- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-166-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Valentinas Janonis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- K. K., ir R
- Advokatai
- Jurijus Koreckis
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-113/2009
Teisėja Irena Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.2
2009 m. kovo 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-01-14 nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. K., S. S. bei T. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. K., S. S. bei T. K., taip pat veikdamas su asmenimis, kuriems nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2007-02-03, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – kultūros namų šokių salėje – įžūliu elgesiu – sumušdamas nukentėjusiuosius D. P., M. S. ir A. S. ir tuo padarydamas jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009-01-14 nuosprendį: pritaikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir bausmės vykdymą atidėti iki 3 metų, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai jam paskyrė bausmę. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pripažino savo kaltę, neneigė savo veiksmų ir dėl atsiradusių pasekmių apgailestavo. Nuteistasis taip pat nurodo, kad patys nukentėjusieji, netinkamai elgdamiesi – jį užkliudydami – išprovokavo jo nusikalstamus veiksmus. Apelianto nuomone, visa tai atitinka LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 6 p. numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Jų nustatymas turi esminės reikšmės bausmės skyrimui. Tačiau teismas, skirdamas bausmę, į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis. Apeliantas pažymi nesutinkantis su teismo išvada, kad nuteistieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, kad buvo pasiruošę sumušti atvykusius vaikinus. Tai, kad jis turėjo benzininio pjūklo grandinę, nesuteikia pagrindo galvoti apie jo išankstinį pasiruošimą muštynėms, jis tuo metu tiesiog neturėjo kur jos palikti. Anksčiau jis nebuvo konfliktavęs su nukentėjusiaisiais, todėl neturėjo pagrindo iš anksto ruoštis susidoroti su jais. Jis savo veiksmų nekoordinavo su kitais nuteistaisiais, jų pagalba jam nebuvo reikalinga. Atsižvelgiant į tai, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Nuteistojo manymu, jam galėjo būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad apeliantas yra teisus teigdamas, jog teismas, vertindamas bausmės skyrimui reikšmingus su padaryta veika ir su jo asmenybe susijusius duomenis, nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) – ir į ją neatsižvelgė skirdamas bausmę. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas taipogi yra viena bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų LR BK 54 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibūdinančios kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, mažina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kartu švelnina baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – egzistavimą patvirtina byloje esanti medžiaga: nuteistasis prisipažino kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu (tą skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pažymėjo ir apylinkės teismas), pripažino esmines bylos aplinkybes, savo noru davė iš esmės nuoseklius ir išsamius parodymus apie padarytą veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, neigiamai įvertino savo poelgį, dėl savo elgesio gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų (t. 1, b. l. 61–62, 69–70, 75; t. 2, b. l. 177–178, 190, 191). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.), pripažįstant K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto veiką ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat tai, kad apylinkės teismas apeliantui paskyrė didesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, sumažina K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
Pripažinusi K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad, pasak jo, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys. Byloje nėra jokių šios aplinkybės egzistavimą patvirtinančių duomenų. Nuteistieji R. K., S. S. ir T. K., duodami parodymus apie įvykio aplinkybes, nenurodė, kad nukentėjusieji būtų atlikę kokius nors neteisėtus, įžeidžiančius veiksmus prieš juos ir tuo būtų išprovokavę po to sekusius jų nusikalstamus veiksmus, teigė, kad nukentėjusiųjų nepažinojo, tarp jų jokio konflikto nebuvo, jie įsitraukė į muštynes tik norėdami padėti vieni kitiems. Liudytojai V. K. ir R. B. kaip nukentėjusiųjų sumušimo priežastį įvardijo tai, kad praeitą savaitgalį į šokius buvo atvykę panašaus sudėjimo vaikinai, tarp jų buvo kilęs konfliktas, jie nukentėjusiuosius sumaišė su tais vaikinais (t. 2, b. l. 184–185). Nuteistasis K. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat net neužsiminė apie jokius nukentėjusiųjų atliktus veiksmus, priešingai, parodė, kad jam nepatiko atvykę jaunuoliai, ypač nepatiko aukščiausio vaikino žvilgsnis, jis negali pasakyti, kodėl trenkė kumščiu jam į veidą (t. 1, b. l. 62, 69–70). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad vienas iš nukentėjusiųjų eidamas jį užkliudė pečiu, nes buvo siauri laiptai, tada jis nukentėjusiajam pasakė kelis necenzūrinius žodžius, nukentėjusysis jam taip pat, dėl to įvyko muštynės (t. 2, b. l. 177). Net jei nukentėjusysis ir būtų pečiu užkliudęs K. K., tai negalėtų būti traktuojama kaip provokuojantis elgesys, turėjęs įtakos veikos padarymui. Tad nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad patys nukentėjusieji, netinkamai elgdamiesi – jį užkliudydami– išprovokavo jo nusikalstamus veiksmus, yra nepagrįstas. Aptarti bylos duomenys kaip tik patvirtina, kad K. K. pradėjo muštynes be jokios priežasties dėl mažareikšmės dingsties, tuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos.
Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Nors K. K. ginčija šią teismo nustatytą aplinkybę, nurodo, kad jis savo veiksmų nekoordinavo su kitais nuteistaisiais, įvykio situacija leidžia pagrįstai teigti, kad visi nuteistieji veikė bendrai, susitarimas tarp K. K. ir kitų nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusių asmenų pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, jų visų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas, tiesiogiai dalyvavo vykdydami bendro nusikaltimo objektyviąją pusę, turėjo tą patį tikslą ir siekė realizuoti visų bendrininkų nusikalstamus ketinimus. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Todėl visi nuteistieji laikomi bendravykdžiais, darant LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. K. K. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija išankstinį pasiruošimą sumušti atvykusius vaikinus, nepaneigia nurodytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimo, jos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apelianto prašymas taikyti jam LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nepagrįstas. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti tik nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Byloje surinkti duomenys liudija, kad K. K. jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, netrukus po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, yra baustas administracine tvarka, jis buvo muštynių iniciatorius, jų metu panaudojo įrankį žmogui žaloti (benzininio pjūklo grandinę). Visa tai atspindi jo asmenybės ciniškumą, įžūlumą, agresyvumą, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kurių įgyvendinimas nebuvo pasiektas jau kartą K. K. pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, taipogi mano, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistajam šiuo atveju yra netikslingas. Todėl nėra jokio pagrindo šiuo aspektu keisti skundžiamą nuosprendį ir nuteistajam K. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009-01-14 nuosprendį pakeisti.
Pripažinti K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
K. K. pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.