- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- ATP-24-487/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01239-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja J. Č., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. N. atstovo advokato M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2013 m. liepos 4 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos ir A. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 181³ str. 1 d. nubaustas įspėjimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2013 m. birželio 14 d. G. N. Vilniaus rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl nusikalstamų A. N. veiksmų ir prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 181 str. ir 181³ str. bei ikiteisminį tyrimą dėl būsto neliečiamybės pažeidimo. Pareiškime nurodė, kad A. N. pažeidė jos būsto neliečiamybę, slapčia įsibrovė į jos namus ir pagrobė jos mažamečius vaikus: T. N., gimusį 2007-12-20, ir I. N., gimusią 2010-06-10.
Vilniaus rajono PK 2013 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 10-57-AT1-503 nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos. Nutarime nurodyta, kad nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, jog 2013-06-14 A. N. pažeidė vaikų teises ar panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, savavališkai įsiveržė į G. N. priklausantį kotedžą ar pagrobė mažamečius vaikus, kadangi 2013-06-14 (trečią kiekvieno mėnesio penktadienį), kaip nustatyta 2013-06-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties 2 p., A. N. vaikus pasiėmė iš motinos gyvenamosios vietos, o ne pagrobė.
Šalies argumentai
G. N. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2013 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 10-57-AT1-503, kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-17 nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2013 m. liepos 4 d. nutarimą ir A. N. pripažino kaltu, padarius ATPK 181³ str. 1 d. numatytą pažeidimą ir paskyrė nuobaudą - įspėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. N. atstovas advokatas M. L. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nutarimą ir bylą A. N. atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neturėjo visos bylos medžiagos, kuria privalėjo grįsti savo priimamą sprendimą. Apeliantas, gavęs 2013 m. spalio 17 d. teismo nutarimą, per savo atstovę kreipėsi į teismą bei iš teismo gavo bylos medžiagą, tačiau bylos medžiagos apimtyje nėra esminių dokumentų: 2013 m. birželio 14 d. G. N. pareiškimo, dėl kurio buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. liepos 4 d. Maišiagalos policijos nuovados nutarimo, kuris buvo skundžiamas G. N. Vilniaus rajono apylinkės teismui 2013 m. liepos 18 d. pateiktu skundu, R. Z. paaiškinimų, kuriais remiasi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas 2013 m. rugpjūčio 9 d. pateiktame atsiliepime į skundą, A. N. paaiškinimų, kurie buvo pateikti Maišiagalos nuovados tyrėjai, 2013 m. birželio 20 d. antstolio A. N. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2013 m. birželio 14 d. ir birželio 15 d. T. N. ir I. N. išrašų iš medicininių dokumentų, kurie buvo pateikti Maišiagalos nuovados tyrėjai. Anot apelianto, tai sudaro pagrindą išvadai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo, neišanalizavęs visų reikšmingų dokumentų, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą procesinį sprendimą.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, buvo pažeistos A. N. teisės į gynybą. Pažymi, jog jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką bei vietą, tokiu būdu pastarasis neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl jam reiškiamų kaltinimų ir tai laikytina esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, suvaržiusiu asmens teises į teisingą teismą.
Anot apelianto, apylinkės teismui, nevisapusiškai ištyrus esminius bylos dokumentus, nebuvo žinomos dauguma esminių faktinių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos teisingam teismo sprendimui. Nurodo, kad 2013 m. birželio 12 d. vakare, kaip ir numatyta 2013 m. gegužės 21 d. teismo nutartyje civilinėje byloje, A. N. bendravo su savo nepilnamečiais vaikais Tadu ir I. N.. Tą dieną vaikai taip pat dar lankė ir ugdymo įstaigą VšĮ "Metų laikai". A. N. po pasimatymo su vaikais parvežė juos namo motinai, vaikai buvo sveiki ir niekuo nesirgo. Kaip matyti iš į bylą pateikto susirašinėjimo, A. N. 2012 m. birželio 13 d. parašė, kad, kaip ir jam priklauso pagal nutartį, vaikus jis pasiims birželio 14 d. pagal teismo nustatytą grafiką, tačiau gavo G. N. atsakymą, jog jis vaikus parvežė namo, neva, sergančius ir vaikais pasimatyti su juo negalės.
Pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1675-860/2013 pagal A. N. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir alimentų sumažinimo. G. N., sprendžiant iš jos veiksmų, galimai sąmoningai nuolat siekia trukdyti A. N. pasimatyti su vaikais, motyvuodama, kad šie, esą, nuolat serga ir todėl sudaromos dirbtinės kliūtys su jais bendrauti. Minimu atveju, A. N. kilo įtarimas dėl vaikų ligos, nes jie, kaip jau tapo "įprasta" susirgo būtent tą savaitgalį, kai turėjo bendrauti su tėvu, nors tėvas dar 2013 m. birželio 12 d. vakare juos parvežė sveikus. Todėl 2013 m. birželio 13 d. vakare A. N., važiuodamas namo į Avižienius, pravažiavo pro G. N. namus ir pamatė savo vaikus, žaidžiančius kieme, iš ko sprendė, kad vaikai neserga. Todėl 2013 m. birželio 14 d. jis kartu su antstoliu nuvažiavo aplankyti savo, pasak G. N., sergančių vaikų. Kadangi, 2013 m. birželio 14 d. nuvykus pas vaikus, jie pasirodė iš pažiūros sveiki, nesuskundė jokiomis ligomis, net neužsiminė, kad sirgtų ar sirguliuotų, o sūnus apsidžiaugė ir pats pradėjo krautis daiktus važiuoti su tėčiu, A. N. visiškai pagrįstai, teisėtai ir rūpestingai, atsižvelgdamas į vaikų norą, nusprendė juos pasiimti pas save.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės neteisingai analizavo net ir tuos įrodymus, kurie buvo pateikti į bylą. O būtent: 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje nėra numatyta, kad A. N., kaip teisėtam vaikų tėvui, yra draudžiama bendrauti su sergančiais vaikais, matytis su jais ar juos pasiimti slaugyti. Minėtoje nutartyje yra numatyta sąlyga, kad, jei abu vaikai serga, vaikų pasiėmimo dienos yra perkeliamos atitinkamai į kitą savaitgalį ir suteikiamos papildomai. Vis dėlto pažymėtina, kad šios nutarties nuostatos neturi ir negali būti aiškinamos plečiamai, kad vaikų teisėtam ir rūpestingam tėvui, su kuriuo vaikai nori matytis ir bendrauti, nebūtų galima pasiimti vaikų prieš ligą, ar po ligos - jų negalima pasiimti tik sergančių. Tuo tarpu pats teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad 2013 m. birželio 14 d. VšĮ Vilniaus r. Centrinės poliklinikos asmens sveikatos istorijos kopijose bei UAB "Medicinos diagnostikos ir gydymo centro" išrašuose yra nurodyta, kad vaikai yra po ligos, o ne sergantys. Atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą G. N. pateiktos 2013 m. birželio 14 d. išduotos pažymos apie levos Nakčiūnaitės ir T. N. būklę atspindi vaikų sveikatą būtent 2013 m. birželio 13 d., nes pačiuose išrašuose yra pažymėta, kad vaikai lankėsi būtent 2013 m. birželio 13 d. ir atitinkami simptomai jiems buvo konstatuoti tą dieną, o ne 2013 m. birželio 14 d., kai A. N. pasiėmė vaikus pagal 2013 m. gegužės 21 d, teismo nutartį. Taigi teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. N. pasiėmė sergančius vaikus.
Pažymi, kad teismas ne tik kad neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, jog A. N. pasiėmė sergančius vaikus, bet kad ir trukdė jiems tinkamai laikytis gydymo režimo ir ilsėtis. Anot apelianto, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. N. padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 181³ str. 1 d. ir savo veiksmais pažeidė vaikų teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios G. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2013-07-04 nutarimo Nr.10-57-ATI-503 nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, šį nutarimą panaikino ir patraukė A. N. administracinėn atsakomybėn už ATPK 181³ str. numatyto pažeidimo padarymą. Kitaip tariant, pirmos instancijos teismas, apie skundo nagrinėjimą nustatyta tvarka nepranešęs asmeniui, dėl kurio veiksmų priimtas atitinkamas nutarimas - A. N., skundo nagrinėjimo metu nustatęs, kad nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena nepradėta nepagrįstai, ir šį nutarimą panaikinęs, pažeisdamas nustatytą tvarką - t.y. nesurašius pažeidimo padarymu kaltinamam asmeniui A. N. administracinio teisės pažeidimo protokolo, nesuteikus jam galimybės duoti paaiškinimus dėl jam reiškiamo kaltinimo, pateikti jo poziciją patvirtinančius duomenis ir jų nerinkus, o įvertinus tik pateiktuosius nukentėjusiosios, A. N. pripažino padariusiu administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 301 straipsnyje, kuriame reglamentuotos bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme, nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 300 str. numatyta, kad bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nagrinėja šio kodekso 283 ir 284 straipsniuose nustatyta tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešęs šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims. ATPK 291 str., numatančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodyta, jog ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai).
Iš šių teisės normų analizės aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiąja save įvardinusios G. N. skundą dėl pareigūno nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną A. N. atžvilgiu, privalėjo apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti A. N., užtikrindamas jam galimybę realizuoti administracinio teisės pažeidimo kodekse numatytas teises, tame tarpe gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad A. N. būtų informuojamas apie teismo posėdžius, taip pat nėra duomenų, kad jam būtų išsiųstas teismo priimtas nutarimas jo atžvilgiu. Apelianto - A. N. atstovo skundo argumentas, kad buvo pažeistos jo teisės procese, pripažintinas pagrįstu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tuo pačiu nutarimu kvalifikavo A. N. veiksmus ir paskyrė jam nuobaudą, kai tuo tarpu nutarime nepradėti administracinės teisenos Institucija A. N., G. N. apkaltintam pažeidimo veiksmų padarymu, jokio kaltinimo nebuvo suformulavusi, jo veiksmų nebuvo niekaip kvalifikavusi.
ATPK 259 str. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Protokolas surašomas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Galimybė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 181 str., 181³ str., nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, ATPK nenumatyta.
Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas administracinio teisės pažeidimo kodekse nustatyta tvarka, pats kvalifikuodamas veiksmus, prieš tai neįspėjęs apie tai atsakomybėn traukiamo asmens, ir priimdamas nutarimą skirti jam nuobaudą, nedalyvaujant teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, apribojo jo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeidė proceso staigmenų negalimumo principą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas neįgyvendino administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), todėl nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į priimamo procesinio dokumento pobūdį, apeliacinio skundo argumentai dėl A. N. veiksmų, ginčijamų G. N. skunde, teisėtumo nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. N. atstovo advokato M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.