Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Astai Kaminskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas,

1) 2020 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis - 4 mėnesių viešųjų darbų, dirbant po 10 val. per mėnesį. 2020 m. liepos 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2020 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis - 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Bausmę atlikęs, 2021 m. vasario 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu - 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktais skirtas įpareigojimas per 5 mėnesius išdirbti neatlygintinai 100 valandų neatlygintinų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs, šiuo metu atlieka arešto bausmę,

pagal prokurorės 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintą kaltinimą kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ((duomenys neskelbtini)turto sugadinimas)

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėtas įrankis, t. y. iš įvykio vietos paimtas metalinis strypas (virpstas). Apžiūrimas objekto bendras ilgis 70 cm, plotis 2 cm., storis 1cm. Detalė yra nudažyta rudos spalvos dažais, vietomis dažai nusilupę. Detalės apatinė dalis yra išgaubta 3 cm. (1 t., b. l.48-53). Metalinis strypas perduotas saugojimui Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 54-56).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini) Jonava, policijos pareigūnai bendrauja su apsaugos „Komanda” darbuotoju, su (duomenys neskelbtini) atvykusiu darbuotoju bei įvykio vietoje sulaikytu vyru - I. Z.. I. Z. pareigūnams paaiškina įvykusio įvykio aplinkybes, t. y., kad jis traukė duris, bet jos neatsidarė. Filmuojamos viduje pastato esančios patalpos ir laiptinė. Vaizdo įraše užfiksuotos sugadintos antrajame aukšte esančios medinės duris, kurios atrakinamos. Laiptinėje rastas metalinis strypas (1 t., b. l. 65-67).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0305_164609_016.mp4 užfiksuota, prie (duomenys neskelbtini), Jonavoje, esančio pastato kartu su apsaugos darbuotoju stovi vyras, atpažįstamas kaip I. Z., kuris dėvi tamsios spalvos trumpą odinę striukę, užsegamą per priekį užtrauktuku. Iš po striukės matyti, kad I. Z. vilki violetinės spalvos džemperį (1 t., b. l. 68-72).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateiktas LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Užfiksuota kaip policijos pareigūnė su įmonės atstovu apžiūri įvykio vietą, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Jonavoje. Padaryta sustabdyto kadro įvykio vietos fotonuotrauka (1 t., b. l. 73-76).

III. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sugadinimą (sunaikinimą), kai jo vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (1 MGL = 50 Eur). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui, kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.

Kaltinamasis I. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, teisiamajame posėdyje davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

III. I. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (2022 m. gegužės 2 d. pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės turtą iš (duomenys neskelbtini))

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka, parodymų patikrinimui, pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 77-83), jog išnešė tris pilnas dėžes su „Milka“ šokoladais, vienoje dėžėje būna supakuota po 22 vnt. šokoladų, liudytoja nurodė, kad buvo didelės dėžės, pati jas parnešė. Dėžės buvo visiškai pilnos. Kita kolegė žiūrėjo, rašė išneštų šokoladų vienetus, skaičiavo, suskaičiavus nurodė šokoladų skaičių. Šokolado „Milka“ yra daug rūšių. Būna, kad gamintojas tai sumažina, tai padidina pakuotėje esančių šokoladų skaičių. Išneštų šokoladų rūšies negali pasakyti. Ten buvo tikrai didelės šokolado plytelės. Prekybos salėje šokoladų dėžes, sustatytas priekyje pradaro, kad pirkėjui būtų patogiau paimti. Prasidėjus tokiems atvejams, kai prekes ėmė vogti, į lentyną deda po du vienetus. Anksčiau dėdavo tiek, kiek gaudavo. Šiuo metu prekyboje yra tokios rūšies, kokius išnešė kaltinamasis, šokoladų. Kaltinamasis per tą dieną ne tiek buvo išnešęs tokių dėžučių. Atsukus vaizdo medžiagą matytųsi, kad ne kartą ėjo į parduotuvę. Tuo metu parduotuvėje nebuvo apsaugos, dabar apsaugą yra.

Liudytojos I. J. parodymais, kur ji apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Jonavos parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pavaduotoja. Kaltinamasis I. Z. ateina į (duomenys neskelbtini) parduotuvę į dieną po penkis kartus. Vagystė įvyko jos pamainoje. Ji žino, kad kaltinamąją pagavo darbuotoja K. P.. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, užpildytas aktas. Pačios vagystės nematė, kaip kaltinamąjį vijosi darbuotoja, taip pat nematė. Ji pildė aktą, kuriame nurodyta, kiek buvo pagrobta šokoladų. Aktą pasirašė ji. Jei neklysta, tai buvo didesnės pakuotės. Į vieną pakuotę telpa 20 ar 22 vnt. šokoladų. Didelė pakuotės retai yra vežamos. Jai atrodo, kad pakuotėje yra 22 vnt. Tai buvo dideli šokoladai, pakuotėje sudėti išilgai.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, parodymų patikrinimui, pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 19), jog pasisavino 3 dėžes po 22 vnt., viso 66 vnt. šokoladų, liudytoja nurodė, kad yra taip, kaip ji nurodė pareiškime, jog dėžutėje buvo 22 vnt. Jai nėra reikalo meluoti. Vienas asmuo tikrai gali išnešti tris dėžes. Kiek gramų sveria šokoladas pasakyti negali. Yra skirtingos pakuotės. Kodas yra tas pats, šokoladai kelių rūšių, todėl ir nurodytos kelios pozicijos. Tuo metu šokoladų „Milka“ buvo trys ar keturios rūšys, šiuo metu yra dvi. Pagrobtų šokoladų vertė 243,54 eurai, buvo 3 dėžės po 22 vnt. Ji įrašė tos dienos šokolado rinkos kainą - 3,69 Eur. Parduotuvės darbuotoja pagrobtą šokoladą parnešė į parduotuvę. Ji pati matė, kad buvo pagrobta būtent toks kiekis. Ji pildė, užrašė kodą, suskaičiavo ir nustačiau, kad tiek buvo pasikėsinta pagrobti didelių šokoladų.

2022 m. gegužės 2 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2022 m. gegužės 2 d., apie 14.00 val., iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios adresu Jonavoje, (duomenys neskelbtini), I. Z. pavogė tris dėžes, kuriose buvo šokolado plytelės „Milka“. Bendra pavogtų prekių vertė 243,54 eurai (1t., b. l. 112-117).

2022 m. gegužės 2 d., įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, parduotuvės (duomenys neskelbtini) Jonavoje. Parduotuvės duris automatinės - stumdomos. Įvykio vietoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros metu fotografuota (1t., b. l. 134-140).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuoti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai eina į parduotuvės tarnybines patalpas. Matyti, kaip apsaugos darbuotojas stovi prie įtariamojo asmens. Parduotuvės darbuotoja nurodo pareigūnams, kad vyras iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) šiandien pavogė tris dėžes „Milka“ šokoladų ir nesusimokėjęs išėjo iš parduotuvės, ir minėtą vyrą su pavogtomis prekėmis pasivijo parduotuvės lauko aikštelėje. Pareigūnai įtariamąjį asmenį nuveda į policijos tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 144-149).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas vyriškis, kuris atpažįstamas kaip I. Z.. I. Z. yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr.143 tarnybinėse patalpose. I. Z. vilki tamsios spalvos medžiaginę trumpą striukę. Iš po striukės matyti pilkos spalvos džemperis, kuris yra su pilkos spalvos gobtuvu. Dėvi šviesiai rudos spalvos kelnes. Avi violetinės spalvos sportinius batelius, surišamus raišteliais. Sportinių batų šonuose yra Nike Ženklas. I. Z. ant galvos dėvi juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant kurios yra baltos spalvos ornamentas. Padarytos sustabdytų kadrų fotonuotraukos (1t., .b. l. 150-154).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad išklausytas pranešimo garso įrašas 2022 m. gegužės 2 d. gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Pokalbio metu pranešėjas nurodo, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas romų tautybės asmuo, kuris kelis kartus įvykio dieną iš parduotuvės įvykdė vagystes (2 t., b. l. 1-4).

(duomenys neskelbtini) pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 2 d., apie 14.00 val. parduotuvės prekybos salėje buvo pastebėtas asmuo pasisavinęs „Milka“ šokoladus, viso 66 vienetus, kurių bendra vertė - 243,54 eurai (2 t., b. l. 7-8).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kuria nustatyta, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0343 rodmenimis 2022 m. gegužės 2 d. 15.11 val. I. Z. yra blaivus - 0.00 promilių ( 2t., b. l. 16-18).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - parduotuvės (duomenys neskelbtini) Jonavoje. Apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 26-32).

Papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, prekių lentyna su įvairių rūšių šokoladais. Apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 33-37).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo stebėjimo kamerų įraše 2022 m. gegužės 2 d., 14.00.15 val. vaizdas fiksuojamas lauke, matosi automobilių stovėjimo aikštelė. Užfiksuota kaip nuo dešinės pusės sparčiais žingsniais eina asmuo ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos džemperio gobtuvą, tamsia striuke, šviesiomis kelnėmis tamsios spalvos batais su balta juosta, bei tamsia kuprine. Asmuo eina link pavėsinės su metaliniais parduotuvės vežimais asmuo, rankose nešasi šviesios spalvos nešulį. Jam užėjus už pavėsinės, matyti nuo dešinės pusės link nuėjusio asmens bėganti parduotuvės darbuotoja. Matyti tolumoj, kad šį asmenį pasiveja parduotuvės darbuotoja. Užfiksuota parduotuvės darbuotoja, kuri rankose nešasi prekes - tris dėžutes. Antrame vaizdo stebėjimo kamerų įraše matomos įėjimo/išėjimo stiklinės nuo judesio atsidarančios durys į parduotuvės koridorių su suoliukais, bei matomos antros stiklinės įėjimo nuo judesio atsidarančios durys į parduotuvę. Užfiksuota, kaip iš parduotuvės salės nešdamas rankose prekes išeina asmuo šviesiomis kelnėmis. Dešiniau matyti nubėganti parduotuvės darbuotoja. Trečiame vaizdo stebėjimo kamerų įraše užfiksuota, kaip pro stiklines nuo judesio atsidarančias įėjimo į parduotuvę duris įeina asmuo su šviesiomis kelnėmis, prasegta tamsios spalvos striuke, rankos kišenėse ant galvos šviesios spalvos džemperio gobtuvas. Ketvirtame vaizdo stebėjimo kamerų įraše kairės pusės apačioje matoma data 2022 m. gegužės 2 d., 13.59.46 val., asmuo nuo priekių lentynų pasiima prekių ir per tas pačias įėjimo stiklines duris išeina rankose nešdamasis šias prekes. Penktame vaizdo stebėjimo kamerų įraše 2022 m. gegužės 2 d., 14.02.13 val. užfiksuota parduotuvės darbuotoja su prekėmis rankoje. Šeštajame vaizdo stebėjimo kamerų įraše 2022 m. gegužės 2 d., 13.59.10 val. matomas vaizdo stebėjimo kameros įrašas su vaizdu į parduotuvės įėjimo/išėjimo stiklines nuo judesio slankiojančias duris. Matyti kaip minėtas asmuo įeina pro šias duris bei išeina ir nueina į kairę pusę, taip pat užfiksuota kaip minėtą asmenį vejasi parduotuvės darbuotoja, bei netrukus darbuotoja sugrįžta su prekėmis rankose atgal į parduotuvę (2 t., b. l. 52-54).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nustatyta, kad liudytoja K. P., iš jai parodytų atpažinti asmenų pagal jo nuotrauką, atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 - I. Z., kuris 2022 m. gegužės 2 d., apie 14.00 val. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. 143 pavogė tris dėžutes šokolado „Milka“, ir kurį jį pasivijo aikštelėje. Šį asmenį ji atpažino iš bendrų jo veido bruožų, akių formos (2 t., b. l. 88-92).

III. II. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį – pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. Z. 2022 m. gegužės 2 d., apie 14.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje Nr. 143 (duomenys neskelbtini), Jonava, iš prekybos salės lentynos paėmė tris dėžutes po 22 vnt. šokolado „Milka“ bendros 243,54 eurų vertės, ir už šias prekes nesusimokėjęs išėjo pro duris, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sustabdytas parduotuvės darbuotojos. Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad pasikėsino pagrobti 3 dėžutes šokolado „Milka“, tačiau nurodė, kad vienoje dėžutėje galėjo būti 13-14 vnt. šokoladų „Milka“, o ne 22 vnt., kaip nurodyta kaltinime. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus, t. y., kad vienoje dėžutėje nebuvo 22 vnt. šokoladų, vertina kaip norą sušvelninti savo padėtį, nes toks jo aiškinimas paneigtas ištirtais byloje įrodymais, o būtent liudytojos K. P. parodymais, kur ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis iš prekybos salės lentynos paėmė tris dėžes šokolado „Milka“ ir už šias prekes nesusimokėjęs išėjo pro duris; ji prisivijo kaltinamąjį, kuris išsigandęs numetė šokolado dėžutes ant žemės, o ji jas susirinkusi grįžo į parduotuvę; ši liudytoja taip pat nurodė, kad vienoje dėžėje būna po 22 vnt. šokoladų, o aplinkybę, kad vienoje dėžutėje buvo 22 vnt. šokoladų „Milka“, jai nurodė šokoladus po vagystės perskaičiavusi ir surašiusi aktą jos kolegė; liudytojos I. J. parodymais, kur ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad po įvykio matė, kaip parduotuvės darbuotoja parsinešė į parduotuvę bandytas pagrobti šokolado dėžes, suskaičiavusi nustatė, kad buvo pasikėsinta pagrobti 3 dėžės, kiekvienoje dėžutėje buvo po 22 vnt. viso 66 vnt. šokoladų 243,54 Eur vertės ir visa tai užfiksavo pareiškime. Teismas netikėti šių liudytojų parodymais neturi pagrindo. Tokius parodymus šios liudytojos davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojų K. P. ir I. J. parodymai yra nuoseklūs. Teismas vertindamas šių liudytojų parodymus pažymi, kad šios liudytojos parodymus davė prisiekusios ir būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tarp kaltinamojo ir liudytojų nenustatyta jokių asmeninių santykių, liudytojos nėra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad liudytojos turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį, be to, jokių motyvų nenurodė ir pats kaltinamasis. Šių liudytojų parodymai atitinka ne tik faktines bylos aplinkybes, bet taip pat ir kaltinamojo I. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis apklausiamas iš karto po įvykio 2022 m. gegužės 2 d. kaip įtariamasis paaiškino, kad atėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusprendė paimti 3 dėžes šokoladų „Milk“, kuriose buvo 66 vnt. šokoladų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojos, todėl teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kaip objektyvius ir teisingus, sueinančius į vieną logišką įvykių seką. Be šių liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais: apžiūros protokoluose, (duomenys neskelbtini) pareiškime, tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtais vaizdo įrašais bei kitais bylos rašytine medžiaga. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro logišką įrodymų grandinę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Minėti kaltinamojo veiksmai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (pagal pateiktą prokurorės patikslintą kaltinimą) kvalifikuoti teisingai, kadangi nustatyta, jog I. Z. būdamas pakaltinamas, ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nuskalstamas veikas, eilę kartų baustas už smulkias vagystes administracine tvarka, suprato, jog elgiasi neteisėtai, pavojingai, suprato, kad dėl tokių veiksmų turto savininkui bus padaryta žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė, nes tam sutrukdė parduotuvės darbuotoja, t. y. tikslas nebuvo pasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Dėl I. Z. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje, lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

III. II. Dėl kaltinimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymu, motyvai ir išvados

I. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. kovo 5 d. apie 16 val. 00 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasislėpęs laiptinėje, trečiame aukšte, (duomenys neskelbtini) priklausančiame pastate, esančiame adresu Jonavoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, metaliniu strypu išlaužė laiptinės antrajame aukšte esančias ėjimo į bendrojo naudojimo patalpas duris, tai yra joje padarė skylę, taip tokiu būdu įsibrovė į patalpą, iš kur pasikėsino pagrobti antrame aukšte esančių įmonių turimą vertingą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė apsaugos signalizacija, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Kaltinamasis I. Z. dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš (duomenys neskelbtini) patalpų, neprisipažino. Apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užėjo tik norėdamas pasišildyti, o nevogti. Sėdėdamas laiptinėje užmigo, prabudęs ir negalėdamas išeiti, tyčia sugadino duris, kad suveiktų apsaugos signalizacija ir atvažiavę apsaugos darbuotojai jį išleistų iš patalpos. Teigia, kad tikslo įvykdyti vagystę nebuvo, vagystei įvykdyti jokių įrankių neturėjo.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų, leidžiančių spręsti apie kaltinamojo I. Z. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį padarymo, t. y. vertinant byloje esančius duomenis, objektyviai ir neabejotinai nėra patvirtinta kaltinamojo atžvilgiu pateiktame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis 2022 m. kovo 5 d., apie 16.00 val. turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą iš (duomenys neskelbtini) priklausančiame pastate esančių įmonių turimą vertingą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė apsaugos signalizacija. Tokią išvadą teismas daro, vertindamas byloje esančius įrodymus, visų pirma, tai, kad kaltinamasis I. Z. neprisipažino, padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, kad tikslo įvykdyti vagystę nebuvo, su savimi neturėjo jokių įrankių vagystei, o į (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užėjo tik norėdamas pasišildyti. Taip pat pažymėjo, kad į šias patalpas užeina dažnai ir ant laiptų užmiega ne pirmą kartą. Tokius pačius parodymus kaltinamasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai yra nuoseklūs. Tokią jo nurodytą įvykių versiją didžiąja dalimi patvirtino ir byloje apklaustas apsaugos komandos darbuotojas liudytojas R. Z., kuris iš karto po įvykio matė kaltinamąjį, su juo bendravo, ir kuris patvirtino, kad suveikus patalpų apsaugos signalizacijai nuvyko į saugomą objektą, atvykęs pamatė I. Z., pastarasis prašėsi išleidžiamas, nes pastato durys buvo užrakintos. I. Z. jam aiškino, kad užmigo tarp 2-o ir 3-io aukšto laiptinėje, prabudęs negalėjo išeiti, tačiau žinodamas, kad įrengta signalizacija specialiai sugadino duris, tam, kad suveiktų signalizacija, ir atvykę saugos darbuotojai jį išleistų. Liudytojas pažymėjo, kad I. Z. buvo neblaivus, matėsi, jog buvo užsimiegojęs ir suprato, kad I. Z. ne pirmą kartą tose patalpose užmiega. Be to ir kiti byloje esantys bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu: 2022 m. kovo 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime, apžiūros protokoluose, vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina duomenų apie kaltą asmenį, o tik šiuose rašytiniuose įrodymuose fiksuojami konkretūs padariniai ir įvykių eiga. Todėl esant tokioms abejonėms dėl kaltinamojo I. Z. kaltės, jos traktuotinos kaltinamojo naudai.

Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad kaltinamasis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jo atžvilgiu šioje bylos dalyje priimtinas išteisinamasis teismo nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

IV. Bausmės skyrimas

24 Parenkant ir skiriant bausmę kaltinamajam I. Z. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis I. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą ir vieną nebaigtą baudžiamąjį nusižengimą, kuris nutruko pasikėsinimo stadijoje. Anksčiau jis teistas, per vienerius metus 42 kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes pagal administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 114-159), Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 104-105, 113), nedirba.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų ir po nusikalstamų veikų padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą I. Z. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu I. Z. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, tačiau nuteistasis atlikdamas bausmę nevykdė teismo jam nustatytų pareigų bei draudimų, todėl teismo 2022 m. rugsėjo 21d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, kurią šiuo metu I. Z. atlikinėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirti kitokio pobūdžio bausmę, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nei terminuotą laisvės atėmimą, nėra pagrindo. Už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina arešto bausmė. Nustatant bausmių dydžius atsižvelgtina į byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat aplinkybes, apibūdinančias asmens ir veikos pavojingumą, už nusikaltimo padarymą skirtina minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina maksimali - 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės – 1 mėnesį laisvės atėmimo bausmės (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Nustatant bausmių bendrinimo būdą ir pridedamos bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

I. Z., nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė iki Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo I. Z. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra ir kuri 2022 m. rugsėjo 21d. nutartimi, pakeista į 90 parų arešto bausmę, todėl bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, taikant bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles (BK 63 straipsnio 9 dalis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, į I. Z. charakterizuojančius duomenis, bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie 2023 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Dalinį bausmių sudėjimą pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos, ir teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pakeistos, ir neatliktos arešto bausmės – 30 parų, ją keičiant į 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, teismas taiko atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, į nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį, kuri pakeista 2022 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi.

V. Sprendimas dėl valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas R. G. teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, iš viso valstybės naudai priteistinos 372,62 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinus tai, jog kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis atlieka arešto bausmę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VI. Kiti nuosprendžiu spęstini klausimai

Kaltinamajam tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 90-93, b. l. 94-97 ), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 98-101). Atsižvelgiant į I. Z. šiuo metu atliekamą arešto bausmę, kardomosios priemonės naikintinos kaip nebereikalingos.

Kaltinamajam I. Z. iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė suėmimas. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad I. Z. charakterizuojamas neigiamai, yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, nedirba, nėra saistomas šeimyniniais santykiais, nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo ( BK 122 straipsnio 1dalies 1punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninės laikmenos su vaizdo įrašais 3 vnt., paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Metalinis strypas, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu

nusprendžia:

I. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 3 (trims) mėnesiams.

I. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, (keičiant arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1), šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pakeistą į 90 parų arešto bausmę, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti I. Z. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. sausio 4 d. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir 2022 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę.

I. Z., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

I. Z. iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios skirti kardomąją priemonę suėmimą.

Paskirtas tyrimo metu kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (skirtą 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu ir 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu) ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus prašymo dėl 372,62 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir šešiasdešimt dviejų centų) išlaidų išieškojimo iš I. Z..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. elektroninių laikmenų su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą. Metalinį strypą, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam ši terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).