Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-648-287/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
1-648-287/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54925-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
V. M.
Civilinis ieškovas
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-648-287/2020 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54925-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.4.4.2.8; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.2.12; 2.3.4; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:prokurorui G. V.,kaltinamajam V. M.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) 2013-12-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams,

2) 2014-02-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams,

3) 2016-03-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

4) 2017-12-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta (BK 38 straipsnio 1 dalis),

teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. M. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant žemės bei spyrė vieną kartą nukentėjusiajam R. M. į dešinės pusės šoną ir tris kartus į dešinę koją, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinio šlaunikaulio pergūbrinį lūžį, nes dėl dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad R. M. buvo atvažiavęs pas jo mamą, kur vyko išgertuvės, ten buvo nuėjęs ir jis, visi vartojo alkoholį. Po to jis išėjo į namus. Pas jį grįžęs jaunesnysis brolis pasakė, kad R. jį kaltina kažkokio maišelio išnešimu. Tada jis išėjo į miestelį, pamatė gatve einantį R. M., priėjęs prie jo vieną kartą su ranka sutrenkė per veidą. Po suduoto smūgio R. nugriuvo, jis R. M. nespardė.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis V. M. parodė, kad viskas įvyko 2019 m. gruodžio 26 d. Iš pradžių jis buvo namuose, o vėliau nuėjo pas mamą B. M., gyvenančią netoliese. Pas mamą buvo dėdė R. M. (mamos brolis), M. G., I. M., šventė, visi gėrė alų. Po šventimo jis išėjo į namus. Netrukus atėjo brolis I. M., kuris pasakė, kad R. M. jį kaltina, jog išsinešė kažkokį jo maišelį. Tuo metu jo namuose buvo M. G., L. E. ir dar buvo brolio draugė R. Buvo išgėręs, labai girtu nesijautė, bet pamatęs per langą, kad eina R. M. į miestelio pusę, išėjo į gatvę ir iš nugaros pusės priėjęs prie R. M. paklausė, kodėl jį vagina. M. lyg kažką norėjo sakyti, bet jis su dešine ranka trenkė vieną kartą į veido kairę pusę, ir M. nugriuvo ant kelio, ant dešinio šono, pradėjo rėkti, kad skauda koją, kad negali atsistoti, paeiti. Jis rankomis jį pakėlė nuo kelio ir atnešė iki vartų, iki tvoros, pabeldė į namo langą, atėjo M. G. ir paėmęs R. nunešė pas jį į kambarį. Netrukus atvažiavo M. dukra V. F. su vyru ir M. išsivežė. Jis M. nespardė, tikrai nespyrė nei į koją, nei į šoną. Tuo metu gatvėje buvo prietema, šviesos nedegė, gatvėje daugiau žmonių nebuvo. Jis supranta, kad nuo jo suduoto smūgio ir M. nugriuvimo M. sulūžo šlaunikaulis. Jis nežino, kas pranešė V. F.. Kol atvažiavo V., jie gėrė. Po įvykio su nukentėjusiu nebendravo, neatsiprašė, nesitarė dėl žalos, kadangi tyrėja sakė, kad kol nesibaigs teismas, nebendrauti, neskambinti. Sutinka su ligonių kasos civiliniu ieškiniu, sumokės. Mano, kad nukentėjusiojo pareikštas 5000 eurų civilinis ieškinys yra per didelis, kadangi jis turi du mažamečius vaikus, neturi iš ko mokėti tokių pinigų, per mėnesį uždirba po 600 – 700 eurų. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1000 eurų turtinę žalą, o neturtinės žalos 4000 eurų ieškinys yra per didelis. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Kai sudavė nukentėjusiajam į veidą, buvo prietema, galėjo būti apie 16 val. 30 min., tikslaus laiko nežino. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvykio metu gatvės apšvietimas nebuvo įjungtas. Žino nukentėjusiojo duotus parodymus, kodėl nukentėjusysis sako, kad jis jam spyrė, nežino, nes jis sutrenkė tik vieną kartą su ranka.

Įrodymai

Nukentėjusysis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad tai įvyko praeitų metų gruodžio 25 dieną, buvo vakaras, su dukra nuvažiavo į svečius pas B. M., pabuvo, grįžo į namus. Namuose pastebėjo, kad nėra kepurės, pagalvojo, kad kepurę paliko pas V. M.. Kitą dieną, gal apie pusę pirmos, dienos metu nuėjo pas V. M. pasiimti kepurės. Tuo metu V. gėrė sidrą. Sidro stiklinę įpylė ir jam, jis išgėrė ir paklausė, ar yra jo kepurė. Pasakė, kad kepurės nėra. Tada jis nuėjo pas seserį B. M., kur kartu išgėrė „bambalį“ alaus. Tada jis nuėjo ir nupirko dar du „bambalius“ alaus, kurį pas seserį trise išgėrė. Jam paskambino dukra ir paklausė, ar pareis į namus, pasakė, kad pareis. Išėjęs iš sesers namų ėjo gatve, praėjo pro V. M. namus, ėjo toliau ir iš nugaros pusės išgirdo žodžius „kad tu manęs nevaginsi“ ir gavo vieną smūgį į veidą, po kurio nukrito ant žemės, bandė stotis, bet negalėjo. O kas vyko toliau nebepamena. Atsigavo Šiaulių ligoninėje.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, nukentėjusysis R. M. parodė, kad sesuo į maišelį jam buvo įdėjusi bulvių, du butelius aliejaus, kitų produktų. Einant į namus pas dukrą V. F., sesuo liepė pasiimti maišelį su produktais, tačiau maišelio nerado ir garsiai pasakė, kad gal V. pasiėmė, daugiau nieko nesakė. V. nevagino. Vėliau išsiaiškino, kad maišelis su produktais buvo pas seserį. Išėjęs iš sesers namų, ėjo Juknaičių gatve, praėjo V. namą ir kažkiek paėjęs išgirdo vyrišką balsą sakant, atpažino, kad tai buvo V. balsas, kad „tu manęs nevaginsi“ ir nespėjęs nei atsisukti gavo vieną smūgį į veidą. Po suduoto smūgio nukrito, bandė stotis, V. pradėjo spardyti į dešinės pusės šoną, į dešiniąją koją. Po to kas vyko nepamena, nes iš skausmo nebesuprato, kas vyksta. Atsimena tik tiek, kad į vienkiemį negalėjo privažiuoti greitoji, nes dukra V. F. gyvena vienkiemyje. Kiek pamena dukra su automobiliu jį vežė. Šiaulių ligoninėje jį operavo, kojai įdėjo varžtą, nedarbingumą turi jau 5 mėnesius, nedarbingumo negauna, nes sužalojimą patyrė, būdamas neblaivus. Turtinei žalai atlyginti prašo priteisti 1000 eurų, kadangi pirkosi vaistus, pirkosi tepaliukus, receptų neturi, pirkimo čekių neišsaugojo, be to, dukra jį vežiojo pas gydytojus, kainavo kuras. Turtinei žalai pagrįsti neturi jokių dokumentų. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jau 5 mėnesius negali dirbti, buvo sukeltas fizinis skausmas, jaučia nepatogumus, vaikšto su lazda, nes koja yra su varžtu. Iki tol dirbo traktorininku. Kaltinamajam piktumo neturi, nori, kad būtų atlyginta žala. Gyvena vienas, pragyvena iš santaupų, jokių išmokų nei iš darbo, nei iš Sodros negavo. V. prie jo priėjo iš nugaros pusės ir smūgį jis gavo iš nugaros pusės į veidą, pargriuvo ant žemės šonu, visu kūno svoriu, bandė stotis, negalėjo atsistoti ir tada V. pradėjo jį spardyti, spyrė į dešinį šoną, spyrė kokius 4 kartus, kokius 3 kartus spyrė į dešinę koją (į tą pačią koją, kuri lūžo). Jam tą koją labai skaudėjo. Nepamena, kas jį nešė, kur nešė, buvo tamsu.

Liudytojas M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, draugai, kad apie įvykį nebeprisimena, nes praėjo daug laiko. Žino, kad M. buvo lūžusi koja. Buvo lygtai Kūčios ar Kalėdos, nebepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus.

Perskaityti liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad pažįsta V. M. ir R. M.. Gali pasakyti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. jis buvo nuėjęs pas B. M. į jos namus. Kelintą valandą jis ten nuėjo pasakyti negali, nežino. Jam nuėjus ten, vartojo alkoholį – alų, nes jis nusinešė alaus pakuotę. Kai nuėjo, pas B. M. buvo V. M., I. M. ir jo draugė, vardo ir pavardės nežino ir R. M.. Pas B. M. atsigėrė alaus ir begeriant V. M. užsimanė eiti iki namų, nes norėjo valgyti. Jis kartu su V. M. iš B. M. išėjo pas V. Išeidami pasiėmė jo atsineštą likusi alų. Kiek to alaus tiksliai pasiėmė nepamena, gal kokius 3-4 bambalius. Kiek buvo valandų kai išėjo iš B. M. namų pasakyti negali, lauke buvo patemę. Jam ir V. išėjus iš B., pas B. pasiliko prieš tai išvardinti asmenys. Būnant pas B. ir vartojant alkoholį niekas nekonfliktavo, nesimušė. Grįžus pas V. į namus, namuose buvo L. E. su vaikais. Jis su V. atsisėdo virtuvėje prie stalo. V. valgė. Jis ir V. gurkšnojo alų. Begeriant parėjo pas V. į namus I. su drauge. I. pradėjo sakyti, kad jis kartu su V. neva pavogė kažkokias bulves, aliejų. V. tai išgirdęs išėjo pas motiną B. aiškintis. Nei jis, nei V. išeidami iš B. namų tikrai nieko neišsinešė, nieko nepavogė. Išėjus V. pas motiną B., jis pasiliko V. namuose. Į lauką nebuvo išėjęs ir negali pasakyti kur nuėjo V. V. išėjo nieko nesakęs. Jis buvo jau gerai išgėręs, todėl nelabai gerai pamena po to įvykusias aplinkybes. Negali pasakyti kas jam pasakė L. ar I., kad reikia eiti padėti pakelti nugriuvusi žmogų. Kiek pamena jis vienas išėjo iš V. namų ir nuėjo ant gatvės prie V. gyvenamojo namo. Jam nuėjus jis pamatė, kad R. M. sėdi ant gatvėje esančio šaligatvio (asfaltuoto) pasirėmęs rankomis. Ant jo jokių sužalojimų nematė. Kraujas R. iš niekur nebėgo. Jam priėjus prie R. M., šis pasakė, kad labai skauda dešinę koją, nebegali paeiti. Dešinė koja buvo be bato. R. M. paklausus, kas buvo, jis atsakė, kad jam trenkė V. M. iš delno ar kumščio. Daugiau smulkiau, ką darė V. M., R. M. nepasakojo, nesakė kur jam sudavė ir kiek kartų. Jis pakėlė R. M. ir nunešė kiek pamena, tiesiai į kambarį – virtuvę, ir pasodino ant kėdės. Kažkas, kas pasakyti negali iškvietė R. dukrą V. Atvažiavo V. F. su vyru. Kas ką kalbėjo kai atvažiavo V. su vyru jis pasakyti negali, nes nepamena. V. išsivežė tėvą R. M. į namus. R. M. paeiti negalėjo, tai jis jį nunešė iki automobilio ir pasodino į jį. I. M. išvažiavo kartu su V. ir jos vyru, kad padėtų iki kambario nunešti R. Jis su jais nevažiavo. Jis pačio įvykio nematė ir apie jį smulkiau papasakoti, kas kaip vyko, kiek kartų ir kur sudavė V. M. R. M. negali. Kai jis nuėjo ant gatvės parnešti R., gatvėje jokių pašalinių asmenų nebuvo, kiek pamena gatvėje degė šviesos, lauke buvo tamsu, kiek valandų buvo nežino. Jam atrodo, kad V. buvo ant gatvės kai jis nuėjo parnešti R. Išvažiavus R. jie toliau gėrė ir V. sakė, kad dėjo vieną smūgį iš rankos R. ir jis nukrito. Smulkiau V.s nieko daugiau nepasakojo, o jis neklausė.

Po parodymų perskaitymo, liudytojas M. G. patvirtino, kad parodymai teisingi, papildyti nieko neturi.

Liudytoja V. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad praeitų metų gruodžio 24 dieną tėvą atsivežė iš Šiaulių pas save į namus. Pasisėdėjo pas ją, buvo nuėję pas pusbrolį V. M., pas tetą B. M., grįžo į namus. Kitą dieną tėtis pasigedo kepurės ir iš pat ryto išėjo ieškoti kepurės. Ji kažkur apie vakarą, gal apie pusę penkių paskambino tėčiui ir paklausė, ar pareis į namus, nes jau temsta, pasakė, kad pareis. Gal už kokių 10 ar 15 minučių paskambino L. E. ir pasakė, kad jos tėtis guli ant gatvės. Pagalvojo, kad meluoja, bet ji paskambino antrą kartą ir pasakė, kad tėčiui yra kažkas negerai. Tada su vyru sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas L. E.. Tėtis buvo kambaryje, sėdėjo ant kėdės, koja buvo be bato, perkrypusi. Norėjo kviesti greitąją, tačiau tėtis pasakė, kad nereikia. Jos vyras ir pusbrolis tėtį nunešė ir pasodino į automobilį, parsivežė į namus. Namuose tėčio klausė, kas nutiko, pasakė, kad jis ėjo į namus, iš nugaros iššoko V., tėtis nespėjo net sureaguoti kaip V. jam trenkė smūgį į galvą ir jis krito ant žemės. Tėtis sakė, kad teta B. jam buvo pridėjusi maišelį bulvių, kurio jis nerado, pasakė, kad gal V. paėmė maišelį, sakė, kad V. nevagino. Namuose ji pamatė, kad kojai kažkas blogai, ištino, perkrypusi ir tada išsikvietė greitąją pagalbą. Jai L. E. prieš tai sakė, kad V. trenkė tėčiui ir jisai griuvo. Šiaulių ligoninėje tėčiui buvo padaryta kojos nuotrauka, gydytojai sakė, kad lūžis sudėtingas ir tėtis buvo paguldytas į ligoninę. Ligoninėje tėvą ji lankė kiekvieną dieną, matė, kad jam galvoje buvo guziukas. Tėtis jai taip pat sakė, kad jį sumušė V. M.. Kai tėtį parsivežė į savo namus (iš L. E. namų) jam galvos srityje buvo nedidelis guziukas, nubrozdinimas, mėlynių ant kojos nebuvo, tik ištinusi. Ant šono mėlynės atsirado vėliau, ligoninėje, po operacijos. Tai buvo praeitų metų gruodžio 25 dieną, kai tėtis išėjo ieškoti kepurės. Tyrėjai ji sakė, kad gruodžio 26 dieną, prašė, kad pakeistų datą į 25 dieną. Kai jai paskambino L. E. ir pasakė, kad tėtis guli nukritęs, tada su vyru sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas V. M.. Jiems atvažiavus, tėtis buvo kambaryje, sėdėjo ant kėdės prie stalo, ant veido matėsi guziukas, matėsi pabrozdinimas, kraujas nebėgo. Prie stalo sėdėjo ir V. Tada tėtis sakė, kad jį užpuolė V. Tik ligoninėje tėtis pasakė apie spyrius su koja, namuose apie spyrius nesakė.

Liudytojas V. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad nelabai ką prisimena, todėl prašo vadovautis parodymais, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Perskaityti liudytojo V. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad R. M. yra jo žmonos V. tėvas. Jį į savo namus parsivežė 2019 m. gruodžio 24 d. vakare. R. M. pas juos prabuvo iki kol neišvažiavo į ligoninę. R. M. 2019 m. gruodžio 26 d. iš jų namų vienas išėjo į (duomenys neskelbtini) miestelį nusipirkti alaus, tačiau kiek žino, užsuko į svečius pas savo sesę B. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino. Uošvis R. M. iš jų namų į miestelį išėjo sveikas, nesužalotas. Apie tai, kad R. eis pas savo sesę sakė žmona V. Jis buvo su žmona namuose ir žmonai V. paskambino L. E.. Ką V. kalbėjosi su L. jis pasakyti negali, tačiau pabaigusi pokalbį žmona V. jam pasakė, kad neva jos tėvas yra nukritęs ant kelio ir nepaeina. V. pasakė, kad važiuoja pažiūrėti, kas ten vyksta. L. skambino kažkur tarp 16 – 16.30 val., kiek buvo valandų tiksliai nepasakys. Su žmona V. sėdo į automobilį ir išvažiavo pas L. E.. Nuvažiavus įėjo į gyvenamąjį namą. Įėjus į gyvenamojo namo virtuvę pamatė ant kėdės sėdintį uošvį R. Jis sėdėjo dešinę koją ištiesęs į priekį. Dešinė koja buvo be bato (batą rado vėliau, kur tiksliai nepasakys). Taip pat kambaryje buvo L. E., V. M., I. M. ir jo draugė R. S., M. G.. Daugiau nieko nebuvo. Matėsi, kad R. skauda, nes dejavo, sakėsi, kad skauda dešinę koją, sakėsi, kad užpuolė ir primušė V. M.. Taip pat matė, kad uošviui yra guzas smilkinio srityje kairėje pusėje ir nubrozdinimas toje pat pusėje. Uošviui R. kraujas iš niekur nebėgo. V. pradėjo klausti kas įvyko. Kambaryje – virtuvėje įvyko sambrūzdis. V. M. matėsi, kad yra neblaivus, pradėjo agresyviai elgtis, mojuoti kumščiais, tačiau niekas nenukentėjo, jis niekam nesudavė. Po kažkiek tai laiko V. M. nusiramino, atsisėdo prie stalo ir pasakė, kad jis nemeluos ir jis sudavė į galvą R. M.. V. M. smulkiai, kaip viskas vyko, kiek kartų ir kur sudavė uošviui nepasakojo, o jis jo neklausė. Ką kiti sakė, pasakojo jis pasakyti negali, nelabai klausėsi, nes ten visi kažką kalbėjo. Prisimena, kad kažkas sakė, kad jo uošvį į kambarį parnešė M. G.. Kaip ten viskas vyko smulkiau kiek žinojo papasakojo, daugiau nieko pasakyti negali. Po to M. G. uošvį R. nunešė į jų automobilį. R. pats paeiti negalėjo, nes negalėjo priminti kojos, sakėsi, kad labai skauda dešinę koją. Parvažiavo į namus, nes uošvis sakė, kad gal praeis. Būnant namuose pas juos, po kažkiek tai laiko pažiūrėjo tą koją ir pamatė, kad dešinė koja yra baisiai ištinusi, dėl to ir iškvietė medikus. Atvykę medikai išvežė uošvį R. į Šiaulių ligoninę. Jis pačio įvykio nematė, jame nedalyvavo ir pasakyti kas kaip vyko negali, nes nematė. Po to įvykio uošvis R. pasakojo, kad jį V. M. iš nugaros užpuolė, dėl ko pasakyti negali, trenkė, ir jis pargriuvo. Smulkiau kaip ten viskas vyko reikia klausti pačio R. M.. V. M. po to įvykio nematė, su juo nekalbėjo jis jam nepasakojo kaip viskas buvo.

Perskaičius liudytojo V. F. parodymus, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi, papildyti nieko neturi.

Atsakydamas į prokuroro užduotus klausimus, liudytojas V. F. papildomai parodė, kad jo uošvis R. M. nelinkęs į melagystes, jie bendrauja. Kai uošvis gulėjo ligoninėje, jie su žmona jam padėjo, lankė, po ligoninės buvo parsivežę į namus, ruošė maistą, rūpinosi, kad turėtų vaistų. Uošvis pirkosi vaistus, turėjo kažkokias tūbeles, į gydymo įstaigas veždavo jo žmona V., vežė pas šeimos gydytoją. Už keliones, kurą mokėdavo pats R. M..

Liudytoja B. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad per Kalėdas pas ją atėjo brolis R. M., kartu išgėrė 3 „bambalius“ alaus. Brolis pasakė, kad dukra turi atvažiuoti jo išsivežti ir išėjo. Daugiau ji nieko nežino.

Atsakydama į užduodamus klausimus liudytoja B. M. parodė, kad tai buvo antrą Kalėdų dieną, gruodžio 25 ar 26 dieną. Kitą dieną dukterėčia V. F. jai paskambino ir pasakė, kad tėtis yra ligoninėje. V. pasakė, kad jos sūnus V. M. jį užpuolė, kad ėjo gatve ir jį užpuolė. Broliui ruošiantis eiti į namus, į maišelį ji buvo įdėjusi bulvių, o daugiau ką buvo įdėjusi, nebežino, senas laikas. Išeidamas brolis maišiuko nepasiėmė. Jam išėjus maišelį su bulvėmis ji rado padėtą už durų kambaryje.

Perskaityti liudytojos B. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad ji nieko nematė, kas įvyko tarp jos sūnaus V. M. ir brolio R. M.. Gali pasakyti, kad ji 2019 m. gruodžio 26 d. buvo namuose. Pas ją buvo atvažiavęs sūnus I. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs sūnus V. M. ir brolis R. M.. Būnant pas ją namuose, šventė Kalėdas, vartojo alkoholį. Daug alkoholio ji nevartojo, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Vartojant alkoholį jokio konflikto nebuvo, niekas tarpusavyje nesipyko, nekonfliktavo, nesimušė. Ji visą laiką buvo kambaryje – virtuvėje, nes ten visi sėdėjo. Iš kambario niekur nebuvo išėjusi, todėl viską matė ir viską girdėjo. Iš jos namų išėjo V. M. ir kiek pamena kartu su juo išėjo jo brolis I. M.. Sūnus V. M. išėjo į namus nieko neišsinešdamas, kiek buvo valandų kai išėjo sūnūs ji tiksliai pasakyti negali, tačiau galėjo būti apie 14.00 val. Išėjus sūnums iš jos namų, pas ją pasiliko brolis R. M.. R. M. buvo pavartojęs alkoholio, tačiau jis nebuvo labai girtas. Jis pasiliko pas ją, nes ji jam dar norėjo įdėti maisto produktų, tačiau jis iš jos namų išėjo gal už kokios valandos laiko. Brolis R. išėjo nepasiėmęs jos įdėtų maisto produktų, nes juos vėliau rado padėtus už durų kambaryje. Dėl ko jis jų nepasiėmė, pasakyti negali, gal pamiršo, skubėjo pas dukrą V. Jis sakė eis pas dukrą V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) vienkiemyje. Išėjus broliui R. M. ji iš namų nebuvo išėjusi ir kas vyko gatvėje pasakyti negali, nes nieko nematė. Jokio triukšmo negirdėjo, vykstančio ant gatvės. Apie tai, kad yra sužalotas brolis R. M. sužinojo iš (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų (įvardinti negali, nes daug kas kalbėjo). Žmonės kalbėjo, kad V. M. užpuolė R. M., neva R. M. ėjo gatve, o jos sūnus V. išpuolė iš kiemo ir užpuolė einantį R. M., kuri sumušė. Kaip R. M. buvo mušamas miestelio gyventojai nekalbėjo, nesakė, todėl apie tai nieko pasakyti negali. Kas galėjo matyti šį įvykį ji pasakyti negali, nes to nežino. Kur buvo jos sūnus I. tuo metu kai V. M. užpuolė jos brolį ji pasakyti negali, nes to nežino. Kiek pamena sūnaus V. M. niekas nekaltino dėl jokio maišelio paėmimo, arba ji to negirdėjo. Po to įvykio su broliu R. M. susitikusi nebuvo, jo nematė, jis pas ją nebuvo atėjęs, tik šiandien jam skambino ir kalbėjo telefonu, tačiau jo neklausė kaip jis buvo sužalotas, o jis pats jai nesakė.

Perskaičius liudytojos B. M. parodymus, liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi, daugiau nieko neturi ką pasakyti.

Iš 2019-12-26 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019-12-26, apie 16.30 val., V. M., eidamas į namus sutiko dėdę R. M., kuris pradėjo jį kaltinti vagyste, ir taip kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu V. M. vieną kartą dešine ranka trenkė R. M. į veido sritį. R. M. nuo smūgio parkrito ant žemės. V. M. išėjo į namus. (t. 1, b. l. 13-16)

Iš 2019-12-30 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. (t. 1, b. l. 19-23)

Iš 2020-01-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 162/2020(04) matyti, kad R. M. padarytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis. Rastas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki 2019-12-26, 20 val. 55 min., paguldant R. M. į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. (t. 1, b. l. 44)

Iš 2020-02-15 tarnybinio pranešimo dėl duomenų iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad peržiūrėjus policijos registruojamų įvykių registrą nuo 2019-01-01 iki 2020-02-15, nustatyta, kad nėra ir nebuvo užfiksuota įvykių susijusių su vagystėmis iš nukentėjusiojo R. M.. (t. 1, b. l. 48-49)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į kito žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, dėl chuliganiškų paskatų. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti ir kaltės - tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš šių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba būtų susargdintas ir kad tai būtų matoma ir suprantama aplinkiniams, arba nustatyta medikų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė dėl nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jis pamatęs gatve pro jo namus einantį dėdę R. M., be aiškios priežasties, sužinojęs iš brolio, kad galimai nukentėjusysis jį apvagino, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, suduodamas smūgį į galvos sritį, po to nuo smūgio nugriuvusiam nukentėjusiajam R. M., spirdamas į dešinį šoną ir į dešinę koją, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toks kaltinamojo V. M. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Kaltinamojo smūgio sudavimas ir spyrimas koja artimo žmogaus – dėdės R. M. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant jo atžvilgiu jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu bei dorovės nepaisymu. Kaltinamasis, veikdamas be aiškios motyvacijos, tariamai jausdamasis apvagintas, nesant jokio konflikto ar grėsmės, net nebandant aiškintis tikrųjų aplinkybių, suduodamas smūgį ir spirdamas koja nukentėjusiajam, veikė tiesiogine tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl chuliganiškų paskatų, kai tai padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys panaudojamas kaip pretekstas savo veiksmų mažareikšmei dingsčiai.

Kaltinamojo V. M. parodymai, kad jis tik sudavė nukentėjusiajam vieną kartą su ranka į veido kairę pusę, po ko nukentėjusysis nugriuvo, ir daugiau nieko jam nedarė, yra paneigti nuosekliais nukentėjusiojo R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriuose jis aiškiai nurodė, jog po V. M. suduoto smūgio jis nukrito, bandė stotis, bet V.pradėjo spardyti į dešinės pusės šoną ir į dešinę koją, spyrė iš viso kokius 4 kartus, kokius 3 kartus spyrė į dešinę koją, kad jam tą koją labai skaudėjo, todėl iš skausmo nebesuprato, kas vyksta, kas jį nešė ir kur nešė. Tokius nukentėjusiojo R. M. parodymus patvirtina liudytojos V. F. parodymai, kuriuose ji parodė, kad jai L. E. paskambino ir pasakė, jog V. trenkė jos tėčiui ir šis griuvo, kad jiems su vyru nuvažiavus tėčio pasiimti, tėtis sakė, kad jį užpuolė Vaidas, kad apie spyrius su koja tėtis pasakė jai būdamas ligoninėje ir kad ji tėčiui būnant ligoninėje pamatė mėlynes jam ant šono. Nukentėjusiojo R. M. parodymus patvirtina liudytojo V. F. parodymai, kuriuose jis parodė, kad nuvažiavus pas L. E., uošvis R. M. sėdėjo dešinę koją ištiesęs į priekį, koja buvo be bato, matėsi, kad R. skauda, nes dejavo, sakė, kad skauda dešinę koją, sakė, kad jį užpuolė ir primušė V. M.. Liudytojas M. G. taip pat patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad jam išėjus iš V. M. namo į gatvę, pamatė R. M. sėdintį ant šaligatvio, kurio paklausus, kas buvo, atsakė, kad jam trenkė V. M. iš delno ar kumščio, daugiau smulkiau, ką darė V. M., R. M. nepasakojo, tada jis pakėlė R. M. ir nunešė tiesiai į kambarį bei pasodino ant kėdės. Liudytoja B. M. paties įvykio aplinkybių nematė ir toje vietoje nebuvo, tačiau patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai (įvardinti negali, nes daug kas kalbėjo) kalbėjo, jog jos sūnus V. M., išpuolęs iš kiemo, užpuolė einantį gatve R. M., kurį sumušė. Nukentėjusiojo R. M. parodymus dėl jam padaryto sužalojimo patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. M. padarytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, kuris padarytas keleto valandų bėgyje iki 2019-12-26, 20 val. 55 min., paguldant R. M. į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kad rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, kad rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi, kad R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. M. parodymais, teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų V. F., V. F., M. G., B. M. parodymais, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, jų parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, ar kad nukentėjusysis davė išgalvotus parodymus.

Bausmės skyrimas i r žalos atlyginimas

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59 straipsnis)

Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 straipsnio 9 punktas)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. M. teistas tris kartus, tačiau laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 120-125, 126-133), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 115-119), dirba (t. 1, b. l. 134), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sutinka atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiajam – iš dalies, ligonių kasai – visiškai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo V. M. asmenybę, į jo pakankamai dar jauną amžių, galimybę dirbti, į jo socialinius ryšius (iš jo žodžių su sugyventine augina du mažamečius vaikus), turi pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam V. M. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 26 d., 21 val. 30 min. iki 2019 m. gruodžio 27 d., 12 val. 22 min. tai yra, viena para. (t 2, b. l. 6-11)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam V. M. paliktina galioti nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 1, b. l. 180-185)

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis R. M. pareiškė 1000,00 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 4000,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo R. M. 1000,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas ir atmestinas, kadangi jis visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais, išskyrus jo žodinį paaiškinimą liudytojo apklausos metu ir rašytinį prašymą, kuriame nurodytas tik žalos dydis. (t. 1, b. l. 63-67, 76; CK 6.249, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnis)

Nukentėjusiojo R. M. 4000,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo V. M., kadangi ši žala jam buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais. (CK 6.263, 6.250 straipsniai)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. M. patyrė neturtinę žalą – įvykio metu dėl sumušimo jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ko pasekmėje jam buvo padarytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, dėl kurio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ir gydosi ambulatoriškai iki šiol, jis buvo sužalotas bei patyrė fizinį skausmą nuo savo artimo giminaičio – sūnėno, su kuriuo kartu tą dieną šventė Kalėdas, sumušimo. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamojo V. M. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę spontaniškai. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis V. M. yra dar gana jauno amžiaus, darbingas ir šiuo metu dirbantis, tačiau kaip nurodė žodžiais teisiamojo posėdžio metu, su sugyventine augina du mažamečius vaikus, gaunamas uždarbis per mėnesį 600 – 700 eurų, todėl jo galimybės atlyginti nukentėjusiajam žalą yra realios, bet ribotos.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje už šio pobūdžio nusikaltimais padarytą žalą priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį, sprendžia, kad nukentėjusiojo R. M. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 4000,00 eurų yra per didelis, ir nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusio patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 2500,00 eurų suma, kuri ir priteistina nukentėjusiajam R. M. iš kaltinamojo V. M..

Likusi nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo 1500,00 eurų atmestina.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 2538,11 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. M. gydymą yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo V. M.. (t. 1, b. l. 26-38; CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai)

Kadangi iš kaltinamojo V. M. šiuo teismo nuosprendžiu priteistini civiliniai ieškiniai: nukentėjusiajam – 2500,00 eurų neturtinės žalos ir Valstybinei ligonių kasai, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 2538,11 eurų turtinės žalos, iš dalies pakeistinas kaltinamojo V. M. sąskaitoms bankuose taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas dėl piniginių lėšų sumos, tai yra, 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro G. V. nutarimu nuo 2020-02-24 iki 2020-08-24 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausančias 7538,11 eurų (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 11 centų) pinigines lėšas, esančias V. M. sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB ir Nr. 1616540801, sąskaitos tipas-81 (kitos sąskaitos), banke „Swedbank“, AB, paliktinas galioti, skiriant apribojimą 5038,11 eurų (penkių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 11 centų) piniginėms lėšoms, ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos. (t. 1, b. l. 186-192)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į paskirtos bausmės laiką V. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 26 d., 21 val. 30 min. iki 2019 m. gruodžio 27 d., 12 val. 22 min. tai yra, vieną parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. M. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 2500,00 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. M..

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį dėl 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų turtinės žalos atlyginimo bei dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo – 1500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiojo R. M. gydymą 2538,11 eurų (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 11 centų) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro G. V. nutarimu nuo 2020-02-24 iki 2020-08-24 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausančias 7538,11 eurų (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 11 centų) pinigines lėšas, esančias V. M. sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB ir Nr. 1616540801, sąskaitos tipas-81 (kitos sąskaitos), banke „Swedbank“, AB, palikti galioti, skiriant apribojimą 5038,11 eurų (penkių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 11 centų) piniginėms lėšoms, ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžio nuorašą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė