Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-29 · Civilinė byla Nr. 2A-757-56/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-29
Bylos Nr.
2A-757-56/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas
P. K.
Pranešėjas P.Jaržemskis Civilinė byla Nr.2A-757-56 2008 m.

Teisėja P. Stonkienė Proc. sprendimo kategorija 72.2.4;75.4;75.4;.3.75.

6.1;75.8;78.2.1; 121.15.; 121.18;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio. ,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės,Romualdos Janovičienės,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei. ,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. D.Gumbrevičiūtei – Kuzminskienei,atsakovo atstovei adv. M.Saveljevai. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo dalies, kuria nustatytas kompensacijos už atsakovui tenkančios turto dalies dydis.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu kurį vėliau patikslino, ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 500 litų dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo sūnui įsiskolinimą už trejus metus 18000 litų, priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po santuokos nutraukimo palikti pavardę K., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 1994 m. atsakovas tapo grubus ir agresyvus, psichologiškai traumuodavo ieškovę, darė nuolatinį spaudimą dėl jos dirbamo darbo, sugebėjimų, negerbė jos ir aiškią nepagarbą rodė jų vaikų bei kaimynų akivaizdoje, pradėjo smurtauti, vartoti alkoholinius gėrimus. Atsakovas nesirūpina šeima, neteikia materialinės paramos sūnui ir jai, vartoja alkoholinius gėrimus, nedirba, smurtauja. Nuo 2004 m. atsakovas paliko namus ir faktiškai su šeima negyvena.

Dėl pastovių išgyvenimų ir patiriamo streso žymiai pablogėjo ieškovės sveikata. 2007 metais ieškovei nerviniu pagrindu buvo diagnozuotas stuburo ir dešiniojo peties susirgimai. Ieškovė negali pilnavertiškai valdyti dešiniosios rankos, kenčia nuo aukšto kraujospūdžio. Ieškovei diagnozuotas II-os stadijos vėžinis susirgimas. 2007 metais jai buvo atlikta krūties operacija, atliekamas chemoterapinis gydymas.

Nurodė, kad santuokos metu ginčo šalys įsigijo trijų kambarių butą esantį adresu ( duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas įregistruotas ieškovės vardu. Už buto įsigijimą ieškovė sumokėjo išimtinai savo lėšomis gautomis iš Lietuvos taupomojo banko. Sumokėjo visus įsiskolinimus daugiabučių namų statybos bendrijai ,,Saulėtekis“, skolą AB ,,TEO LT“, skolą UAB ,,Vilniaus energija“, skolą UAB ,,Bitė GSM“. Gyvendama su ieškovu nuolat mokėjo visus komunalinius, elektros energijos suvartojimo, šildymo mokesčius. Ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi ir butas yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Atsakovui nuolat lankantis bute būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai bei tinkamas auklėjimas. Atsakovui pradėjus lankytis bute ir girtuokliaujant sūnus būtų laikomas nuolatinėje įtampoje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovo atstovė ieškinį pripažino iš dalies, nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo suma.

Nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad butas butų priteistas jai. Butas yra įgytas santuokoje, todėl turi būti dalinamas tarp sutuoktinių. Atsakovo turto dalis 1/3 viso buto. Buto rinkos kaina nėra maža. Ieškovė nepateikė buto įvertinimo, jo realios rinkos kainos.

Nurodė, kad sutinka, jog išlaikymas vaikui turi būti teikiamas po 200 Lt į mėnesį bei, kad vaiko gyvenamoji vieta butų nustatyta su ieškove.

Nurodė, kad atsakovo pajamos yra nedidelės ir jis negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikui. Atsakovui yra paskirta psichiatrinė ekspertizė dėl jo pripažinimo neveiksniu.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau - VTAT) atstovė ieškinį palaikė.

Nurodė, kad ieškovės bute gyvena nepilnametis M. R. K. ir du jau pilnamečiai vaikai L. ir N.. N. M. R. K. aiškiai išreiškė norą, tėvų skyrybų atveju gyventi su mama. Nepilnametis nurodė, kad tėvą paskutinį kartą matė prieš tris metus, atsitiktinai, gatvėje. Ieškovė dirba, gauna pajamas leidžiančias užtikrinti vaikų poreikius. Iki skyrybų proceso VTAT neturėjo duomenų apie šeimą, apie, S. K. netinkamą motinos pareigų vykdymą. Atsakovas privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir ieškovės pasirinktas mėnesinių periodinių išmokų būdas geriausiai užtikrintų vaiko interesus. Ieškovės prašoma priteisti 500 litų suma vaiko išlaikymui, mokant ją periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra pagrįsta. Vaiko išlaikymas yra prilyginamas minimaliam atlyginimui , kuris nuo 2001 metų sausio 1 dienos yra 800 litų. Kiekvienas iš tėvų turi teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 litų per mėnesį. Nepilnametis lanko krepšinio treniruotes, ieškovės sveikatos būklė yra sunki todėl reikalaujama priteisti 500 litų suma yra pagrįsta. Ieškovės reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šeimos turtą taip pat pagrįstas. Atsakovas nusišalinęs nuo šeimos, nuo vaikų auklėjimo, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo bei nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo teismas nutraukta dėl atsakovo kaltės; ieškovei palikta santuokos metu turėta pavardė ,,K“; nepilnamečio sūnaus M. R. K. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina S. K. ; iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteista po 400 litų, nuo 2007 metų spalio 18 dienos iki sūnus pilnametystės; iš atsakovo priteista 12 600 litų įsiskolinimas sūnaus išlaikymui; ieškovei natūra priteistas butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buto vertė 60 199 lt.; atsakovui iš ieškovės priteista 20 066,34 litų piniginė kompensacija už jam tenkančią turto dalį; įskaičius ieškovei ir atsakovui priteistas sumas galutinai atsakovo naudai priteisė 7466,34 litų dydžio kompensaciją; iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad atsakovas paliko šeimą ir nuo 2004m. kovo mėnesio ir ja visiškai nesirūpina, todėl dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas (CK 3.60 str. 3d.). Atsakovas nepateikė įrodymų jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio, negyvena savo kaip sutuoktinių gyvenimo, nepalaiko santuokinių ryšių. LR CK 3.60 straipsnis numato santuokos nutraukimą, kurio pagrindas – vieno iš sutuoktinio kaltė. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo konstatuojama, nustačius, kad jam iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas arba nustačius faktus, kurie įstatyme nurodyti kaip sutuoktinio kaltės prezumpcija. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismas sprendė, kad santuokinis turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1d.). Teismai nukrypsta nuo lygių dalių principo, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus.

Nepilnametis sūnus M. R. gyvena su motina. Tai patvirtina VTAT buities tyrimo aktas.

Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jo gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina (LR CK 3.169 str.2 d.). Butas natūra paliekamas ieškovei tinkamam vaiko poreikių tenkinimui. Butas yra įgytas po santuokos sudarymo, todėl tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai, kad visas butas turi likti ieškovei dėl to, kad ji mokėjo savo lėšomis už butą ir jį išlaikė nepagrįsti. Neturi reikšmės kas iš sutuoktinių buvo buto pirkimo iniciatorius, kas iš jų mokėjo už buto įsigijimą. Visos sutuoktinių gautos lėšos santuokoje laikomos bendromis. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas išvaistė santuokoje jų kitą turėtą turtą nepatvirtinti jokiais įrodymais (CPK 178 str., CK 3.88, 3.123 str.3,4d.). Teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus interesus ir į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus nukrypo nuo lygių dalių principo ieškovei priteisė 2/3 buto, 40132,66 litų vertės, o atsakovui 1/3 dalį buto , 20 066,34 litų vertės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1,2 d.).

Teismas sprendė, kad ieškovė turi sveikatos problemų ir didžiąją gaunamo uždarbio dalį išleidžia sau vaistų įsigijimui ir sveikatos palaikymui dėl to negali prisiimti didesnės vaiko išlaikymo naštos negu atsakovas. Vaikui yra 13 metų ir jo poreikiai atitinka suaugusio žmogaus poreikiams. Taip pat būtina užtikrinti ne tik jo būtinus kasdieninius poreikius, bet rūpintis ir jo kaip asmenybės vystimusi bei tobulėjimu, tam tėvai taip pat turi skirti atitinkamas lėšas.

Teismas sprendė, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui. To nepaneigė. Išlaikymo įsiskolinimas už tris metus sudaro 350 Lt x 36 mėn. = 12 600 litų (CPK 178 str., CK 3.200 str.).

Teismas sprendė, kad atsakovui tenkanti kompensacija už jam tenkančią buto dalį vienintelis objektas, į kurį gali būti nukreiptas išlaikymo įsiskolinimo prievolės vykdymas. Atsakovui nevykdant prievolės išlaikyti savo nepilnametį vaiką iki turto padalijimo, kai sūnaus kasdieninius poreikius tenkino ieškovė nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą (skolą) išieškojo iš atsakovui priklausančios kompensacijos už buto dalį, t.y. 20 066,34 – 12 600 = 7466,34 litų ( LR CK 3.118 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau-apeliantas) prašo sprendimą pakeisti, padalinti po ½ santuokoje įgytą butą esantį adresu ( duomenys neskelbtini)Vilniuje.

Teismas nepagrįstai priteisė piniginę kompensaciją 20 066, 34 litų. Teismas nenustatė svarbių aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovės prašymą skirti papildomą parengiamąjį teismo posėdį, kad būtų galima tinkamai įvertinti buto rinkos kainą. Teismo sprendimas prieštarauja LR CK 3.119 str. nustatančiam, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos metu.

Nurodė, kad nekilnojamojo turto išrašas apie buto vertę 60 199 litų, gautas 1999 metų lapkričio 26 dienos, tuo metu buto vertė tokia buvo, šiuo metu buto vertė pasikeitusi. Ieškovė pati nurodė, kad ginčo šalys kartu negyvena nuo 2004 metų, tačiau pateikė 1999 metų lapkričio 26 dienos turto registro pažymą.

Teismas nepagrįstai atmetė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Nurodė, kad 2008-01-30 pateikė prašymą kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė reikalavimą atsakovą pripažinti neveiksniu dėl jo psichinės ligos. Apeliantui nustatyta paranoidinė šizofrenija.

Teismas be pagrindo priteisė 1 700 Lt. dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 4 d. 1 p. nustato, kad atsakovui yra apmokama 100 proc. valstybinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl jis atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas pagrįstai nustatė svarbias bylai aplinkybes. Dalinant bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalinimui natūra. Turtas dalinamas natūra, jei toks padalinimo būdas yra galimas. Dalinant turtą privalu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius, pašalinančius galimybę derinant interesus naudotis padalintu turtu ir dėl to darančius neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų interesams. Tokiu atveju turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kitam išmokant kompensaciją pinigais (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-26/2006). Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas geria, smurtauja, nedirba, jis serga sunkia psichikos liga, tai daro bendrą gyvenimą neįmanomu, psichologiškai traumuojamas nepilnametis vaikas.

Nurodė, kad turto kainos nurodomos pagal rinkos kainas galiojusias sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje. Tokia pažyma ir buvo pateikta. Atsakovas nesutikdamas su vertinimu privalėjo pateikti pažymą kurioje būtų nurodyta tikroji buto kaina. To jis nepadarė.

Nurodė, kad LR garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalis nustato, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas. Taip pat skolininko patirtos vykdymo išlaidos. Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jei ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisimos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o, atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas keistinas.

CK 3.127 str. nustato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį sutuoktiniai yra įgiję kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Ieškovė ir atsakovas sutinka, kad dalintiną turtą sudaro 3-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

Įstatymas (CK 3.127 str. 3 d.) numato atvejį, kada natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Pirmos instancijos teismas būtent ir nagrinėjo tą atvejį, spręsdamas, jog būtina iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį.

Teismas, nustatydamas nelygias sutuoktinių turto dalies dalis, atsižvelgė į nepilnamečio M. R. K. interesus gauti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš tėvo P. K. (CK 3.123 str.).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo nustatytu santuokoje įgyto turto padalijimo būdu, atsižvelgia į sekančias aplinkybes:

Ieškovė ir atsakovas yra sveikatos problemų turintys asmenys. Atsižvelgiant į atsakovui diagnozuotą jo psichinę negalią, akivaizdu, jog po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo gyvenimas viename bute tampa praktiškai neįmanomas dėl atsakovo agresyvumo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad su ieškove gyvena 3 jos skirtingų lyčių vaikai, iš kurių vienas nepilnametis.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 1.5 str. nuostatas, sutinka, kad toks turto padalijimo būdas šiuo atveju yra racionaliausias, nes atsakovui priteisus piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, atsakovas gali įsigyti būstą ir gyventi atskirai nuo sunkia onkologine liga sergančios ieškovės.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta dalintino buto rinkos vertė, sudaranti 60199 Lt sumą.

Priteisdamas atsakovui 20066,34 Lt piniginę kompensaciją, pirmos instancijos teismas pažeidė CK 3.119 str., nustatantį, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu apie ginčo buto vertės 60199 Lt nustatymą 1999-11-26, nes Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo 2008-05-22 pažyma (duomenys neskelbtini) įrodo (CPK 178 str.), kad buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2008-05-21 sudaro 169000 Lt, todėl 1/3 buto vertės sudaro 56333,33 Lt sumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimo dalis, kuria padalintas santuokinis turtas, keistina, nustatant, kad ieškovei S. K. natūra priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., 169000 Lt vertės, o atsakovui P. K. iš ieškovės S. K. priteistina piniginė kompensacija už P. K. tenkančią turto dalį didintina iki 56333,33 Lt sumos. Atlikus priteistų ieškovei S. K. bei atsakovui P. K. sumų įskaitymą atsakovo P. K. naudai priteistina iš ieškovės S. K. 43733,33 Lt piniginė kompensacija. Sutinkamai su CPK 93 str. iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 240 Lt atsakovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, o iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 300 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str.), o išlaidos advokato pagalbai atlyginti mažintinos iki 1400 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti santuokinio turto – buto, esančio adresu,(duomenys neskelbtini) Vilniuje, 169000 Lt rinkos vertę.

Padalinti santuokinį turtą ir ieškovei S. K. natūra priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., 169000 Lt vertės.

A. P. K. iš ieškovės S. K. priteisti 56333,33 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.

Atlikti priteistų ieškovei S. K. ir atsakovui P. K. sumų įskaitymą ir atsakovo P. K. naudai iš ieškovės galutinai priteisti 43733,33 Lt piniginę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės S. K. 240 Lt valstybės naudai atsakovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Priteistas iš P. K. ieškovės S. K. naudai išlaidas advokato pagalbai atlyginti sumažinti iki 1400 Lt.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina S. K. , a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia KačinskienėRomualda Janovičienė