Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui E. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas E. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 13 140 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde, procesiniame dokumente „Atsikirtimas“ (b. l. 13-12, 100-104) pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki dabar (skundas teismui išsiųstas 2018 m. gegužės 8 d.) buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2-ojo sektoriaus, 12-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 64 kv. m. ir iki 2016 m. liepos 1 d. buvo apgyvendinti 24 žmonės, todėl vienam asmeniui teko 2,6 kv. m. asmeninės erdvės (grindų) ploto. Nuo 2016 m. liepos 1 d. gyveno 21 žmogus, todėl iki 2018 m. gegužės mėnesio teko 3,04 kv. m. gyvenamojo ploto. Jam tekęs plotas realiai buvo mažesnis, nes dalį jo užėmė baldai, kurių pagal teisės aktus taip pat trūko (nebuvo termometro, rūbų ir batų džiovyklos). Baldai seni, lovoms trūko detalių (strypų galuose), klibėjo, girgždėjo, buvo įdubę, todėl buvo nepatogu miegoti, girgždesys pažadindavo. Vienos spintos tokiam kiekiui žmonių buvo per maža, spintele dalijosi 3-4 žmonės. Gyvenamosios patalpos niekada nedezinfekuojamos, pilna dulkių, nuo sienų byra tinkas. Patalpose pilna blakių ir tarakonų, vasarą musių, uodų, širšių. Buvo naikinamos tik blakės ir tarakonai, bet retai ir neefektyviai. Administracija nedavė šluosčių ir cheminių priemonių patalpoms valyti, todėl buvo naudojami seni rūbai ir patalynė. Budėtojai už netinkamą patalpų valymą nėra baudžiami. Būryje nebuvo jokio poilsio kambario, kuriame būtų galima žaisti stalo žaidimus, kalbėtis, patalpos batams ir rūbams džiovintis, tik kieme buvo tam skirta virvė. Skalbimo mašina atsirado tik 2017 m. gruodžio mėnesį. Nemokamai asmeniniai rūbai niekada nebuvo skalbiami. Iki 2016 m. liepos 1 d. būryje buvo 94 žmonės, vėliau 70 žmonių, kurie naudojosi 8-iomis kriauklėmis, 4-iomis kojų plautuvėmis, 4-iais pisuarais ir 6-iais unitazais. Duše buvo per mažas kiekis dušo purkštukų, neveikė vandens maišytuvai, prieš du metus nebuvo normalios srovės (spaudimo), grindys slidžios, nebuvo guminių kilimėlių, skysto muilo ar kūno prausiklio, dezodoranto. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, privatumo trūkumą, orumo pažeminimą, psichinį prievartavimą, tyčiojimąsi, asmenybės sumenkinimą, tapo dirglus, nervingas, nepasitikintis, įžeidus. Neigiamą įtaką jo sveikatai įrodo Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje nurodytas adaptacijos sutrikimas. Su atsakovo atstovo pateiktu atsiliepimu nesutiko, nes jame nurodytos aplinkybės nepagįstos Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, atsakovas atsiliepimuose į kitų asmenų skundus tos pačios patalpos plotą nurodė 64,37 kv. m. arba 66,72 kv. m., dabar nurodo 65,72 kv. m., skirtingai nurodomas ir gyvenamojoje patalpoje apgyvendintas asmenų skaičius, todėl nesutiko su atsiliepime paskaičiuota jam tekusio ploto norma, taip pat aplinkybe, kad dušuose buvo guminiai kilimėliai, sumontuoti skysto muilo dozatoriai. Prašė atsiliepimą atmesti, išreiškė nuomonę, kad pagal jo nurodytas aplinkybes, atsakovui jų nepaneigus, yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 16-24) nurodė būrius ir brigadas, į kuriuos buvo paskirtas pareiškėjas, gyvenamųjų patalpų plotus, miegamųjų vietų skaičių bei vienam asmeniui tekusį plotą gyvenamosiose patalpose. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog baldų, inventoriaus, esančio patalpoje, užimamas plotas turėtų būti išskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Darė išvadą, kad minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios nerakinamos. Nurodė teisės aktus, pagal kuriuos įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytų pareigų. Įstaiga neturi pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie patalpų būklę, todėl negali pateikti duomenų, kokie baldai ir inventorius buvo patalpoje nuo 2014 m. gruodžio 4 d. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Poilsio kambariai 2-ame sektoriuje nėra įrengti. 2-o sektoriaus 12-o būrio sanitarinėse patalpose yra 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės, bendroje dušinėje yra 15 dušo purkštukų. Į dušinę karštas vanduo yra tiekiamas nuolat, prausyklose buvo sumontuoti elektriniai vandens šildytuvai, todėl karštas vanduo buvo ir būrių prausyklose. Nuteistųjų skundų dėl netinkamų patalpų įrengimo Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius negavo ir nenagrinėjo. 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu asmeninių drabužių džiovinimui. Atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos. Kenkėjų kontrolės paslaugos atliekamos pagal sutartis du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Uodai ir musės specialiai nėra naikinami. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų ar patikrinimų patalpose, kuriose gyveno, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui, psichiniam prievartavimui, tyčiojimuisi gyvenimo sąlygų, pareiškėjas nesikreipė. Duomenų, kad jo asmens sveikatos istorijoje nurodytus sveikatos sutrikimus galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti ir pareikštiems reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki skundo padavimo dienos (skundas teismui išsiųstas 2018 m. gegužės 8 d.; b. l. 13), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl ieškinio senaties termino.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad E. J. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 8 d. skundu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, nurodo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekusį plotą, turi būti įvertinamas gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN pareiškėjas buvo apgyvendintas: 12-o būrio 3-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 32,63 kv. m., joje buvo 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,27 kv. m.; 1-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 65,72 kv. m., joje buvo 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m. ploto (b. l. 29, 30-32).

Pareiškėjas su atsakovo pateiktais duomenimis nesutiko, nurodė, kad 12-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas apie 64 kv. m. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo apgyvendinti 24 žmonės, nuo 2016 m. liepos 1 d. gyveno 21 žmogus. Akcentavo, kad atsakovas atsiliepimuose į kitų asmenų skundus tos pačios patalpos plotą nurodė ir 64,37 kv. m., ir 66,72 kv. m. taip pat skirtingą apgyvendintų asmenų skaičių. Pareiškėjas nenurodė konkrečių bylų, kuriose teikdamas atsiliepimus atsakovas pateikė kitokius duomenis apie 12-o būrio 1-os gyvenamosios patalpos plotą ir joje apgyvendintų asmenų skaičių, todėl nurodyta aplinkybė laikytina abstrakčia. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra konstatuota, jog Pravieniškių PN 2-o sektoriaus 12-o būrio 1 brigados gyvenamasis plotas yra 65,72 kv. m., kurioje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo įrengta 21 miegamoji vieta (žr. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1840-505/2017, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. I-3069-423/2017). Minėtos kitose administracinėse bylose nustatytos aplinkybės atitinka atsakovo šioje byloje pateikus duomenis, todėl teismas negali pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes dėl gyvenamųjų patalpų ploto ir jose iki 2016 m. liepos 1 d. apgyvendintų asmenų skaičiaus laikyti patikimomis. Atsakovo pateikti oficialūs dokumentai – Pravieniškių PN 2-o sektoriaus 2018 m. gegužės 28 d, pažyma Nr. 62-2611 (b. l. 29) ir Ūkio skyriaus 2018 m. birželio 7 d. pažyma (b. l. 30-32), laikytini patikimais įrodymais, atitinkančiais įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytas aplinkybes kitose administracinėse bylose, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 12-o būrio 3-ioje ir 1-oje brigadose (gyvenamosiose patalpose) vienam asmeniui teko nuo 3,13 iki 3,27 kv. m. gyvenamojo ploto. Teismas negali nesutikti su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m., nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. p.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

Dėl sanitarinių patalpų, dušų įrengimo.

Pareiškėjas nurodė, kad jo būrys, kuriame buvo 94 žmonės, vėliau 70 žmonių naudojosi 8-iomis kriauklėmis, 4-iomis kojų plautuvėmis, 4-iais pisuarais ir 6-iais unitazais, duše buvo per mažas kiekis dušo purkštukų, neveikė vandens maišytuvai, prieš du metus nebuvo normalios srovės (spaudimo), grindys slidžios, nebuvo guminių kilimėlių, skysto muilo ar kūno prausiklio, dezodoranto.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų, prausykloje praustuvė – 1 vnt. dešimčiai asmenų, dušo sieteliai – 1 vnt. 15-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. vienam besiprausiančiam asmeniui.

Atsakovas atsiliepime nenurodė, kiek 12-ame būryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuteistųjų, tačiau nurodė tą patį įrengimų kiekį prausykloje bei sanitariniame mazge, taip pat nurodė, kad dušinėje buvo 15 dušo purkštukų. Pagal pareiškėjo pateiktą būryje buvusį nuteistųjų skaičių (iki 2016 m. liepos 1 d. – 94 žmonės, vėliau 70 žmonių), 12-o būrio sanitariniame mazge, galiojant Normoms, turėjo būti nuo 8 iki 6 klozetų ir pisuarų, nuo 10 iki 7 praustuvių, dušo patalpoje nuo 7 iki 5 dušo sietelių; galiojant Galiojančioms normoms, turėjo būti nuo 7 iki 5 klozetų arba pisuarų ir nuo 7 iki 5 praustuvių. Taigi, pagal pareiškėjo ir atsakovo pateiktus duomenis, 12-ame būryje esant pareiškėjo nurodytam nuteistųjų skaičiui, atsakovui nuteistųjų skaičiaus 12-ame būryje nenurodžius, Normos buvo pažeistos dėl per mažo kiekio pisuarų.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl neveikiančių vandens maišytuvų, nesančios normalios srovės (spaudimo), slidžių grindų ar nesančių guminių kilimėlių jis kreipėsi į atsakovą, tada, kai minėtus nepatogumus patyrė ir atsakovas į tai nereagavo. Pareiškėjui nenurodžius, kada konkrečiai minėtus nepatogumus jis galėjo patirti, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui taikomas ieškinio senaties terminas, vertintina, kad vien deklaratyvių pareiškėjo teiginių nepakanka atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Galiojantys teisės aktai nenumato, jog nuteistajam einančiam praustis duše turi būti išduodamas skystas muilas ar kūno prausiklis, dezodorantas. Kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, dušo patalpose gali būti įrengiami tik esant poreikiui (Galiojančių normų 13.7 p.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl neišduodamo skysto muilo ar kūno prausiklio bei dezodoranto vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų - ir laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.8. p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.).

Atsakovas pripažino, kad 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, todėl šis pažeidimas laikytinas nustatytu.

Pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu, nesuteikiant galimybės skalbti ir džiovinti rūbus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN pareigūnus ar administraciją dėl minėtos paslaugos suteikimo nemokamai, o ši jo prašymo netenkino. Todėl nurodytos aplinkybės dėl jam nesudarytų sąlygų naudotis drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis laikytinos abstrakčiomis, įrodymais nepagrįstomis, kurių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų, nesudarant sąlygų asmeniniams drabužiams skalbti ar džiovinti, konstatavimas.

Dėl gyvenamųjų patalpų aprūpinimo baldais.

Tiek Normose, tiek Galiojančiose normose nurodoma, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti viena spinta, spintelė - 1 vnt. vienam asmeniui. Būtino termometro, rūbų ir batų džiovyklų gyvenamosiose patalpose minėti teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio inventoriaus trūkumo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo pateiktoje Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 30-32) nurodoma, kad spinta ir reikiamas kiekis spintelių gyvenamojoje patalpoje buvo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl lovos pakeitimo kita, dėl spintelių trūkumo, o šis būtų atsisakęs tokį jo prašymą tenkinti. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pareiškėjo patiriamus nepatogumus), ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant tokių duomenų, atsakovui Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 30-32) atsakovui pateikus pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančius duomenis, pareiškėjo argumentai dėl baldų trūkumo atmestini kaip nepagrįsti. Pagal bylos duomenis ir pareiškėjo abstrakčius teiginius, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, dėl gyvenamųjų patalpų aprūpinimo baldais.

Dėl tvarkos gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos niekada nedezinfekuojamos, pilna dulkių, nuo sienų byra tinkas, nebuvo išduodamos patalpų valymo priemonės, budėtojai už netinkamą patalpų valymą nėra baudžiami.

Pravieniškių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus veiklos plano ataskaitos (b. l. 72-74, 75-76, 77-79) patvirtina, kad patalpų remontai įstaigoje yra atliekami, gyvenamosiose patalpose dažomos sienos, lubos, tvarkoma grindų danga, elektros instaliacija, darbai atliekami ūkio būdu. Teismas pritaria atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad nuteistieji turi prievolę tvarkytis patalpas patys ir tai yra reglamentuota LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 58 punkte, bei LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 37 punkte. Pareiškėjo pateiktame Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu patvirtintame Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše (b. l. 97-98) nurodoma, jog gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį (4 p.), kad sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai paima iš sandėlio valymui skirtą inventorių, medžiagas ir išduoda jas nuteistiesiems (9 p.), kad už grubius ir piktybiškus pagrindinių gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos pažeidimus suimtieji ir nuteistieji gali būti baudžiami drausmine tvarka (13 p.). Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pareiškėjas nenurodė, jog informavo Pravieniškių PN administraciją, jog kiti nuteistieji netinkamai išvalė patalpas ar nebuvo išduotas reikiamas inventoriaus patalpoms valyti, nenurodė, kada konkrečiai tokie veiksmai vyko, todėl pareiškėjo argumentai dėl neišduodamo inventoriaus patalpoms valyti, blogo patalpų valymo atmestini, kaip deklaratyvūs, neindividualizuoti ir nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl kenkėjų (tarakonų) naikinimo.

Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 76:2010 60 p.; Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 33-36). Kenkėjus naikinančios bendrovės atliko kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) taip pat graužikų kontrolės ir naikinimo, dezinfekcijos darbus, kuriuos registruodavo Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (b. l. 38-61). Tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį. Tačiau tarakonai buvo vėl pastebimi ir vėl naikinami. Tarakonai, blakės, blusos buvo pastebimi ir 12-ame būryje, t. y. būryje, kuriame buvo apgyvendintas pareiškėjas. Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas nepakankamai, todėl atsakovui pažeidus Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

Dėl neturtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, privatumo trūkumą, orumo pažeminimą, psichinį prievartavimą, tyčiojimąsi, asmenybės sumenkinimą, tapo dirglus, nervingas, nepasitikintis, įžeidus ir, kad neigiamą įtaką jo sveikatai įrodo Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje nurodytas adaptacijos sutrikimas. Atsakovo pateiktame Pravieniškių PN 2018 m. gegužės 31 d. Medicininiame pažymėjime (b. l. 27) nurodoma, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo konsultuotas psichiatro (adaptacijos sutrikimas). Taip pat nurodoma, kad duomenų, jog sveikatos pablogėjimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos nėra. 2018 m. gegužės 29 d. Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 28) nurodoma, kad dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui, psichiniam prievartavimui, tyčiojimuisi gyvenimo sąlygų, dėl privatumo, asmenybės sumenkinimo, pažeminimo, įtampos, į psichologus nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad pareiškėjo akcentuojamas adaptacijos sutrikimas pasireiškia ir laisvėje gyvenantiems asmenims, todėl jis negali būti siejamas išimtinai tik su kalinimo sąlygomis. Administracinėje byloje nesant jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kalinimo sąlygos galėjo įtakoti pareiškėjo nurodytus sveikatos ar psichinės būklės sutrikimus (ABTĮ 56 str.).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 13 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 straipsnio 8 punktas taip pat numato, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (pvz. 2000 m. spalio 10 d. EŽTT sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A-2147-624/2017, Nr. A-667-602/2017 nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui kalintam pažeidžiant Taisyklių 5.8 punkto, Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto ir Normų reikalavimus (būryje nesant laisvalaikio kambario, atsakovui nepakankamai vykdant tarakonų ir kitų vabzdžių naikinimą (kontrolę) ir nepaneigus aplinkybių, kad sanitarinėse patalpose įrengimų kiekis atitiko Normas), tačiau byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis bei, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, kad pareiškėjo patalpinimą į Pravieniškių PN sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai – jis padarė nusikaltimą, ir jam turėjo būti akivaizdu, kad dėl to kils neigiamos pasekmės, bei į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista E. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas.

Pareiškėjo E. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.