Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Mieželytei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) Santuokoje. Iš pradžių santykiai buvo geri normalūs. (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Prieš penkis metus vyras pradėjo vartoti alkoholį, niekur nedirbo. Vėliau pastebėjo, kad sutuoktinis vartoja narkotikus. Iš namų pradėjo dingti daiktai, pradėjo vagiliauti iš vaiko pinigus. Meluodavo, kad ieškosi darbo, registruotas darbo biržoje, tačiau nieko panašaus nebuvo. Bandė įkalbėti gydytis nuo priklausomybės, tačiau vis surasdavo priežasčių nesikreipti pagalbos. Pradėjus vartoti narkotikus prie bendro ūkio visai neprisidėjo Po panaudoto smurto pradėjo gyventi atskirai. 2019 m. balandžio 17 d. sutuoktinis vartojo prieš ją smurtą ir nuo tada kartu negyvena. Nuo 2019 m. balandžio mėnesio 11 kartų kvietė policiją dėl agresyvaus sutuoktinio elgesio. Vėliau dėl nusikaltimų jis buvo sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CK 3.64 str. teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Šioje byloje tokios pareigos teismas nevykdo. Teismo pripažinta, kad atsakovas 2019 m. gegužės 7 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. dėl smurto prieš R. G.. Dėl šios aplinkybės, teismo manymu, sutaikinimo procedūra byloje netaikytina.

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalys faktiškai gyvena atskirai.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 3.28 straipsnis), todėl privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1dalis).

Atsakovė į bylą pateikė Utenos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą iš kurio matyti, kad R. G. nuteistas dėl smurto prieš R. G.. Be to 2016 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžių atsakovas nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ( BK 259 str. 1d. ). To paties teismo 2016 m. liepos 14 dienos nuosprendžių nuteistas už sukčiavimą ( BK 214 str. 1d., 215 str. 1d. 182 str. 1d.). 2016 m. spalio 18 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ( BK 259 str. 1d.). 2019 m. liepos 09 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu nuteistas dėl vagystės ( BK178 str. 2 d. ). 2016 m. gruodžio 14 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas dėl sukčiavimo ( BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.). R. G. nuo 2016 m. administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus baustas 13 kartų.

Iš ieškovės pateikto 2019-11-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas siųsdavo R. G. grasinančio pobūdžio žinutes, dėl ko ieškovė buvo priverst kreiptis į policiją.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis

Atsakovo teistumai, jo administracinės nuobaudos rodo netinkamą elgesį tiek savo tiek šeimos atžvilgiu. Atsakovo girtavimas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, nedarbas, agresija ir smurtas prieš sutuoktinę, lėmė faktišką šeimos iširimą. Taigi R. G. ir R. G. santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. ( CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 d. )

Ieškovė reikalavimo dėl neturtinės ar turtinės žalos, dėl santuokos nutraukimo, nereiškė.

Šalims po santuokos nutraukimo, kaip ir prašo ieškovė, paliktinos esamos pavardės (Civilinio kodekso 3.69 straipsnis ).

Sutuoktiniai bendro turto santuokoje neįgijo.

2017 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-789-758/2017 buvo nustatyta nepilnametės šalių dukros R. G. gyvenamoji vieta kartu su ieškove R. G.. Tuo pačiu sprendimu iš atsakovo dukros išlaikymui buvo priteista mokėti kas mėnesį periodines išmokas po 130 eurų. Dėl to ieškovė prašo atsakovui nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nutraukiant santuoką tarp vaiko tėvų, teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Šalių dukra šiuo metu gyvena kartu su ieškove kuri dirba, pagal galimybes išlaiko save ir dukrą, ja rūpinasi. Atsakovas šiuo metu atlieka teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę, taigi akivaizdu jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina. Be to įvertinant atsakovo nusikalstamą, priešingą teisei elgesį, jo netinkamą gyvenimo būdą, vaikui, gyvenimas su tėvų sukeltų nepageidaujamas neigiamas pasekmes.

Tėvas, negyvenantis kartus su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (CK 3.170 str. 1d.). Teismas, esant ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, turi pareigą tokią tvarką nustatyti, todėl ieškovės prašymas tenkintinas.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimą su dukra tvarką su tam tikromis sąlygomis t.y. ieškovės nurodytojo vietoje, tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams. Kita sąlyga -atsakovas turi būti blaivus, neapsvaigęs, be agresyvus. Iš esmės tokios ieškovės prašomos nustatyti bendravimo sąlygos yra pagrįstos. Byloje yra duomenys apie atsakovo teistumus, jo administracinius teisės pažeidimus iš kurių galima daryti išvadą, kad R. G. vartoja narkotinės ar psichotropines medžiagas nevengia ir alkoholio naudojo prieš ieškovę smurtą. Taigi ieškovės nuogąstavimai, kad tėvas su vaiku gali bendrauti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio narkotikų ar psichotropikų, būti agresyvus, pagrįsti.

Kita ieškovės keliama bendravimo su vaiku sąlyga vaiko teisių apsaugos tarpininkavimas negali būti tenkinama.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė preliminarioje išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko teisių apsaugos institucija nėra ta įstaiga, kuri gali suteikti bendravimui su vaiku patalpas ir dalyvauti tokiuose susitikimuose. Pateikė siūlymą, kad bendravimo laikas ir vieta su vaiku būtų iš anksto suderintas su ieškove ir vyktų viešoje vietoje šviesiu paros laiku.

Teismas, sutikdamas su išvadą teikiančios institucijos pastebėjimais, konstatuoja, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslai ir uždaviniai nėra susiję su vaikų ir tėvų bendravimo tvarkos organizavimu ir dalyvavimu tokiuose susitikimuose. Tokie teismo įpareigojimai tarnybai gali būti skiriami tik išimtiniais, sudėtingais atvejais kokiu nagrinėjamas nepripažintinas.

Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-668-5911 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atleista ieškovė, išieškomos iš atsakovo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė pažymą , nurodant, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant advokato paslaugas R. G., verčiant dokumentus, advokato kelionės išlaidos sudaro 436,43 Eurus. Vadovaujantis CPK 99 str. 1 d. šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškinį padavus elektroninių ryšių priemonėmis byloje mokėtinas žyminis mokestis būtų 75 Eurai ir ši suma priteistina iš atsakovo

Byloje patirtos 18,37 Eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką , sudarytą (duomenys neskelbtini) Visagino savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl R. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes.

R. G. nustatyti bendravimo su dukra R. G., gimusia (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: R. G. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra R. G. šviesiu paros metu viešoje vietoje kartą per savaitę, susitikimo laiką ir vietą iš anksto suderinęs su R. G.. R. G. turi teisę neleisti bendrauti su dukra jeigu R. G. į susitikimą atvyksta apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių priemonių, jeigu jo elgesys agresyvus.

Priteisti iš R. G. 75 Eurus žyminio mokesčio ir 18,37 Eurus procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį -žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų įmoka

Priteisti iš R. G. 436,43 Eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokant jas į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį -įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.