- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-796-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17726-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š., valstybės įmonė Strūnos socialinės
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse bei institucinės globos (rūpybos) nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. Š., M. Š., valstybės įmonė Strūnos socialinės globos namai, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti M. Š. ribotai veiksnia turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) ir neveiksnia kitose pareiškime nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse bei nustatyti jai institucinę globą (rūpybą).
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas M. Š. prašymas inicijuoti procesą teisme dėl jos motinos M. Š. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei globos jai nustatymo ir globėjo (rūpintojo) (turto administratoriaus) paskyrimo. M. Š. nepageidauja tapti savo motinos M. Š. globėja (rūpintoja) ir turto administratore. Iš gydymo įstaigų buvo surinkti duomenys apie M. Š. psichikos sveikatos būklę, kurie patvirtina, kad M. Š. serga psichikos liga (F20) daug metų, dažnos hospitalizacijos, liga įgavusi nepertraukiamą eigą su progresuojančiu deficitu, nustatytas rezistentiškumas gydymui. Labai daug kartų gydyta psichiatrijos ligoninėse, remisijos medikamentinės, nepilnavertės, ryškiai progresuoja asmenybės defektas. Mąstymas nenuoseklus, iki padrikumo, išsako nuolatinius kliedesius, galimai yra nuolatinės klausos haliucinacijos, nuotaika apatiška, emocijos blankios, neišreikštos, ryškūs sutrikimai valios, savarankiškumo srityse. M. Š. dėl psichikos sutrikimo negali tinkamai realizuoti savo teisių ir vykdyti pareigų, pati priimti sprendimų ir už juos atsakyti. Iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, M. Š. gali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tik asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje. Prašė globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi skirti VĮ Strūnos socialinės globos namus, kurie sutinka būti M. Š. globėju ir turto administratoriumi. Nurodė, kad M. Š. priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti, paaiškino, kad motina jos neaugino, serga daug metų, M. Š. sveikata dar labiau pablogėjo mirus jos vyrui. M. Š. motinos globėja ir turto administratore tapti nepageidavo ir nesutiko, nurodė, kad kitų fizinių asmenų, kurie galėtų ir norėtų tapti M. Š. globėju ir turto administratoriumi nėra.
4. Suinteresuoto asmens M. Š. atstovė advokatė J. G. sutiko su pareiškimu pripažinti M. Š. ribotai veiksnia pareiškime nurodytoje srityje (smulkiuose sandoriuose), o kitose srityse neveiksnia, rūpintoju ir globėju skirti VĮ Strūnos socialinės globos namus. Paaiškino, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ji negali būti veiksni jokiose srityse, tačiau pareiškėjos prašymas pripažinti M. Š. vienoje iš sričių ribotai veiksnia nepažeidžia M. Š. interesų.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Strūnos socialinės globos namai atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, taip pat sutinka tapti M. Š. globėju bei pradėti globėjo pareigų vykdymą.
6. Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus išvadoje nurodyta, kad rekomenduojama nustatyti M. Š. institucinę globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti VĮ Strūnos socialinės globos namus. Išvadoje nurodyta, kad M. Š. yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros, moteris yra vieniša, jos dukra M. Š. nesutinka tapti savo motinos globėja, daugiau fizinių asmenų, kurie sutiktų tapti neįgalios moters globėju, nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. Š. priklauso nekilnojamasis turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino ir:
6.1 pripažino M. Š. ribotai veiksnia šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
6.2 pripažino M. Š. neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
6.3 pripažino M. Š. neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
6.4 nustatė M. Š. institucinę globą (rūpybą);
6.5 paskyrė M. Š. globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi valstybės įmonę Strūnos socialinės globos namus, juridinio asmens kodas 190796562, buveinės adresas Strūnos k. 5, Švenčionių r. sav.
8. Teismas nurodė, kad M. Š. turi psichikos sveikatos sutrikimų, jai nustatyta paranoidinė šizofrenija, daug kartų gydyta psichiatrijos ligoninėse, nuo 2019 m. balandžio 18 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. balandžio 29 d. išvadoje Nr. 130-107 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodoma, kad M. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų iš esmės visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos Aprašo 10.1 ir 10.2 punktuose (šių punktų papunkčiuose). Pagal 2019 m. spalio 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas išvadas M. Š. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, ryškus asmenybės defektas. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad M. Š. dėl savo psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. balandžio 29 d. išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad M. Š. tam tikrose srityse negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. yra neveiksni.
Šalies argumentai
9. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja prašė smulkių sandorių srityje (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) M. Š. pripažinti ribotai veiksnia, tam, kad ji galėtų minimaliai disponuoti savo lėšomis, nueiti į socialinės globos namų parduotuvę, įsigyti prekių. M. Š. atstovė advokatė J. G. palaikė pareiškimą ir nurodė, kad M. Š. pripažinimas ribotai veiksnia šioje srityje nepažeis jos interesų. Nors teismo ekspertizės akte nurodyta, kad M. Š. psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių bei neturtinių santykių srityse, teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad M. Š. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse negali savarankiškai dalyvauti be atstovo pagalbos. Tačiau teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina ir nustatydamas galutinį sričių, kuriose konkretus asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sprendė M. Š. pripažinti neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.). Teismas M. Š. pripažino ribotai veiksnia šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyrius 2019 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą M. Š. neterminuotai skirti ilgalaikės socialinės globos paslaugas VĮ Strūnos socialinės globos namuose. Išvadą teikianti institucija 2019 m. spalio 23 d. išvadoje dėl institucinės globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo M. Š. rekomendavo jai nustatyti institucinę globą ir globėju bei turto administratoriumi paskirti VĮ Strūnos socialinės globos namus. VĮ Strūnos socialinės globos namai sutinka būti M. Š. globėju bei pradėti vykdyti globėjos pareigas. Suinteresuotas asmuo M. Š. nurodė nesutinkanti būti M. Š. globėja ir turto administratore. Kitų fizinių asmenų, galinčių ir norinčių būti M. Š. globėju ir turto administratoriumi, bylos duomenimis, nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas M. Š. nustatė institucinę globą (rūpybą) ir jos globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi paskyrė VĮ Strūnos socialinės globos namus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Suinteresuotas asmuo M. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl globėjo paskyrimo ir paskirti globėju D. V.. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, apie tokį teismo sprendimą ji sužinojo po bylos išnagrinėjimo teisme. Su paskirtu globėju ji neturi, neturėjo ir nenori turėti jokių santykių. Mano, kad tinkamas globėjas būtų pusbrolio žmona D. V.. Su šiuo asmeniu turi tvirtus socialinius ryšius.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 505-508 straipsniais, teismas globėju (rūpintoju) skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Teismas savo iniciatyva negali skirti globėju (rūpintoju), turto administratoriumi asmens, kurio nerekomendavo Socialinės paramos skyrius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus išvadoje nurodyta, kad rekomenduojama nustatyti M. Š. institucinę globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti VĮ Strūnos socialinės globos namus. Išvadoje nurodyta, kad M. Š. yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros, moteris yra vieniša, jos dukra M. Š. nesutinka tapti savo motinos globėja, daugiau fizinių asmenų, kurie sutiktų tapti neįgalios moters globėju, nėra. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. spalio 11 d. ekspertizės akte nurodyta, kad šiuo metu M. Š. klinikiniame vaizde vyrauja negatyvi F20.0 simptomatika, pasireiškianti ryškiais mąstymo ir suvokimo (kliedėjimo idėjos ir haliucinacijos) bei emocijų ir valios sutrikimais, būdingais toli pažengusiam F20.0 procesui, tai visiškai sutrikdo jos gyvenimo kokybę bei lemia neadekvatų, socialiai pavojingą elgesį. Apeliantės nurodytą globėjos (rūpintojos) kandidatūrą reikėtų vertinti kritiškai. Apeliantės nurodyta D. V., kaip galima kandidatė būti jos globėja (rūpintoja) ir turto administratore, nebuvo žinoma nei suinteresuotam asmeniui M. Š., nei socialinėms darbuotojoms, kurios bendravo su apeliante ir surašė išvadą apie jos gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nei ją atstovaujančiai advokatei, kuri pritarė institucinės globos nustatymui ir VĮ Strūnos socialinės globos namų paskyrimo jos globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi. Apie šį asmenį nebuvo žinoma ir institucijai, teikiančiai byloje išvadą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriui. Apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, ar D. V. pagal sveikatos būklę, moralines ir kitas savybes gali tinkamai įgyvendinti globėjos (rūpintojos) funkcijas. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą paskirti apeliantės globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi VĮ Strūnos socialinės globos namus.
13. Suinteresuotas asmuo VĮ Strūnos socialinės globos namai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad gavo M. Š. prašymą, kuriame rašoma, jog M. Š. pageidauja, kad globėju liktų VĮ Strūnos socialinės globos namai ir prieštarauja dėl globėjo pakeitimo. Nurodo, jog D. ir A. V., norėdami tapti M. Š. globėjais, siekia užvaldyti jos turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. turi psichikos sveikatos sutrikimų, jai nustatyta paranoidinė šizofrenija, daug kartų gydyta psichiatrijos ligoninėse, nuo 2019 m. balandžio 18 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. balandžio 29 d. išvadoje Nr. 130-107 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodoma, kad M. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų iš esmės visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos Aprašo 10.1 ir 10.2 punktuose (šių punktų papunkčiuose). Pagal 2019 m. spalio 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas išvadas M. Š. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, ryškus asmenybės defektas. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad M. Š. dėl savo psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
16. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl globėjo paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu M. Š. globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi paskyrė VĮ Strūnos socialinės globos namus. Apeliantė prašo jos globėju (rūpintoju) skirti pusbrolio žmoną D. V.. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
17. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. CK 3.238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens globa apima ir jo turtą. Taigi, globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 straipsnis, 2.10 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip minėta, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Tik teismas sprendžia, kokio asmens kandidatūra yra tinkama būti globėju. Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. pateikti globėjo kandidatūrą. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją.
18. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog apeliantės nurodomas asmuo D. V. būtų kreipusi į pareiškėją, socialinius darbuotojus ar teismą, išreikšdama norą būti apeliantės globėja (rūpintoja). Parenkant globėją (rūpintoją) turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju (rūpintoju) asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo (rūpintojo) funkcijas. Byloje nesant jokių duomenų apie D. V. norą būti globėja (rūpintoja), teismas negali vertinti šio asmens asmenybės, sveikatos būklės, moralinių ir kitų savybių, sprendžiant ar ji yra tinkama būti apeliantės globėja (rūpintoja). Pirmosios instancijos teismas apeliantės globėju ir turto administratoriumi paskyrė VĮ Strūnos socialinės globos namus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus išvadoje nurodyta, kad M. Š. yra rekomenduojama nustatyti institucinę globą, kad paskirta institucija sutinka būti apeliantės globėju ir turto administratoriumi bei turi visas galimybes užtikrinti apeliantės priežiūrą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Š. globėju ir turto administratoriumi paskyrė VĮ Strūnos socialinės globos namus.
19. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog ji apie iškeltą bylą sužinojo tik po jos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo atstovę advokatę J. G., kuri atstovavo jos interesams. Taip pat jai buvo siųsti teismo procesiniai dokumentai, kurie įteikti 2019 m. liepos 27 d., kas reiškia, jog apeliantė apie vykstantį teismo procesą buvo informuota tinkamai.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Suinteresuoto asmens M. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.