- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e1-1452-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00299-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, teistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L., būdamas UAB „V“, registruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kaip direktorius vienvaldiškai veikiantis jos vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojantis kasdieninę bendrovės veiklą, 2012-12-07 su S. U. įmonės vadovu S. E. U. pasirašė krovinio iš Vilniaus į Maskvą pervežimo sutartį Nr. 001, neketindamas vykdyti sutartyje numatytų sąlygų, t. y. sumokėti už krovinio pervežimą, 2012-12-18 vežėjui S. U. įmonei krovinį nuvežus sutartyje nurodytu adresu, su S. E. U. įmone neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 2550 EUR (8804,64 Lt) vertės turtą, padarydamas S. E. U. įmonei 2550 EUR turtinę žalą.
Be to, A. L., būdamas UAB „V“, registruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kaip direktorius vienvaldiškai veikiantis jos vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojantis kasdieninę bendrovės veiklą, 2012-11-26 su UAB „D“ atstovu pasirašė krovinio iš Vilniaus į Rusiją pervežimo sutartį Nr. 001, neketindamas vykdyti sutartyje numatytų sąlygų, t. y. sumokėti už krovinio pervežimą. 2012-12-07 vežėjui UAB „D“ krovinį nuvežus sutartyje nurodytu adresu, su UAB „D“ įmone neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 619,95 EUR (2140,57 Lt) vertės turtą, padarydamas UAB „D“ 619,95 EUR turtinę žalą.
Be to, A. L., būdamas UAB „V“, registruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kaip direktorius vienvaldiškai veikiantis jos vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojantis kasdieninę bendrovės veiklą, 2012-10-26 su UAB „A“ atstovu pasirašė krovinio iš Varšuvos į Almatą pervežimo sutartį Nr. 002, neketindamas vykdyti sutartyje numatytų sąlygų, t. y. sumokėti už krovinio pervežimą. 2012-11-09 vežėjui UAB „A“ krovinį nuvežus sutartyje nurodytu adresu, su UAB „A“ neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 3380 EUR (11670,46 Lt) vertės turtą, padarydamas UAB „A“ 3380 EUR turtinę žalą.
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo paskutinių apklausų metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pirminės apklausos metu savo kaltės nepripažino, nes bijojo atsakomybės, kad teks atsakyti už padarytas nusikalstamas veikas. Pranešime apie įtarimą nurodytas veikas jis padarė vienas, kitas įtariamasis N. R. prie nusikalstamų veikų padarymo niekaip neprisidėjo. Jo sprendimu įmonėms už atliktus pervežimus pinigai nebuvo sumokėti, nors pervežamų krovinių užsakovai už suteiktas paslaugas su juo pilnai atsiskaitė. Jis N. R. įmonę perleido, norėdamas išvengti atsakomybės už pasisavintas pinigines lėšas. N. R. apgavo, nurodydamas, kad jam perrašoma įmonė neturi įsiskolinimų už suteiktas pervežimo paslaugas, todėl N. R. ir sutiko, kad įmonė būtų perrašyta jam kažkuriam laikui. Pastarajam buvo pažadėjęs, kad po kurio laiko įmonę vėl perrašys sau. N. R. perleistoje įmonėje veiklą vykdė ir po tariamo įmonės perleidimo N. R.. Pasisavintas pinigines lėšas panaudojo kitai savo veiklai, kuri buvo susijusi su statybos bei apdailos darbais, tačiau ir ta veikla jam nepasisekė, pelno negavo, dėl to vėliau ir išvyko į užsienį. Supranta, kad elgėsi neatsakingai bei tai, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų padaryta žala S. U. individualiai įmonei, UAB „D“ bei UAB „A“. Nukentėjusiesiems R. L. ir S. E. U. padarytas turtines žalas atlygino pilnai, jų atsiprašė, jie jam atleido, pretenzijų neturi. Įmonei UAB „A“ jis padarytą žalą atlyginti nori, tačiau minėta įmonė nuo 2018 m. yra likviduota. Kadangi UAB „A“ yra bankrutavusi bei yra likviduota, todėl jis neturi jokios galimybės jai atlyginti žalą bei atsiprašyti jos atstovų už savo netinkamą elgesį. Norėtų atlyginti padarytą žalą bei sutiktų ir įvykdytų teismo jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnyje, sumokant įmoką, kurios dydis atitiktų UAB „A“ patirtos žalos dydžiui, į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi savo kaltę pilnai pripažino, įmonių, kurios dėl jo veiksmų patyrė žalą, atstovų atsiprašė bei atlygino įmonėms padarytą žalą, įsipareigoja dėl UAB „A“ turtinės žalos atlyginimo, jei teismo sprendimu būtų paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, prašo jo atžvilgiu taikyti susitaikymo institutą, kadangi tam yra visos sąlygos. Pasižada daugiau nenusikalsti, laikytis įstatymų. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Paskutinės apklausos metu nurodė, kad prašo tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu skiriant jam laisvės apribojimo bausmę (t. 4, b. l. 94, 104, 134).
Ikiteisminio tyrimo pirmųjų apklausų metu įtariamuoju apklaustas A. L. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2012-12-20 UAB „V“ vadovauja N. R., kuris iš jo nusipirko bendrovę, todėl pastarasis turėjo atsiskaityti su visais klientais. 2012 m. pradžioje jis nutarė užsiimti krovinių pervežimo verslu. Internete rado skelbimą, kad UAB „R“ teikia įmonės steigimo, buhalterinės apskaitos paslaugas. Skelbime buvo nurodytas telefonas ir vardas bei pavardė - K. M.. Paskambinęs nurodytu telefonu, paaiškino, kad nori pradėti krovinių pervežimo verslą, domėjosi apie įmonės įsteigimą. Su juo kalbėjusi moteris pasiūlė jam atvykti į biurą. Birželio mėnesį nuvykęs į minėtos įmonės biurą, jis bendravo su moterimi, kuri jam paaiškino, kad jų įmonė teikia paslaugą dėl įmonių įkūrimo, nes įmonės įsteigimas užima daug laiko bei tai sunku pačiam padaryti. Jam tiko K. M. pasiūlymas, sąlygos bei kaina, kurią jis turėjo sumokėti už tai, kad pastaroji įkurs įmonę, o po to įkurtą įmonę parduos jam. Pinigus už šią paslaugą jis sumokėjo, kai įmonę – UAB „V“ nusipirko. Nusipirkęs šią įmonę, jis pradėjo verslą. 2012 m. liepos pradžioje jis į darbą priėmė vieną vadybininką - A. M., kuris po keturių mėnesių išėjo iš darbo, kadangi buvo sunku vykdyti veiklą, nes su naujai įkurta įmone mažai kas norėjo dirbti. Po to jis buvo priėmęs kitą vadybininką, kurio vardo neprisimena. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė K. M.. Jis internetiniame puslapyje nuolat dėjo skelbimus dėl krovinių pervežimų. Iš pradžių klientų buvo nedaug, tačiau veikla vyko. Įstatinis kapitalas buvo jo, tačiau jo neužteko verslo vykdymui. Pirmus porą mėnesių pelno beveik negavo. Vėliau, atsiradus klientams, padėtis šiek tiek pagerėjo. Jis visuomet stengėsi kuo greičiau atsiskaityti su krovinius pervežusiomis įmonėmis ir kad kam nors būtų nesumokėjęs, tikrai neprisimena. Būdavo, kad nepavykdavo laiku atsiskaityti su klientais, kadangi jo įmonei vėluodavo pervedimai iš įmonių, kurių kroviniai buvo vežami. S. U. įmonė krovinius vežė kelis kartus. Kiek tų kartų buvo, neprisimena, tačiau su S. U. telefonu bendravo dažnai. Jam paskelbus tinklapyje, kad yra krovinys, pastarasis dažnai domėdavosi krovinio nuvežimo sąlygomis, atlygiu. Paskutinį kartą jis krovinį galėjo vežti įtarime nurodytu laiku. Internete jis buvo radęs krovinio pervežimo sutarties pavyzdį, jį parsisiuntęs įrašė savo įmonės rekvizitus ir kiekvieną kartą įrašydavo vežėjo rekvizitus ir kitus duomenis. Sutartis kartais pasirašydavo jis, o kartais ir vadybininkas. Sutartį su S. U. įmone greičiausiai paruošė jis. Ruošdamas šią sutartį, jis tikriausiai nepastebėjo, kad joje neteisingai nurodytos jo pareigos. Ten buvo parašyta, kad jis yra transporto vadybininkas, o ne vadovas. Paruoštą sutartį jis išsiuntė S. U. elektroniniu paštu. Krovinio nuvežimo sąlygas ir atsiskaitymą už suteiktas paslaugas telefonu buvo aptaręs su S. U.. Šių sąlygų dabar neprisimena. S. U. greičiausiai minėtą sutartį pasirašė, uždėjo ant jos antspaudą ir nuskenavęs atsiuntė jam. Visos pasirašytos krovinio pervežimo sutartys likdavo pas jį, jis jas dėjo į segtuvą. Sutartyse visada būdavo nurodytas numeris, tačiau jos niekur nebuvo registruojamos. Numerius vadybininkas arba jis rašydavo didėjančia tvarka, tačiau kiekvieną dieną pradėdavo nuo pirmo numerio, todėl daug sutarčių gali būti su numeriu 001. Vežėjas, nuvežęs krovinį, jam atsiųsdavo savo įmonės vardu išrašytą sąskaitą - faktūrą ir važtaraštį, patvirtinantį, kad krovinys tikrai nuvežtas reikiamu adresu. Gavęs nurodytus dokumentus, jis išrašydavo sąskaitą įmonei, kurios krovinys buvo vežamas. Ar S. U. jam šiuos dokumentus atsiuntė, tiksliai negali pasakyti. Greičiausiai jis buvo atsiuntęs, jeigu būtų gavęs, tai atiduotų N. R., kadangi jis 2012-12-20 UAB „V“ pardavė N. R.. N. R. turėjo atsiskaityti su S. U. įmone už krovinio nuvežimą, nes jis jau nebeturėjo jokių įgaliojimų. N. R. pardavęs įmonę, perdavė ir visą dokumentaciją. K. M. jiems paaiškino, kad įmonės pardavimo sutarties notariškai tvirtinti nereikia. Ji jam buvo davusi sutarties pavyzdį, pagal kurį jis paruošė sutartį, kurią nuvežė K. M.. Ji tą sutartį patvirtino ir tuomet jis ir N. R. joje pasirašė. Sutartis buvo pasirašyta trimis egzemplioriais. Vienas jam, antras N. R., o trečią paėmė K. M. ir jų akivaizdoje įdėjo į voką ir pasakė, kad sutartį išsiųs į VĮ „Registrų centrą“ tam, kad būtų pakeista informacija apie įmonės pardavimą. Ar K. M. išsiuntė tą sutartį, nežino. Jis 2013 m. gavo iš VĮ „Registrų centro“ laišką, kad visi duomenys pakeisti. Kodėl naujasis įmonės vadovas neatsiskaitė su S. U. įmone už krovinio nuvežimą, nežino. 2013 m. sausio mėnesį jis su S. U. telefonu apie atsiskaitymą už krovinio pervežimą nekalbėjo. Jis žinojo jo bendrovės telefono numerį. Pardavęs įmonę, jis mobilaus ryšio telefoną su jame esančia kortele atidavė N. R.. Greičiausiai su S. U. kalbėjo N. R.. Jis S. U. apgauti tikrai nenorėjo, jeigu nebūtų pardavęs įmonės, su juo būtų atsiskaitęs. Papildomai nurodė, kad apie tai, jog yra paieškomas jis nieko nežinojo. Jis nuo 2015-2016 m. nebegyvena Lietuvoje. Jo pastovi gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2020-03-06 jis atskrido į Rygą, nes norėjo aplankyti tėvus. Kadangi sužinojo, kad jo ieško, atvyko į policiją. 2013 m. jam neskyrė jokios kardomosios priemonės (t. 3, b. l. 111-113; t. 4, b. l. 70-71).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. E. U. parodė, kad jo įmonė teikia transporto paslaugas ir užsiima krovinių pervežimu. Pirmą kartą sutartį su UAB „V“ buvo sudaręs 2012-08-01. Pagal minėtą sutartį turėjo iš Vilniaus muitinės sandėlių paimti krovinį ir jį nuvežti į Maskvą, krovinį pristatė 2012-08-06. Pristatęs krovinį Maskvoje į nustatytą vietą, pateikė UAB „V“ sąskaitą, kuri buvo išrašyta 2012-08-08, šį sąskaita jam buvo apmokėta 2012-09-18. Sąskaitos už krovinių pervežimą ne visada apmokamos iš karto, jos apmokamos maždaug 2 mėnesių laikotarpyje, nors sutartyje sąskaitų apmokėjimo laikas yra nurodytas per 20 dienų. Po pirmos sutarties ir krovinio pervežimo jam skambindavo UAB „V“ atstovas A. L. ir siūlė vežti krovinį į Kazachstaną, bet jis nesutiko. Sudarydamas antrą sutartį, pagal kurią su juo nebuvo atsiskaityta, atkreipė dėmesį į sutarties numerį, jis buvo toks pat – 001, kaip ir pirmą kartą, jam kilo įtarimų, tačiau sutartį vis tiek pasirašė, nes pirmą kartą jo neapgavo. Antrą sutartį su UAB „V“ sudarė 2012-12-07, sutartis buvo dėl krovinio-įrenginių pervežimo į Maskvą. Krovinį pasikrovė 2012-12-10. Į Maskvą krovinį pristatė 2012-12-19. PVM sąskaitą-faktūrą dėl įvykdyto užsakymo apmokėti išsiuntė 2012-12-22 registruotu laišku į UAB „V“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitoje-faktūroje už suteiktas paslaugas buvo nurodyta 8804,64 Lt suma, kuri buvo suderinta su A. L.. Atsakymo, kad sąskaita negauta, negavo. Kaip ir visada kurį laiką laukė kol sąskaita bus apmokėta. UAB „V“ iki 2013-04-12 už krovinio pervežimą neapmokėjo, nors pagal pasirašytą sutartį UAB „V“ per 20 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos privalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 2013-01-15 jis susisiekė su UAB „V“ transporto vadybininku A. L.. Pastarasis pokalbio metu pažadėjo pinigus sumokėti per kelias dienas, bet pažado neįvykdė. Po to bandė dar kelis kartus su A. L. susisiekti, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes pastarojo telefonas buvo išjungtas. Patikrinęs teikiamus užsakymus interneto svetainėje, pastebėjo, kad UAB „V“ užsakymų neteikia, todėl jis suprato, kad A. L., sudarydamas su juo sutartį dėl krovinio pervežimo, sukčiavo, tai yra pastarasis, sudarydamas su juo sutartį, žinojo, kad už suteiktas paslaugas nesumokės, o gautus pinigus už jo atliktą darbą pasisavino. Dėl įvykio kreipėsi į policiją, nes jam padaryta 8804,64 litų žala (t. 1, b. l. 71, 72-73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. (R. L.) parodė, kad jis yra UAB „D“ direktorius. Įmonės veikla ekspedijavimas. 2012 m. rugsėjo mėnesį UAB „V“ pasiūlė jų įmonei pervežti krovinį iš Rusijos į Lietuvą. Dėl pasiūlymo jis bendravo su UAB „V“ atstovu A. L.. Atlikus minėtą pervežimą, UAB „V“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė laiku. 2012-11-26 su UAB „V“ atstovu A. L. buvo sutarta dėl krovinio pervežimo iš Rusijos į Lietuvą tuo pačiu maršrutu kaip ir pirmą kartą. Buvo sutarta dėl pervežimo kainos – 1933,57 Lt. Sąskaitoje apmokėjimo terminas nustatytas 10 dienų po išsikrovimo. Dėl to buvo pasirašyta sutartis. Atlikus pervežimą, buvo išrašyta ir išsiųsta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su važtaraščiu CMR Nr. (duomenys neskelbtini). Pervežimo metu BY/LT perėjimo punkte atsirado papildomų išlaidų veterinarinei rinkliavai, kurios suma sudarė 207 Lt, dėl kurios buvo sutarta, todėl buvo išrašyta papildoma sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei pridėtas kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „V“ laiku apmokėjimo neatliko. Telefoninio pokalbio metu A. L. pažadėjo atsiskaityti artimiausiu metu. Pakartotinai negavus apmokėjimo ir nepavykus susisiekti su UAB „V“ atstovais, 2013-01-30 kreipėsi į teismą. Pagal teismo nutartį 2013-09-17 pareiškimas paliktas nenagrinėtu, nes nepavyko įteikti procesinių dokumentų UAB „V“. Vėliau sužinojo, kad UAB „V“ yra iškelta bankroto byla. 2013-09-20 bankroto administratoriui UAB „P“ išsiuntė kreditorinį reikalavimą su skolą patvirtinančiais dokumentais. UAB „D“ bendri nuostoliai dėl UAB „V“ veiklos ir nemokumo sudaro 2140,57 litų (t. 1, b. l. 102-103).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja F. J. parodė, kad yra UAB „A“ akcininkė. Nuo 2005 m. iki 2013-07-01 buvo UAB „A“ direktorė. Įmonės veikla - logistika, krovinių vežimas. Su UAB „V“ pradėjo bendrauti nuo 2012 m. spalio mėnesio. UAB „V“ ieškojo vežėjo kroviniui pervežti. Dėl minėto krovinio pervežimo su UAB „V“ buvo pasirašyta sutartis bei 2012-10-19 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 20026,24 Lt. UAB „V“ minėtą sąskaitą-faktūrą apmokėjo per du kartus, atlikus mokėjimo pavedimus 2012-10-22 bei 2012-10-30. 2012-10-26 UAB „V“ pasiūlė pervežti kitą krovinį iš Lenkijos į Kazachstaną. Jų įmonės darbuotojas Donatas bendravo su UAB „V“ transporto vadybininku A. M. dėl minėto krovinio pervežimo. Dėl nurodyto užsakymo su UAB „V“ buvo pasirašyta sutartis Nr. 002, 23824,32 Lt. 2012-10-30 buvo išrašyta sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 23824,32 litų sumai bei išrašyta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), už prastovas 690,56 Lt. Minėtas sąskaitas įmonė UAB „V“ iš dalies apmokėjo 2012-12-21 pervesdama 11394,24 Lt. Dėl minėto apmokėjimo teko bendrauti su įmonės vadovu. Nėra tikra, bet galimai jai teko bendrauti su asmeniu, kuris prisistatė N. vardu, pavardės nepamena. Pastarasis kalbėjo mandagiai, ją ramino, kad pinigus jie perves. Dabar tiksliai nurodyti aplinkybių negali, tačiau buvo susidariusi tokia situacija, kad UAB „A“ buvo skolinga UAB „V“ 5697,12 Lt ir minėtą sumą įmonei užskaitė, sumažindama UAB „V“ skolą, kuri sumažėjo iki 11670,46 litų. Minėta pinigų suma – 11670,46 Lt, iki šiol nėra apmokėta. Dėl nurodytų finansinių įsiskolinimų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko UAB „V“ ieškovo UAB „A“ naudai 11670,46 litų sumą bei kitus mokesčius. Nurodytas teismo įsakymas buvo persiųstas vykdyti antstoliui V. Čeglikui. 2013-08-19 UAB „V“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 110-111).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad nuo 2010 m. ji dirba UAB „R“, jos pareigos – (duomenys neskelbtini). UAB „R“ įmonės veikla susijusi su buhalterinių paslaugų teikimu. 2012 m. birželio mėnesį į įmonę paskambino vyras, kuris neprisistatė. Pastarasis pokalbio metu paaiškino, kad nori įsteigti įmonę bei nurodė, kad minėtai įmonei bus reikalingos buhalterinės apskaitos paslaugos. Po to, galimai tą pačią dieną, į UAB „R“ ofisą atvažiavo du vyriškiai, iš kurių vienas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, kuris pateikė asmens dokumentą, išduotą A. L. vardu. Kitas kartu su A. L. buvęs vyras neprisistatė, jokių dokumentų nepateikė, pastarasis buvo žemesnis, galimai plikas, jis atrodė vyresnio amžiaus, kalbėjo su žemaitišku akcentu. Minėtus vyrus galėtų atpažinti. Minėti vyriškiai jai paaiškino, kad nori, jog UAB „R“ įsteigtų įmonę pavadinimu „V“, kurios veikla būtų - krovinių ekspedijavimas. Kadangi su klientais bendravo ji, todėl ji ir įsteigė UAB „V“. Įmonės būstinės adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Nurodytas adresas internete yra parduodamas, kaip registracijos adresas įmonėms. Iki 2012-06-12 ji buvo įmonės įsteigėja ir vienintelė akcininkė bei direktorė. Tada po kelių dienų, t. y. nuo 2012-06-14 akcininkas buvo pakeistas. Pagal 2012-06-14 pasirašytą akcijų perleidimo sutartį įmonė buvo perleista A. L., pastarajam buvo perleista 100 procentų UAB „V“ akcijų bei jis nuo 2012-06-14 tapo minėtos įmonės direktoriumi. Tuo laikotarpiu, t. y. dvi dienas, kai ji buvo vienintelė UAB „V“ akcininkė ir direktorė, minėta įmonė nevykdė jokios ekonominės veiklos ir neuždirbo jokių pajamų. Nuo buhalterinių paslaugų sutarties teikimo pasirašymo kažkurį laikotarpį UAB „R“ teikė apskaitos paslaugas UAB „V“, tačiau, kai UAB „V“ nesugebėjo laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tuomet UAB „R“, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo vienašališkai nutraukė sutartį su UAB „V“. Buhalterinių paslaugų teikimo metu A. L. kartą per mėnesį atvažiuodavo į ofisą ir jiems pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, tokius, kaip pirkimo-pardavimo sąskaitas faktūras, banko išrašus ir kitus atsiskaitymo dokumentus. Taip pat jis pasirašydavo ant darbo užmokesčio žiniaraščių, tabelių ir kitų apskaitos dokumentų. A. L. buvo užsiminęs apie tai, kad ruošiasi parduoti UAB „V“ dėl to, kad išvažiuoja į Rusiją. Po to pokalbio, galimai praėjus mėnesiui, į UAB „R“ atvyko A. L. kartu su N. R.. Jie paprašė sutvarkyti dokumentus, teiktinus VĮ „Registrų centrui“ dėl UAB „V“ akcininko ir direktoriaus pakeitimo. N. R. paaiškino, kad jis bus UAB „V“ akcininku ir direktoriumi bei pateikė savo asmens dokumentą. Pastarojo asmens duomenys buvo reikalingi pildant dokumentus, kurie vėliau buvo pateikti VĮ „Registrų centrui“. N. R. pasirašė paruoštus dokumentus bei pasirašytos formos buvo pateiktos VĮ „Registrų centras“. Pasikeitus akcininkui bei direktoriui UAB „R“ ir toliau teikė apskaitos paslaugas UAB „V“, nes sutartis buvo pasirašyta ne tarp fizinių asmenų, o juridinių. Vėliau sutartis dėl teikiamų paslaugų buvo nutraukta, nes UAB „V“ nemokėjo už jai suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 137-140).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja K. M. iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį, esantį 2 nuotraukoje (A. L.), apie kurį ji savo apklausoje davė parodymus (t. 1, b. l. 141-143).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad jis nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio dirbo UAB „V“ (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla – tarptautinis krovinių pervežimas. Įmonės direktoriumi buvo A. L.. Minėtoje įmonėje į jo darbo funkcijas įėjo krovinių pervežimo organizavimas bei transporto ieškojimas, sutarčių paruošimas bei jų pasirašymas. Į jo funkcijas neįėjo darbai, susiję su finansinėmis operacijomis: pinigų priėmimas, apmokėjimas, lėšų administravimas ir t. t. Iš darbo išėjo savo noru dėl mokslų. Prieš pat išeinant iš darbo, kažkas įmonei skambino bei pranešė, kad vėluojama su apmokėjimu. Įmonės vadovas A. L. patikino, kad su klientais bus atsiskaityta artimiausiu laiku. Kas skambino nurodyti negali, nes neprisimena. Ar minėtas pažadas buvo įvykdytas, nežino, nes įmonėje jau nedirbo. Su vežėju S. U. bendravo A. L., todėl jis nieko negali paaiškinti dėl vežimų ir užsakymų kiekio su minėtu vėžėju. Kai jis dirbo įmonėje, kitų darbuotojų įmonėje nebuvo. N. R. bei A. J. nepažįsta (t. 1, b. l. 155-156).
Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu atsakydamas į užduodamus klausimus liudytojas A. M. parodė, kad neturėjo teisės ir galimybių naudotis UAB „V“ elektronine mokėjimo priemone ar elektroninės bankininkystės duomenimis, taip pat nėra išgryninęs iš UAB „V“ naudotos banko sąskaitos pinigų. Jam nėra žinoma, kad A. L. būtų gryninęs pinigus iš UAB „V“ sąskaitos. Buvo atkreipęs A. L. dėmesį į tai, kad UAB „V“ yra skolinga kitoms įmonėms. A. L. į šiuos jo pastebėjimus reagavo ramiai. Atsakė, kad su įmonėmis vėliau bus atsiskaityta. Supranta, kad vėluoja su atsiskaitymais, tačiau įsipareigojimų atsiskaityti nevengia. Nurodė, kad UAB „V“ patalpos, kuriuose jam teko dirbti buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Apie tai, kad UAB „V“ vykdė veiklą Lietuvoje kitais adresai, jam nėra žinoma (t. 1, b. l. 158-159).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J.(A. J.) parodė, kad 2012 m. pabaigoje jis patalpino skelbimą internete, kuriame nurodė, kad ieško (duomenys neskelbtini) darbo. Po kurio laiko skelbime nurodytu telefonu su juo susiskambino įmonės „V“ direktorius A. L.. Pastarasis jį pakvietė susitikti bei aptarti darbo sąlygas. Susitikimo metu A. L. pasiūlė jam darbą. Į jo pareigas įėjo ieškoti transporto priemones krovinių gabenimui. Įmonėje jis dirbo apie 2-3 mėnesius. Atlyginimą jam mokėjo A. L.. Šiuo metu neprisimena, ar alga buvo mokama grynais, ar pavedimu, tačiau paskutinį mokėjimą A. L. sumokėjo grynais pinigais. Su įmone darbo santykius nutraukė savo iniciatyva, nes, pastebėjęs, kad A. L. verslas nesiseka, nematė perspektyvos (t. 1, b. l. 162).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, kad nuo 2010-11-11 pagal dovanojimo sutartį jam priklauso dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. vasaros iki 2013 m. galimai birželio mėnesio, jo butą nuomojosi A. L.. Su juo buvo sudaryta nuomos sutartis vieneriems metams. Pasibaigus nuomos laikotarpiui jis atsiskaitė ir išsikraustė. Dėl buvusio nuomininko jokių nusiskundimų neturi, nes jis atsiskaitė laiku per visą buto nuomos laikotarpį nusiskundimų iš kaimynų ar kitų asmenų nebuvo. Jam teko bendrauti su A. L., pastarasis pasakojo, kad užsiima krovinių pervežimais, kokioje įmonėje dirba ir kokios jo pareigos, nenurodė. Prieš išsikraustydamas A. L. užsiminė, kad vyks gyventi ir dirbti į Ispaniją tikslu vežioti krovinius į Afriką. Po to, kai A. L. išsikraustė pasipylė laiškai iš skirtingų adresatų siųstų nurodytu buto adresu. Minėtų laiškų gavėjas nurodytas UAB „V“. Šių laiškų neišsaugojo ir juos sunaikino, jų neskaitė, kas juose parašyta, nežino. Per visą laikotarpį, kiek A. L. nuomojo jam priklausantį butą, jis niekada neprašė leidimo ir nebuvo tokios kalbos su juo apie UAB „V“ registracijos ar jo leidimą naudoti adresą (duomenys neskelbtini), rekvizituose. Kad A. L. naudojo UAB „V“ rekvizituose minėtą adresą suprato tik po to, kai jis išsikraustė ir buvo gauta korespondencija adresuota UAB „V“ iš įvairių įstaigų (t. 1, b. l. 176-177).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad jis yra UAB „P“ direktorius ir įgaliotas bankroto administratorius. Pagal Vilniaus apygardos 2013-08-19 nutartį nutarta iškelti UAB „V“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „P“. Nuo 2013-09-02 buvo įgaliotas UAB „P“ atstovas ir nuo minėtos dienos yra UAB „V“ bankroto administratorius. Tapęs minėtos įmonės administratoriumi mėgino susisiekti su įmonės vadovu A. L.. Jo turimais 2013-09-25 VĮ „Registrų centro“ duomenimis A. L. buvo UAB „V“ vadovu nuo 2012-06-25 iki 2013-09-13. Siuntė jam registruotu paštu laiškus adresais (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota UAB „V“ ir A. L. pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). A. L. laiškai nepasiekė, todėl 2013-10-30 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu buvusiam UAB „V“ vadovui A. L. skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą ir pakartotinai įpareigoti jį perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios UA „V“ balansą, turtą ir kitus dokumentus, tačiau su A. L. susisiekti ir iš jo gauti jokių dokumentų nepavyko. A. L. taip pat nebuvo pateikęs Registrų centrui metinių ataskaitų apie įmonės veiklą. Neradęs A. L. pagal kreditorių susirinkimų nutarimą kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo ir teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. UAB „V“ trečios eilės kreditoriumi buvo UAB „D“, kuriai skola sudarė 1933,57 Lt (t. 1, b. l. 180-181, 183).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. parodė, kad jos santykiai su sūnumi A. L. yra normalūs, tačiau su juo bendrauja retai. Kiek žino, sūnus jau kelerius metus gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jai yra žinoma, kad sūnus turėjo UAB „V“ akcijų, tačiau jis sakė, kad jas yra pardavęs. Kada ir kam A. L. pardavė UAB „V“ akcijas, nežino (t. 2, b. l. 64). Papildomai apklausta liudytoja V. L. nurodė, kad su sūnumi jie yra susipykę ir nebendrauja, paskutinį kartą bendravo 2016 m. Kur yra A. L. šiuo metu, nežino, kiek girdėjo jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kur tiksliai, negali pasakyti (t. 2, b. l. 67-68).
Šalies argumentai
Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas S. U. nurodė, jog yra S. U. įmonės savininkas. Įmonė teikia transporto paslaugas, užsiima kroviniu pervežimu. 2012-12-07 per internetą iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), surado užsakymą dėl krovinio pervežimo. Susisiekė su UAB „V“ registruota (duomenys neskelbtini) ir sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo iš Vilniaus miesto į Maskvą. 2012-12-18 nuvežė krovinį į Maskvą, o 2012-12-22 grįžęs į namus išsiuntė paštu, registruotu laišku, į UAB „V“, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita-faktūrą, kurioje už transporto paslaugas nurodė 8804,64 Lt. Minėtą sumą įskaičiavus prastovas liepė sąskaitoje nurodyti UAB „V“ transporto vadybininkas A. L.. Pagal sudarytą su UAB „V“ sutartį užsakovas jam (S. U.) turėjo sumokėti 1 900 EUR, bet sutartyje nurodytas tik skaičius 1900 be piniginės reikšmės. Minėtą sumą, per 20 dienų nuo sąskaitos gavimo, jam turėjo sumokėti UAB „V“. Po sąskaitos išsiuntimo apie 2013-01-15 paskambino UAB „V“ transporto vadybininkui A. L. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). A. L. pinigus pažadėjo pervesti už kelių dienų, bet pažado neįvykdė. Maždaug už keturių dienų paskambino A. L. dar kartą, bet jo telefonas jau buvo išjungtas. Po to bandė dar skambinti, bet telefonas taip pat buvo išjungtas. Dėl minėto įvykio jam padaryta 8804,64 litų materialinė žala. Prašo surasti asmenis, kurie neatsiskaitė už įvykdytą krovinio pervežimą ir patraukti juos baudžiamajai atsakomybėn (t. 1, b. l. 1).
Elektroniniame laiške, adresuotame tyrėjai G. M., nurodyta, kad UAB „A“ informavo pareigūnus, jog jie taip pat yra nukentėję nuo UAB „V“, kuri jiems skolinga 11 670,46 Lt už pervežimus (t. 1, b. l. 19). Perskaitę straipsnį www.15min.lt su pareigūnais elektroniniu paštu susisiekė ir UAB „D“ atstovai, kurie nurodė, jog UAB „D“ atliko pervežimą iš Rusijos į Lietuvą už 1 933,57 Lt, bet už šį pervežimą UAB „V“ nesumokėjo. Padavė UAB „V“ į teismą, tačiau teismas ieškinį atmetė, nes jų nerado nei registracijos adresu, nei direktoriaus adresu (t. 1, b. l. 20).
Iš Sodra pažymos matyti, kad UAB „V“ buvo trys darbuotojai. A. J. dirbo nuo 2012-12-11 iki 2013-01-31, A. L. dirbo nuo 2012-06-28 iki 2012-12-21, A. M. dirbo nuo 2012-07-11 iki 2012-11-09 (t. 1, b. l. 21).
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos (toliau – Šiaulių AVPK Šiaulių rajono PK) tyrėjo V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Šiaulių AVPK Šiaulių rajono PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. 2012-12-07 S. E. U. sudarė sutartį su UAB „V“, (duomenys neskelbtini), dėl krovinio pervežimo iš Vilniaus į Maskvą. Krovinį pervežė, bet už atliktą darbą jam nesumokėjo 8 804,64 Lt. Pareiškimas gautas 2013-04-12. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „V“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jokie fiziniai asmenys neregistruoti. Įmonės direktorius šiuo metu registruotas prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės (t. 1, b. l. 22).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. E. U. pateikė tyrėjui krovinio pervežimo sutarties kopiją, PVM sąskaitos-faktūros kopiją, transporto važtaraščio kopiją (t. 1, b. l. 76). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2012-12-07 tarp UAB „V“ atstovo A. L. ir S. U. įmonės buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. 001 (t. 1, b. l. 77). Krovinio pervežimą patvirtina pateiktas CMR važtaraštis (t. 1, b. l. 79). Kaip matyti pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą UAB „V“ už krovinio pervežimą turėjo sumokėti 8 804,64 Lt (t. 1, b. l. 78).
UAB „D“ pareiškime nurodyta, kad 2012-11-26 su UAB „V“ atsakingu asmeniu A. L. buvo susitarta dėl pervežimo iš Rusijos į Lietuvą. Pervežimo kaina 560 EUR (1933,57 Lt), apmokėjimo terminas 10 dienų po išsikrovimo. Elektroniniu būdų buvo gauta krovinio pervežimo sutartis Nr. 001. Atlikus pervežimą buvo išrašyta ir išsiųsta sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) kartu su CMR Nr. (duomenys neskelbtini). Pervežimo metu BY/LT perėjimo punkte atsirado papildomų išlaidų veterinariniai rinkliavai, kurios suma sudaro 207 Lt, dėl kurių kompensacijos buvo sutarta ir buvo išrašyta papildoma sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) pridėtas kvitas (duomenys neskelbtini). UAB „V“ laiku apmokėjimo neatliko, telefonu susisiekus su A. L. buvo pažadėta atsiskaityti artimiausiu metu. Negavus apmokėjimo ir nepavykus susisiekti su UAB „V“ atstovais 2013-01-30 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pareiškimas paliktas nenagrinėtas, nes nepavyko įteikti procesinių dokumentų. Sužinojus, kad UAB „V“ iškelta bankroto byla, 2013-09-20 bankroto administratoriui UAB „P“ buvo išsiųstas kreditorinis reikalavimas su skolą patvirtinančiais dokumentais. Šiuo metu UAB „D“ bendri nuostoliai dėl UAB „V“ veiklos ir nemokumo sudaro 2140,57 Lt. Prašo ištirti, ar UAB „V“ nevykdė sukčiavimų ar kitos nusikalstamos veiklos tyčiniam įmonės bankrotui (t. 1, b. l. 86).
UAB „D“ pateikė 2012-11-26 krovinio pervežimo sutartį, kuri patvirtina, kad tarp UAB „V“ atstovo A. L. ir UAB „D“ atstovo R. L. buvo pasirašyta krovinio pervežimo sutartis (t. 1, b. l. 89). Taip pat UAB „D“ pateikė CMR važtaraštį, patvirtinantį krovinio pervežimą ir PVM sąskaitas-faktūras. Iš PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad UAB „V“ turėjo sumokėti UAB „D“ 1 933,57 Lt už krovinio pervežimą ir papildomai 207 Lt už fito sertifikatą (t. 1, b. l. 92, 93, 94-97, 98, 99).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R. L. pateikė tyrėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-17 nutartį ir to paties teismo 2013-08-22 nutartį bei kreditorinį reikalavimą (t. 1, b. l. 105). Iš pateikto UAB „D“ kreditorinio reikalavimo matyti, kad 2013-09-20 jie kreipėsi į UAB „P“ prašydami įtraukti UAB „D“ į UAB „V“ kreditorių sąrašą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 nutartimi UAB „V“ buvo iškelta bankroto byla ir minėtai datai ši bendrovė jiems liko skolinga 2 140,57 Lt (t. 1, b. l. 106). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-17 nutartimi nustačius, jog skolininko gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-05 įsakymas dėl skolos iš UAB „V“ priteisimo (t. 1, b. l. 108).
UAB „A“ pranešime nurodyta, kad 2012-10-26 UAB „A“ pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr. 002 su UAB „V“ (PL-KZ). Pervežimo suma sudaro pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 23824,32 Lt. Nepaisant, to kad siuntė įspėjimus, SMS ir daug kartų buvo skambinta ponui N. skola šiai dienai sudaro 11670,46 Lt. 2013 m. gegužės mėnesį gavo teismo įsakymą išieškoti iš skolininko UAB „V“ minėtą skolą. 2013-05-29 antstoliui V. Čeglikui buvo nusiustas dokumentas ,,dėl teismo įsakymo pateikimo vykdyti“. 2013 m. rugsėjo mėnesį iš antstolio V. Čegliko gautas pranešimas, kad skola neišieškota nes 2013-08-19 Vilniaus apygardos teisme UAB „V“ iškelta bankroto byla. UAB „V“ direktorius N. pasielgė nesąžiningai jų įmonės atžvilgiu ir gali manyti, kad ta įmonė specialiai buvo sukurta tam, kad prasisukti ir pasisavinti svetimus pinigus, nes įsteigta buvo 2012 m. birželio mėnesį, o nemoki tapo tų pačių metų lapkričio mėnesį (t. 1, b. l. 109).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja F. J. tyrėjui pateikė šiuos dokumentus: priminimus apie įsiskolinimus, krovinio pervežimo sutartį, CMR važtaraštį, antstolio raštą, UAB „A“ sąskaitos pagal klientus išrašą, teismo įsakymą, pranešimą dėl UAB „V“ vengimo atsiskaityti, raštą dėl teismo įsakymo pateikimo vykdyti, PVM sąskaitas-faktūras, dokumentus dėl prastovų (t. 1, b. l. 112-123). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2012-10-26 tarp UAB „V“, atstovaujamos transporto vadybininko A. M. ir UAB „A“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. 002 (t. 1, b. l. 115). CMR važtaraštis patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas pagal sutartį (t. 1, b. l. 116). UAB „V“ už suteiktas paslaugas išrašyta sąskaita – 11 670,46 Lt (t. 1, b. l. 118). Kaip matyti 2013-01-17 ir 2013-01-28 UAB „A“ siuntė UAB „V“ priminimus apie įsisikolinimą (t. 1, b. l. 113, 114). 2013-09-13 raštu antstolis V. Čeglikas informavo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 įsakymu buvo vykdomas skolos išieškojimas iš UAB „V“ išieškotojo UAB „A“ naudai. Vilniaus apygardos teisme 2013-08-19 UAB „V“ buvo iškelta bankroto byla. Skola ir 275,60 Lt sumokėtų būtinųjų išlaidų neišieškota (t. 1, b. l. 117). Iš PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „V“ už transporto paslaugas turėjo sumokėti 23 824,32 Lt (t. 1, b. l. 121) ir 690,56 Lt už prastovą (t. 1, b. l. 122).
Iš Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad UAB „V“ buvo įregistruota 2012-06-13, buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Nuo 2012-06-25 iki 2013-09-13 bendrovės direktoriumi buvo A. L. (t. 1, b. l. 196-198).
Šiaulių AVPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. Ž. tarnybiniame pranešime dėl mobilaus ryšio operatoriaus pateiktų duomenų analizės nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-299-13 gauti pas mobiliuosius ryšio operatorius esantys duomenys. Juos išanalizavus nustatyta, kad mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas S. E. U. bendravo su UAB „V“ atstovu, registruotas minėtos bendrovės vardu. Mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas internete esančiuose skelbimuose, susijusiuose su UAB „V“, taip pat registruotas šios bendrovės vardu. Šis numeris įjungtas 2012-07-10, išjungtas 2013-03-28 dėl skolos. Mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Darbo biržoje kaip A. L. kontaktinis numeris, priklausomybė nenurodyta (t. 2, b. l. 80).
VĮ „Registrų centras“ raštuose nurodyta, kad 2013-01-15 Juridinių asmenų registre įregistruotas prašymas pakeisti vadovo ir vienintelio akcininko duomenis, tačiau pakeisti duomenys neįregistruoti registre, kadangi neatitinka nustatytos formos. Registrui pateikti duomenys yra neaiškūs ir klaidinantys. Vadovo ir vienintelio akcininko N. R. nurodytas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) neįregistruotas adresų registre. Buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti (t. 3, b. l. 66, 67). 2013-03-15 raštu VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti pakeistus vadovo ir vienintelio akcininko duomenis bei įrašyti akcininkų sąrašą į Juridinių asmenų registrą, kadangi nustatyti trūkumai per nustatytą terminą nepašalinti (t. 3, b. l .68).
Iš daiktų dokumentų pareikimo protokolo matyti, kad A. L. pateikė tyrėjui akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas, darbo sutarties kopiją ir Sodra rašto kopiją (t. 3, b. l. 120). 2012-06-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad A. L. iš K. M. nupirko UAB „V“ akcijas, tą patvirtina ir akcijų priėmimo-perdavimo aktas (t. 3, b. l. 121-122, 123). 2012-12-19 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad A. L. UAB „V“ akcijas pardavė N. R. (t. 3, b. l. 124-125), tą patvirtina ir akcijų priėmimo-perdavimo aktas (t. 3, b. l. 126).
Iš Sodra pažymos matyti, kad A. L. UAB „V“ dirbo nuo 2012-06-28 iki 2012-06-30 (t. 3, b. l. 130).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2019-03-18 nutarimu paskelbta įtariamojo A. L. paieška (t. 4, b. l. 40).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko A. M. tarnybiniame pranešime dėl A. L. paieškos nurodyta, kad paieškos metu buvo nustatyta, jog paieškomas A. L. slapstosi (duomenys neskelbtini) (t. 4, b l. 48).
2020-03-27 UAB „N“, atsakydama į paklausimą dėl bankrutavusios UAB „A“, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-09-14 nutartimi UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-5531-794/2016). UAB „A“ administratoriumi paskirta UAB „N“. Vilniaus apygardos teismo 2017-11-23 sprendimu įmonės UAB „A“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Iš Juridinių asmenų registro įmonė išregistruota 2018-02-05. UAB „A“ įsiskolinimą UAB „V“ 3380 EUR nurašė į beviltiškas skolas. UAB „N“ savo pareigas UAB „A“ bankroto byloje vykdė iki 2018-01-05, todėl pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo UAB „N“ neturi jokios galimybės ir tesės (t. 1, b. l. 125-132).
2020-03-30 susitaikymo susitarime nurodyta, kad S. U. įmonė, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. U. bei įtariamasis A. L. pasirašė susitarimą, kuriame šalys nurodė, kad įtariamasis atsiprašė įmonės įgalioto atstovo S. U., pilnai atlygino įmonės patirtą žalą, kuri atsirado dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, įmonė jokių pretenzijų įtariamajam neturi, jam atleido (t. 4, b. l. 109-112). Įtariamojo ir nukentėjusiojo 2020-04-15 susitaikymo protokole užfiksuota, kad A. L. susitaikė su S. E. U. ir pilnai atlygino jo įmonei padarytą žalą (t. 4, b. l. 105-107).
2020-03-30 susitaikymo susitarime nurodyta, kad UAB „D“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. L. bei įtariamasis A. L. pasirašė susitarimą, kuriame šalys nurodė, kad įtariamasis atsiprašė UAB „D“ įgalioto atstovo R. L., pilnai atlygino įmonės patirtą žalą, kuri atsirado dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, įmonė UAB „D“ jokių pretenzijų įtariamajam neturi, jam atleido (t. 4, b. l. 113-116).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020-04-20 nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą A. L. atžvilgiu jam ir nukentėjusių juridinių asmenų atstovams susitaikius, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-21 nutartimi nutarta šio prokuroro nutarimo netvirtinti (t. 4, b. l. 124-127, 128-129).
BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, veikdamas kaip UAB „V“ direktorius, sudarė krovinių pervežimo sutartis su kitomis bendrovėmis, tačiau už suteiktas paslaugas su jomis neatsiskaitė. A. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, UAB „A“, UAB „D“ pareiškimai, protokolas-pareiškimas, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, pateiktos krovinių pervežimo sutartys, CMR važtaraščiai, PVM sąskaitos-faktūros, Juridinio asmens duomenų išrašas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis parodė, kad kiekvienos sutarties sudarymo metu iš anksto žinojo, jog nevykdys savo įsipareigojimų, t. y. iš anksto turėjo tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą (pinigines lėšas). Aplinkybę, jog A. L. neketino atsiskaityti su kitomis bendrovėmis patvirtina ir tai, jog po krovinių pervežimo paslaugų suteikimo, kaltinamasis UAB „V“ perleido N. R., taip siekdamas išvengti atsakomybės. Juridinių asmenų registre ir nukentėjusioms bendrovėms jis nurodė skirtingus UAB „V“ buveinės adresus, taip sudarydamas kliūtis vėliau jį surasti. S. U. įmonės UAB „D“ ir UAB „A“ atstovams kaltinamasis telefonu žadėjo atsiskaityti, tačiau to sutartyse numatytu laiku nepadarė, vėliau nei šių bendrovių atstovams, nei tyrimą atliekantiems pareigūnams, nei siekiant teisminiu keliu išsiieškoti skolą, su kaltinamuoju susisiekti nebepavyko, buvo paskelbta jo paieška. Nustatyta, kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. L. ilgam buvo išvykęs į užsienį. Išvardintos aplinkybės kaltinamojo veiksmuose liudija akivaizdų baudžiamąjį teisinį pobūdį, apsunkinantį nukentėjusių bendrovių galimybes apginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Taigi, minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. L., būdamas UAB „V“, direktoriumi ir kaip direktorius vienvaldiškai veikiantis jos vardu, 2012-12-07 su S. U. įmonės vadovu S. E. U. pasirašė krovinio iš Vilniaus į Maskvą pervežimo sutartį, neketindamas vykdyti sutartyje numatytų sąlygų, t. y. sumokėti už krovinio pervežimą, 2012-12-18 vežėjui S. U. įmonei krovinį nuvežus sutartyje nurodytu adresu, su S. E. U. įmone neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 2550 EUR (8804,64 Lt) vertės turtą. Be to, A. L., būdamas UAB „V“, direktoriumi ir kaip direktorius vienvaldiškai veikiantis jos vardu, 2012-11-26 su UAB „D“ atstovu pasirašė krovinio iš Vilniaus į Rusiją pervežimo sutartį, neketindamas vykdyti sutartyje numatytų sąlygų, t. y. sumokėti už krovinio pervežimą ir 2012-12-07 vežėjui UAB „D“ krovinį nuvežus sutartyje nurodytu adresu, su UAB „D“ įmone neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 619,95 EUR vertės turtą. Be to, A. L., būdamas UAB „V“, direktoriumi ir kaip direktorius vienvaldiškai veikiantis jos vardu 2012-10-26 su UAB „A“ atstovu pasirašė krovinio iš Varšuvos į Almatą pervežimo sutartį, neketindamas vykdyti sutartyje numatytų sąlygų, t. y. sumokėti už krovinio pervežimą. 2012-11-09 vežėjui UAB „A“ krovinį nuvežus sutartyje nurodytu adresu, su UAB „A“ neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 3380 EUR (11670,46 Lt) vertės turtą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visais trimis atvejais A. L. veiksmai teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis A. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei siūlomais įpareigojimais sutiko (t. 4, b. l. 145-150, 149-150).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti trys nesunkūs tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. L. teistas už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat teistas užsienyje (t. 3, b. l. 173-175; t. 4, b. l. 135-138), anksčiau baustas administracine tvarka, baustumai šiuo metu išnykę (t. 3, b. l. 192-193; t. 4, b. l. 140), ikiteisminio tyrimo metu buvo paieškomas (t. 4, b. l. 40), niekur nedirba (t. 3, b. l. 168; t. 4, b. l. 139), VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre nesigydė ir nėra įrašytas į ligų statistinę apskaitą dėl psichikos sutrikimų (t. 3, b. l. 158), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 160), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 3, b. l. 161, 162). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – po 4 mėnesius laisvės apribojimo už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, paskiriant prokurorės siūlomą subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, taip kaltininko asmenybę, A. L. tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-05-28 nutartimi A. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino (t. 4, b. l. 61-63). A. L. buvo sulaikytas 2020-03-13 11.21 val. (t. 4, b. l. 72-73). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-03-13 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-05-28 nutartis, kuria A. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 1 mėnesio suėmimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-03-13 iki 2020-04-13 (t. 4, b. l. 78-83). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu suimtasis A. L. 2020-03-30 14 val. paleistas į laisvę (t. 4, b. l. 87-88). Iš viso sulaikyme ir suėmime kaltinamasis išbuvo 18 dienų. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų, t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus (69), Lietuva, paėmimas (t. 4, b. l. 91-92) ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 3, b. l. 105-106; t. 4, b. l. 89-90) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl S. U. įmonės), ir skirti jam – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl UAB „D“), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl UAB „A“), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, ir A. L. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 13 d., 11.21 val. iki 2020 m. kovo 30 d., 14 val. (aštuoniolika dienų), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti A. L. visą bausmės laikotarpį:
1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų, asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą ir rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.