Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-20 · Civilinė byla Nr. e2-525-566/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
e2-525-566/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10167-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
V. G., J. G.
Atsakovas
S. P.
Trečiasis asmuo
UAB „Griausta“, UAB „Namų sprendimai“, UAB „Kalsika“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-525-566/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10167-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Miglei Udraitei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui V. D.,atsakovės atstovei advokatei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. G. ir J. G. ieškinį atsakovei S. P. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Griausta“, UAB „Namų sprendimai“, UAB „Kalsika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi su teismą su ieškiniu nurodydami, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra (duomenys neskelbtini) pastato pirmajame aukšte, ieškovai šiame bute negyvena, tačiau verčiasi šio buto ilgalaike, ne trumpesne negu 12 mėnesių, nuoma. Nurodė, jog atsakovei S. P. nuosavybės teise priklauso patalpa, esanti adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Šioje patalpoje nuo 2017 metų gegužės mėnesio veiklą vykdo įvairios maitinimo įstaigos: iki 2017 m. lapkričio mėnesio veikė kavinė „Venesuelos patiekalai“, o nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki šiol veikia maitinimo įstaiga „Kaukazo kebabai“. Ieškovų teigimu, nurodyta patalpa Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip negyvenamoji – pagalbinė patalpa, o jos pagrindinė naudojimo paskirtis - kita (pagalbinio ūkio). Patalpa anksčiau buvo naudojama kaip sandėlis, nepaisant to, kad patalpoje įrengta ventiliacija, jos ištraukiamas patalpoje įrengtoje maitinimo įstaigos virtuvėje gaminamo maisto užterštas oras (ypač kepamo maisto) šalinamas per ventiliacijos angą įrengtą virš (duomenys neskelbtini) įėjimo iš kiemo pusės durų ir yra išvesta į namo kiemą, į kurį išeina ir ieškovams priklausančio butų langai ir įėjimo durys. Tokiu būdu ištrauktas užterštas oras pakankamai ilgą laiką bute neišsivėdina, nes įėjimas į butą yra pastato angoje į kurią ir išeina patalpos ventiliacija. Ieškovų teigimu, iš ventiliacijos išeinančio užteršto oro kvapas neleidžia tinkamai eksploatuoti buto, nes šiose patalpose mikroklimatas, oro kokybė, veikiančių įregimų triukšmas neatitinka higienos normų reikalavimų. Be to, dažnai vykstantys viešosios tvarkos pažeidimai, susiję su maitinimo įstaigos klientų elgesiu, kurių sutramdymui į pastato kiemą atvyksta ir policijos pareigūnai, taip pat komplikuoja buto nuomotojui galimybę užtikrinti buto nuomininkams tinkamą buto naudojimą. Ieškovai ir kiti namo gyventojai ne kartą kreipėsi į atsakovę, kaip į patalpų savininkę, su prašymu pašalinti visus trūkumus susijusius su patalpose veikiančių maitinimo įstaigų veikla, tačiau atsakovė į ieškovų bei kitų gyventojų prašymus nereagavo. Atsižvelgiant į tai, ieškovai ir kiti namo gyventojai kreipėsi į atsakingas institucijas dėl minėtų maitinimo įstaigų veiklos ištyrimo, kuri galimai vykdoma pažeidžiant tokią

veiklą reglamentuojančius teisės aktus. 2017 m. buvo kreiptasi į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamentą, kuris konstatavo, jog „kvapų kontrolės metu Komisija nustatė, kad Restorano vėdinimo sistemos ištraukimo sistema šalin orą (kvapus) iš Restorano po Pareiškėjų gyvenamųjų patalpų langais. Vilniau VMVT Restoranui išdavė Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą vykdyti veiklą patalpose, kurios naudojamos ne pagal paskirtį, vėdinimo sistema neatitinka reikalavimų, t. y. UAB „Vent Guru“ įvertino tik vėdinimo sistemos efektyvumą Restorano patalpose ir neįvertino vėdinimo sistemos atitikties statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“, nustatytiems reikalavimams“.

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta buto nuomos sutartis, pagal kurią buto patalpos buvo išnuomotos vieneriems metams – iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Nuomos sutarties šalys sulygo dėl 450,00 Eur dydžio nuomos mokesčio už vieną kalendorinį mėnesį. 2017 m. rugpjūčio 29 d. buto nuomininkas pranešė ieškovui, kad nori nutraukti nuomos sutartį ir pareikalavo kompensuoti nuomininko patirtus nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo, nurodęs jog nuo pat Sutarties galiojimo pradžios po patalpomis veikiant kavinė/užeiga skleidžia nemalonius kvapus į laiptinę ir butą, iš kavinės/užeigos lankytojų ir įrenginių skleidžiamas nuolatinis triukšmas pažeidžia esminius patogaus ir komfortiško gyvenimo principus. Dėl šių priežasčių 2017 m. rugsėjo 30 d. buto nuomininkas nutraukė nuomos sutartį. Dėl maisto kvapų, įrenginių triukšmo, nuolat sklindančių į butą iš maitinimo įstaigos veikiančios patalpoje ir dėl dažno jos klientų viešosios tvarkos pažeidimų, tik 2017 m. lapkričio 1 d. ieškovams pavyko susitarti su nauju buto nuomininku dėl buto nuomos, mokant 100,00 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį. Tokiu būdu dėl atsakovės neveikimo, jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje maitinimo įstaigų veiklos išvardintų pažeidimų, jos lankytojų dažnų viešosios tvarkos pažeidimų ieškovai patyrė nuostolius, pasireiškiančius 3600,00 Eur dydžio negautomis pajamomis dėl nuomos sutarties nutraukimo, kurias sudaro: 450,00 Eur negautas nuomos mokestis už 2017 m. spalio mėnesį, bei po 350,00 Eur (450,00 Eur – 100,00 Eur) buto nuomos mokesčio už kiekvieną mėnesį iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (Nuomos sutarties termino pabaiga).

Ieškovų teigimu, atsakovei kyla civilinė atsakomybė - atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki šiol nuomoja savo patalpas įvairioms maitinimo įstaigoms, nereaguoja į ieškovų ir kitų pastate įrengtų butų savininkų pastabas dėl patalpoje įsikūrusių ir veiklą vykdančių maitinimo įstaigų daromos žalos. Dėl atsakovės neveikimo ieškovai nuo 2017 m. spalio mėnesio vieną mėnesį iš viso neturėjo jokių buto nuomininkų ir negavo pajamų, o nuo 2017 m. lapkričio 1 d. buvo priversti išnuomoti butą jiems nepalankiomis sąlygomis, tai yra ieškovai negavo pajamų tiek, kiek jie būtų gavę, jeigu dėl atsakovės patalpoje veiklos nevykdytų minėtos maitinimo įstaigos nebūtų nutraukta nuomos sutartis. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 3600,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, e. b. l. 1-5).

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog atsakovė, kaip patalpų (duomenys neskelbtini) savininkė, nereagavo nei į ieškovų, nei į kitų gyventojų skundus dėl iš atsakovės patalpų sklindančių kvapų ir triukšmo. Pažymėjo, jog atsakovės patalpos (duomenys neskelbtini) naudojamos ne pagal paskirtį, o panaudos sutartis su UAB „Griausta“ buvo išviešinta tik 2018 m. Atsakovė, išnuomojusi savo patalpas, turėjo elgtis rūpestingai. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su ieškovų ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo iš savo sutuoktinio, 2015-01-02 tarp atsakovės ir UAB „Griausta“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovė perdavė patalpas laikinai neatlygintai valdyti ir naudotis UAB „Griausta“. Sutarties 7 punktu šalys sulygo dėl UAB „Griausta“ teisės be atskiro atsakovės sutikimo perduoti daiktą kitam fiziniams ar juridiniam asmeniui, taip pat UAB „Griausta“ įsipareigojo laikytis visų negyvenamųjų patalpų naudojimosi sąlygų, veiklos apribojimų, nustatytų teisės aktais bei kitais norminiais dokumentais. Nurodė, jog 2017-03-08 UAB „Griausta“ sudarė patalpų nuomos sutartį su UAB „Namų sprendimai“, kuria UAB „Griausta“ perdavė patalpas UAB „Namų sprendimai“ laikinai iki 2022-03-08 valdyti ir naudotis, sutartyje šalys numatė, kad subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl UAB „Namų sprendimai“ kaltų veiksmų. Atsakovės teigimu, UAB „Namų sprendimai“ netinkamai vykdė sutarties sąlygas, 2017-12-22 UAB „Griausta“ vienašališkai perėmė patalpas iš UAB „Namų sprendimai“ ir tą pačią dieną sudarė nuomos sutartį su UAB „Kalsika“. Šioje nuomos sutartyje šalys taip pat numatė, jog subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl UAB „Kalsika“ kaltų veiksmų. Atsakovės teigimu, kadangi ji minėtas patalpas laikinai perdavė valdyti ir naudotis tretiesiems asmenims, ji jokių veiksmų patalpose nuo 2015-01-02 neatliko. Nuostoliai, kurių atlyginimo reikalauja ieškovai atsirado ne dėl patalpų sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, todėl atsakovės kaip patalpų savininkės atsakomybė nėra preziumuojama. Atsakovės teigimu, šiuo atveju turi būti vertinami patalpų valdytojų veiksmai ar neveikimas kaip civilinės atsakomybės pagrindas. Taip pat atsakovė nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Vilniaus departamento 2017-11-28 rašte nurodyta, jog iš patalpų sklindantis triukšmas neviršija nustatytų ribinių dydžių, patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, turinti vėdinimo sistemos pasą, kuriame nurodyta, jog vėdinimo sistemos oro kiekiai atitinka projektinius. Atsakovės teigimu, ji patalpas laikinai perleido valdyti kitiems asmenims, kurie patalpose įrengė maitinimo įstaigą, maitinimo įstaigos įrengimui bei įsteigimui buvo reikalingi valstybinių institucijų, atliekančių maitinimo įstaigų veiklos vykdymo kontrolę, leidimai. Pasak atsakovės, ieškovai nuslepia tikrąsias buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aplinkybes bei neįrodė atsiradusių nuostolių. Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsakovė prašo ieškovų ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, e. b. l. 32-36).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog atsakovė patalpas (duomenys neskelbtini) išnuomojo UAB „Griausta“, kuri išnuomojo minėtas patalpas kitai įmonei. Ieškovai neįrodė žalos atsiradimo visų sąlygų – nuostoliai kildinami ne iš pastato trūkumų, todėl turi būti įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, jog ieškovai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo pagrindo – ieškovai užsiima savo patalpų nuoma, o nuomos mokestis priklauso nuo paklausos rinkos. Ieškovai neįrodė, jog jų nurodomas nuomos mokestis (450,00 Eur) yra pastovus ir nekintantis, taip pat pažymėjo, jog ieškovų bute iki šiol gyvena kita nuomininkė, kuri sutarties dėl sklindančių kvapų ir triukšmo nenutraukė, todėl nėra pagrindo laikyti, jog ieškovų buto nuomos sutartys nutraukiamos būtent dėl atsakovės patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2001-09-25 priklauso ieškovams (1 tomas, e. b. l. 7-8). Negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-06 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, patalpų paskirtis – kita (pagalbinio ūkio) (1 tomas, e. b. l. 9-10, 37-42).

2015-01-02 tarp atsakovės ir UAB „Griausta“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, kuria atsakovė perdavė patalpas laikinai neatlygintai valdyti ir naudotis UAB „Griausta“ 10 metų terminui. Sutarties 7 punktu šalys sulygo dėl UAB „Griausta“ teisės be atskiro atsakovės sutikimo perduoti daiktą kitam fiziniams ar juridiniam asmeniui (subnuomoti), taip pat UAB „Griausta“ įsipareigojo laikytis visų negyvenamųjų patalpų naudojimosi sąlygų, veiklos apribojimų, nustatytų teisės aktais bei kitais norminiais dokumentais (1 tomas, e. b. l. 43-45). Minėta sutartis viešajame registre įregistruota 2018-08-20 (1 tomas, e. b. l. 170).

2017-03-08 UAB „Griausta“ sudarė patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį su UAB „Namų sprendimai“, kuria UAB „Griausta“ perdavė patalpas UAB „Namų sprendimai“ laikinai už užmokestį iki 2022-03-08 valdyti ir naudotis. Sutarties 6-7 punktuose šalys numatė, kad

subnuomotojas neatsako už bet kokią ūkinę veiklą, vykdomą nuomininko bei įvykusius nelaimingus atsitikimus nuomojamose patalpose, taip pat subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl nuomininko kaltų veiksmų (1 tomas, e. b. l. 46-48). Minėtos patalpos UAB „Namų sprendimai“ buvo perduotos 2017-03-08 priėmimo-perdavimo aktu (1 tomas, e. b. l. 49).

2017-08-01 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią ieškovų buto patalpos buvo išnuomotos vieneriems metams – iki 2018-08-01. Nuomos sutarties šalys sulygo dėl 450,00 Eur dydžio nuomos mokesčio už vieną kalendorinį mėnesį. Nuomos sutarties 7.2 punkte pažymėta, kad: Nuomotojas užtikrina, kad Pastato gyventojai ir savininkai laikysis draugiškos kaimynystės principų, laikysis priešgaisrinės, darbo saugos, sanitarinių (higienos), sandėliavimo, aplinkos apsaugos ir visų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o Nuomos sutarties 12.3.1 punkte nurodyta, kad: jeigu Patalpos dėl aplinkybių, už kurias Nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamos naudoti (CK 6.498 str. 2 p.), Nuomininkas turi teisę vienašališkai nesikreipdamas į teismą ir raštu įspėjęs Nuomotoją prieš 30 kalendorinių dienų nutraukti šią Sutartį nepasibaigus Nuomos terminui (1 tomas, e. b. l. 14-18). 2017-08-01 patalpų priėmimo – perdavimo metu minėtas butas buvo perduotas nuomininkui M. D. (1 tomas, e. b. l. 19).

Nustatyta, jog 2017-08-29 buto nuomininkas pranešė ieškovui, kad nori nutraukti nuomos sutartį ir pareikalavo kompensuoti nuomininko patirtus nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo, nurodęs jog nuo pat Sutarties galiojimo pradžios po patalpomis veikiant kavinė/užeiga skleidžia nemalonius kvapus į laiptinę ir butą, i kavinės/užeigos lankytojų ir įrenginių skleidžiamas nuolatinis triukšmas pažeidžia esminius patogaus ir komfortiško gyvenimo principus (1 tomas, e. b. l. 20). 2017-09-29 buto priėmimo-perdavimo aktu, nuomininkas minėtas patalpas perdavė ieškovams (1 tomas, e. b. l. 21).

Bylos duomenimis, 2017-11-01 buvo sudarytas susitarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, pagal kurią ieškovų buto patalpos buvo išnuomotos nuomininkei M. P. 21 mėnesių terminui už 100,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Susitarime nurodyta, jog butas nuomojamas tomis pačiomis sąlygomis kaip aprašyta pagrindinėje sutartyje su Nyderlandų Karalystės ambasada. Pasibaigus didelio buto ((duomenys neskelbtini)) nuomai, pasibaigia ir mažojo buto ((duomenys neskelbtini)) nuoma (1 tomas, e. b. l. 22-23).

Nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamentą su prašymu dėl UAB „Namų sprendimai“, restorano kavinės/užkandinės „Venesuelos virtuvė“, (duomenys neskelbtini), veiklos teisėtumo, įrenginių triukšmo, skleidžiamų kvapų. 2017-11-28 Vilniaus departamentas ieškovus pranešimu informavo, jog be kita ko „kvapų kontrolės metu Komisija nustatė, kad Restorano vėdinimo sistemos ištraukimo sistema šalina orą (kvapus) iš Restorano po Pareiškėjų gyvenamųjų patalpų langais. Vilniau VMVT Restoranui išdavė Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą vykdyti veiklą patalpose, kurios naudojamos ne pagal paskirtį, vėdinimo sistema neatitinka reikalavimų, t. y. UAB „Vent Guru“ įvertino tik vėdinimo sistemos efektyvumą Restorano patalpose ir neįvertino vėdinimo sistemos atitikties statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“, nustatytiems reikalavimams“ (1 tomas, e. b. l. 11-13).

2017-12-22 susitarimu nutraukti negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, UAB „Griausta“ ir UAB „Namų sprendimai“ nutraukė šalių sudarytą 2017-03-08 negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį (1 tomas, e. b. l. 50-52). 2017-12-22 patalpų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Namų sprendimai“ minėtas patalpas perdavė UAB „Griausta“ (1 tomas, e. b. l. 53).

2017-12-22 UAB „Griausta“ ir UAB „Kalsika“ sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį, kuria UAB „Griausta“ perdavė patalpas UAB „Kalsika“ laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis ketverių metų laikotarpiui iki 2021-12-22. Sutarties 6-7 punktuose šalys numatė, jog subnuomotojas neatsako už bet kokią ūkinę veiklą, vykdomą nuomininko bei įvykusius nelaimingus atsitikimus nuomojamose patalpose, taip pat subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl nuomininko kaltų veiksmų (1 tomas, e. b. l. 55-60). 2017-12-22 patalpų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Griausta“ minėtas patalpas perdavė UAB „Kalsika“ (1 tomas, e. b. l. 160).

2018-12-06 UAB „Griausta“ ir UAB „Aukso karūna“ sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį, kuria UAB „Griausta“ perdavė patalpas UAB „Aukso karūna“ laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis iki 2021-12-31. Sutarties 6-7 punktuose šalys numatė, jog subnuomotojas neatsako už bet kokią ūkinę veiklą, vykdomą nuomininko bei įvykusius nelaimingus atsitikimus nuomojamose patalpose, taip pat subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl nuomininko kaltų veiksmų (2 tomas, e. b. l. 122-125)

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017-08-01 nuomos sutartis buvo sudaryta esant veikiančiai kavinei atsakovės patalpose. Iš pateikto 2017-08-29 Pranešimo apie minėtos sutarties nutraukimą matyti, kad ši nuomos sutartis buvo nutraukta pagal CK 6.498 straipsnio 2 punktą dėl sklindančių netinkamų kvapų iš kavinės. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamento 2017-11-28 atsakymas patvirtina, jog kavinės ventiliacijos sistema neatitinka statybą reglamentuojančių aktų reikalavimus, triukšmo lygis neviršija nustatytas normas. Tačiau, teismo vertinimu, šis atsakymas nėra pakankamas įrodyti aplinkybę, jog dėl netinkamų kvapų iš kavinės ieškovams priklausančios patalpos tapo netinkamos naudoti (nuomoti). Pažymėtina, jog ir 2017-11-01 susitarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, buvo sudarytas taip pat atsakovės patalpose veikiant kavinei. Tokiu būdu, nuomininkė, sudarydama nuomos 2017-11-01 susitarimą, žinojo apie veikiančią kavinę ir turėjo prognozuoti galimus tokios kaimynystės nepatogumus. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie šios nuomininkės nusiskundimus kavinės veikla (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų pavirtinančių, jog 2017-11-01 susitarime nurodytą 100 Eur nuomos mokesčio dydį sąlygojo kavinės kaimynystė (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog bylos medžiaga neįrodyta aplinkybė, jog atsakovės patalpose veikiančios kavinės veikla ar iš jos sklindantys kvapai sąlygojo ieškovo patalpų nuomos mokesčio sumažėjimą iki 100 Eur bei buvo kliūtis sudaryti nuomos sutartį 2017 metų spalio mėnesį. Vien pranešimas apie vienašališką 2017-08-01 nuomos sutarties nutraukimą nėra pakankamas patvirtinti priežastinį ryšį. Darytina išvada, jog priežastinis ryšis negautoms ieškovų pajamoms atsirasti nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Nesant bent vienai privalomai sąlygai civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovės civilinė atsakomybė nėra galima. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovų ieškinys atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovai bylos nagrinėjamu metu patyrė 581,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 81,00 Eur žyminis mokestis, 500,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (1 tomas, e. b. l. 6, 2 tomas, e. b. l. 40). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai (2 tomas, e. b. l. 119). Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 90,65 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 90,65 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 90,65 Eur (devyniasdešimt eurų 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė