Lt, nors vaikas juo naudotis nemoka, dviratis už 500 Lt, mobilus telefonas už 300 Lt, žaidimas „Playstation“ už 689 Lt (bendra daiktų vertė 4989 Lt)), nurodytos vienkartinės išlaidos (pravažiavimas miesto autobusu į bažnyčią - ruošiant vaiką pirmai komunijai - 117,60 Lt, rūbai pasipuošti 125 Lt, už vaiko paruošimą ir maldynėlį 53 Lt (viso 170,60 Lt)), skalbimo mašinos remontas – 50 Lt, vaiko pasas - 60 Lt. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomas mėnesio vaiko išlaidų skaičiavimas nėra visiškai tikslus. Be to, teismui abejonę sukėlė ir kitos ieškovės nurodytos išlaidos (ieškovė su nepilnamečiu sūnumi ir mama gyvena vieno kambario bute su patogumais ir vaiko išlaidos karštam vandeniui metams yra 365,15 Lt, be to, dešimtmetis 1 kartą per savaitę eina praustis į pirtį – išlaidos per metus 240 Lt ir dar du kartus per mėnesį eina į pirčių kompleksą su baseinu – išlaidos per metus 480 Lt). Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės nurodytas išlaidas gėrimams (sultys 504 Lt, geriamas vanduo „Tichė“ 158,40 Lt ir vandens kasetė „Brita“ vandens filtravimui - 63,96 Lt), vitaminams išleidžiama 420 Lt (kiekvieną mėnesį vitaminams išleidžiama po 35 Lt), 8 tortai metams – 200 Lt, šokoladai 384 Lt metams, hematogenai – 191,04 Lt metams (saldumynams per mėnesį išleidžiama apie 66 Lt), kai tuo tarpu vaiko ugdymui, poilsiui, atostogoms, sporto inventoriui supirkti išleidžiama tik apie 200 Lt per metus. Teismas, nurodęs, jog ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti ir jo poreikiams patenkinti, konstatavo, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra aiškiai per didelės, ne visos jos yra būtinos ir pagrįstos, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. Todėl, atsižvelgęs į vaiko amžių ir jo poreikius, į nepilnamečio vaiko tėvo turtinę padėtį, kas mėnesį valstybės mokamus vaiko pinigus, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sūnui tenkinti iš dalies ir iš atsakovo Ž. Š. priteisti išlaikymą sūnui Ž. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2007-11-05 iki Ž. B. pilnametystės. Pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šis dydis gali kisti. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas konstatavo, kad ieškovė nuo vaiko gimimo nepakankamai rūpestingai gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus, gimus sūnui nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nors pagal esamus byloje duomenis gyveno iš pašalpų, su atsakovu susirašinėjo laiškais, žinojo jo tarnybos vietą, anketinius duomenis. Teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, jo kitą išlaikytinį sūnų, realią galimybę sumokti išlaikymo įsiskolinimą, mažamečio vaiko poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, todėl iš atsakovo Ž. Š. įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2005-07-15 iki 2007-11-05 už 28 mėnesius priteisė sūnui Ž. B. minimalaus dydžio išlaikymą po 125 Lt per mėnesį, viso 3500 Lt. Nepilnamečio Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), motiną K. B. teismas paskyrė tvarkyti nepilnamečio Ž. B. išlaikymo lėšas uzufrukto teise. Priėmęs sprendimą ieškovės naudai teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės ir valstybės naudai. Bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pakeisti Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą ir gimimo liudijimą ir juose įrašyti, kad Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra Ž. Š. teismas nutraukė, nurodydamas, jog teismo sprendimas yra privalomas civilinės metrikacijos įstaigai, jo pagrindu įregistruojamas tėvystės nustatymas ir padaromi atitinkami įrašai apie vaiko tėvą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės K. B. atstovė advokatė Danguolė Bajorinienė ir įgaliotinė N. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ieškovės ieškinį šioje dalyje patenkinti pilnai. Likusioje dalyje teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą bei prašo priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo apeliacinėje instancijoje.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo dėl kokių priežasčių sumažina ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo dydį, tik nurodė, kad ieškovė nuo vaiko gimimo nepakankamai rūpestingai gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus. Tačiau dėl ieškovės pasyvaus ar netinkamo elgesio praeityje vaikas neturi atsakyti, tai nėra pagrindas mažinti jam reikalingos išlaikymo įsiskolinimo sumos, nes teismas privalo ginti prioritetinius vaiko interesus. Ieškovei pragyventi padeda jos draugas Vokietijoje, tačiau vaiką privalo išlaikyti tėvas. Teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 125 Lt kas mėnesį nėra proporcingas 2005 – 2007 m. pragyvenimo lygiui ir galimybei pakankamai patenkinti 7 metų amžiaus vaiko poreikius. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą Ž. B., turėjo nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu tenkinant bent minimalius vaiko poreikius. Be to, teismas nepasisakė, ar ieškovės prašoma 350 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma yra per didelė ir neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas turi šaltkalvio – remontininko specialybę, kuri šiuo metu labai paklausi. Kadangi atsakovas sutiko mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, tikėtina, kad iš atsitiktinių darbų gautas uždarbis siekia gerokai daugiau, nei nurodo atsakovas. Todėl atsakovas neįrodė teismui, jog laikotarpyje nuo 2005-07-15 iki ieškinio padavimo teismui dienos pajamų neturėjo ir neturi ar jų nepakanka tiek, kad galėtų mokėti 350 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

2. Teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktas vaiko išlaikymo išlaidas. Vaiko poreikiai ir interesai yra įrodyti byloje pateiktas įrodymais. Vaikui nustatytas skydliaukės veiklos sutrikimas, todėl jam būtina pirkti vaistus ir vitaminus. Visavertės vaiko asmenybės formavimui reikalingas ir dviratis, kompiuteris bei kompiuteriniai žaidimai. Teismas iš esmės neatsižvelgė į ieškovės pateiktą vidutinių mėnesinių vaikui skirtų išlaidų paskaičiavimą, į tai, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovė negalėjo pagrįsti dokumentais absoliučiai visų sūnaus naudai išleidžiamų sumų. Teismui nepavyko išsiaiškinti tikrosios atsakovo ir jo sutuoktinės turtinės padėties. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne tik nesiekė ieškoti darbo, bet ir pablogino savo materialinę padėtį – savo noru nutraukdamas darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), nors bendrovėje mokamas darbo užmokestis gerokai viršijo minimalų darbo užmokestį. Dėl visų šių išdėstytų aplinkybių, teismas nepagrįstai sumažino priteistino išlaikymo dydį nuo 400 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui nėra visiškai pagrįstos, būtinos ir aiškiai per didelės. Nors vaikas ir turi specialiųjų poreikių, tačiau kai kurie jam perkami produktai yra ne tik nesveiki, bet ir ateityje gali sukelti sveikatos problemų. Tai, kad ieškovė yra pateikusi padidintas išlaidas sūnaus išlaikymui galima spręsti iš to, jog ieškovė išleidžia sūnaus išlaikymui virš 1000 Lt, tačiau pati niekur nedirba ir nedirbo, pinigų pragyvenimui jai duodantis draugas Vokietijoje. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė jau nurodo, kad draugas padedantis tik jai, o vaikui neskiriantis lėšų. Kadangi atsakovas pats augina vaiką, gimusį 2000 m., žino jo poreikius, todėl teismo priteisto 300 Lt dydžio išlaikymo turėtų visiškai pakakti.

2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sumažino sūnaus įsiskolinimo išlaikymo sumą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 8 – 10 metų amžiaus vaiko minimaliems poreikiams patenkinti reikėtų apie 700 Lt, nes esant tėvų vienodai turtinei padėčiai, abu tėvai turėtų skirti panašias sumas. Tiek rūbų, tiek maisto kainos tuo metu nebuvo didelės, o vaiko kultūriniams poreikiams tenkinti ieškovė didelių lėšų neskyrė. Be to, teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, turi būti atsižvelgta į atsakovo galimybes sumokėti įsiskolinimą. Kritikuotinas ieškovės teiginys, jog dėl tos priežasties, kad Ž. auga nepilnoje šeimoje, jam reikalinga didesnė moralinė ir materialinė parama. Atsakovas neatsisako moraliai paremti Ž., tačiau teikti materialinę paramą, kuri yra apskaičiuota remiantis nepagrįstai išdidintomis išlaidomis vaiko išlaikymui, jis negali, nes tokiu atveju būtų visiškai nepagrįstai materialiai nuskriaustas kitas atsakovo vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundom Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimas yra skundžiamas tik išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo.

Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).

Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.).

Kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad iš atsakovo priteista išlaikymo suma yra per maža, nes pats pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą sūnui yra vienodos.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas darbo santykius su (duomenys neskelbtini) dėl mažo atlyginimo nutraukė ir šiuo metu nedirba (b.l. 31 – 33, 79, 101). Atsakovas pripažino, kad pragyvena iš atsitiktinių uždarbių ir žmonos atlyginimo (b.l. 24, 80). Atsakovas pats pripažino, kad transporto priemonę turi. Šios bylos aplinkybės rodo, kad atsakovo darbo užmokestis keičiasi, o savo tikrosios turtinės padėties jis neatskleidė. Todėl paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį yra per mažas.

Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymas per mėnesį vidutiniškai sudaro nuo 1004,80 Lt iki 1145,05 Lt (b.l. 71, 91 – 92). Nors atsakovas su tokia ieškovės nurodoma suma ir nesutiko, tačiau kitokio šių išlaidų dydžio nenurodė. Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str. 2 d.). Siekiant visapusiškų vaiko poreikių patenkinimo, ieškovės nurodytas išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu teismų praktikoje suformuotą išlaikymo dydžio nustatymo principą.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo priteistas išlaikymas didintinas, priteisiant po 400 Lt kas mėnesį nepilnamečiui sūnui mokamas periodines išmokas. Toks išlaikymas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu 300 Lt dydžio išlaikymu, vertintinas kaip labiau atitinkantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.) bei teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydį - nemažesnį už vieną minimalią mėnesinę algą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, nurodė, kad ieškovė nuo vaiko gimimo nepakankamai rūpestingai gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus, gimus sūnui nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, jo kitą išlaikytinį sūnų, realią galimybę sumokti išlaikymo įsiskolinimą, mažamečio vaiko poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, priteisė minimalaus dydžio išlaikymą po 125 Lt per mėnesį, viso 3500 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė visiškai teisi, teigdama, jog dėl jos pasyvaus ar netinkamo elgesio praeityje vaikas neturi atsakyti ir tai negali būti pagrindas mažinti jam reikalingos išlaikymo įsiskolinimo sumos. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį iki minimalaus. Teisėjų kolegija nurodo, kad viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti ir jis jokiu būdu negali būti nustatomas atsižvelgiant į vaiko tėvų elgesį. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Byloje nustatyta, kad nepilnametis Ž. B. turi kalbos ir komunikacijos bei emocijų ir elgesio sutrikimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad be bendro pobūdžio išlaidų Ž. B. reikalingos ir papildomos išlaidos, kadangi vaikas turi sveikatos sutrikimų. Be to, pripažintina, kad vaikui augant didėja ir jo išlaikymui reikalingos išlaidos. Šių išlaidų dydį ieškovė byloje įrodė pateiktais vaiko išlaikymo išlaidų skaičiavimais (b.l. 71, 91 – 92). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą po 350 Lt kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2005-07-15 iki 2007-11-05, iš viso 9800 Lt.

Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas padidinant iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą iki 9800 Lt (350 Lt x 28 mėnesiai).

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos 500 Lt atstovavimo išlaidos ieškovei bei 144 Lt žyminis mokestis ir 6,75 pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., b. l. 154, 160). Viso valstybei priteistina iš atsakovo 150,75 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui pakeisti: padidinti iš atsakovo Ž. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymą sūnui Ž. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 300 Lt (trijų šimtų litų) iki 400 Lt (keturių šimtų litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki Ž. B. pilnametystės; padidinti iš atsakovo Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymo įsiskolinimą Ž. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) iki 9800 Lt (devynių tūkstančių aštuonių šimtų litų).

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų ieškovei K. B. ir 150,75 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 75 centus) žyminio mokesčio bei pašto išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Jolanta BadaugienėPetras Rimantas BrazysKopija tikraTeisėjaD. Burbulienė