- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- I-8464-463/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis tam tikrais laikotarpiais nuo 2014-07-09 iki 2014-07-23, nuo 2014-07-30 iki 2014-10-29, nuo 2014-11-12 iki 2015-01-19 ir nuo 2015-01-21 iki 2015-02-13 buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant minimalus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Taip buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kamerose, kuriose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Be to, nurodė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atitvertas tualetas ar visas sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos ir taip buvo pažeistas 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimai. Pažymėjo, kad atliekant gamtinius reikalus pro stebėjimo langelį, per kurį matomas sanitarinis mazgas, buvo stebimas prižiūrėtojų, tarp kurių yra ir moterų. Nurodė, kad buvo vedamas į tą pačią dušo patalpą, kuria naudojasi asmenys sergantys užkrečiamomis ligomis ir pareiškėjui kilo grėsmė užsikrėsti ligomis. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad turi teisę išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius įstaigos skalbykloje ir taip buvo pažeisti Higienos normos HN 76:2010 6 ir 64 punktai. Rūbus plaudavo šaltu vandeniu, kurie džiūdavo kameroje po keletą dienų. Dėl to kamerose padidėjo drėgmė. Nurodė, kad kamerose nebuvo įrengtų pavojaus mygtukų arba jie neveikdavo. Pareigūnus tekdavo kviestis šaukštu daužant duris. Kadangi kameros yra perpildytos ir jose kyla smurto grėsmė tarp kalinamų asmenų, pareiškėjas neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos, kai jį mušė. Taip buvo pažeisti Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės) 14.4 punkto reikalavimai.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai, kurių atlikimą užtikrinti turėjo įstaigos administracija. Buvo pažeistas Higienos normos HN76:2010 59 punkto reikalavimai. Kameros neatitiko ir Higienos normos HN76:2010 52 ir 62 punktų reikalavimų, nustatančių, kad gyvenamųjų patalpų sienų, grindų danga turi būti lengvai valoma ir dezinfekuojama. Kamerose nebuvo įrengtų mechaninių patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemų. Nurodė, kad kamerose neįmanoma atidaryti langų ir išsivėdinti, rankenėlės buvo sulūžę. Taip buvo pažeistas Higienos normos HN76:2010 24 punktas. Kamerose trūko natūralios šviesos, nes langai buvo maži, stiklai ir dirbtinės apšvietos lempos buvo purvini, kurių nuvalyti nebuvo galimybės. Taip buvo pažeistas Higienos normos HN76:2010 22 punkto reikalavimas. Pareiškėjas buvo apgyvendintas netvarkingose kamerose, kurios buvo purvinos, jose mėtėsi nuorūkos, sienos buvo aprašinėtos necenzūriniais žodžiais. Kamerose valymo įrangos nebuvo. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeistas Higienos normos HN76:2010 6 punktas, kadangi buvo neužtikrinta saugi aplinka sveikatai. Patalpose veisėsi pelės ir tarakonai. Pareiškėjui iškilo grėsmė užsikrėsti jų platinamomis ligomis. Taip buvo pažeistas Higienos normos HN76:2010 60 punktas.
Pareiškėjas teigė, kad, kai atvykdavo į Lukiškių TI-K, trumpalaikio laikymo kameroje buvo laikomas ilgiau nei dvi valandas, kamera buvo nešvari ir netvarkinga. Buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas ir Higienos normos HN76:2010 54 punktas.
Be to, pareiškėjas nurodė, kad jo sveikatai ir gyvybei kilo reali grėsmė, kadangi jis nebuvo kalinamas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnių 3 dalies reikalavimus, t. y. atskirai nuo kitų kalinamų asmenų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, o buvo vedžiojamas kartu su visais kalinamais asmenimis, kurie priešiškai nusiteikę su teisėsauga susijusių asmenų atžvilgiu. Pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų pareiškėjo izoliavimą. Pabrėžė, kad ant pareiškėjo asmens bylos yra užrašas „BD“, nurodantis, kad jis turi būti izoliuotas. Pareiškėjo vertinimu, jo skunde nurodyti pažeidimai yra pagrindas konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracijai neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarė neturtinę žalą, kurią jis prašo priteisti. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, pareiškėjui padidėjo įtampa, patyrė susierzinimą bei stresą, sistemingai buvo žeminama jo garbė ir orumas, neigiamai paveikė fizinę ir psichinę būklę.
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–22).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2014-07-09, 2014-07-11–2014-07-17, 2014-07-21, 2014-07-30–2014-08-04, 2014-08-20–2014-08-25, 2014-08-28–2014-09-08, 2014-09-11–2014-09-26, 2014-09-30–2014-10-28, 2014-11-12–2014-12-07, 2014-12-09–2014-12-16, 2014-12-19–2015-01-18, 2015-01-22–2015-02-12 buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko nustatytus ploto reikalavimus. Taip pat laikotarpiais 2014-07-23–2014-07-30, 2014-10-29– 2014-11-12, 2015-01-19, 2015-01-21 pareiškėjo nebuvo įstaigoje, kadangi jis buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo vietas.
Atsiliepime akcentavo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Atsakovė stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“.
Lukiškių TI-K dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, išdauždami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerų įregimas atitinka Taisyklių reikalavimus. Langai yra pritaikyti vėdinti kameras. Rankenėlės iš langų yra išimamos, esant reikalui jiems išduodamos.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ skirsnyje: „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos norma HN 76:2010 reikalavimus.
Dėl ventiliacijos nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Dėl išvedimo į dušą tvarkos nurodė, kad Lukiškių TI-K nepažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Dėl drabužių skalbimo nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte yra nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Paaiškino, kad viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia mokamas skalbinių skalbimo paslaugas.
Atkreipė dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga – yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal nurodytą tvarkos aprašą suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Be to, minėtos tvarkos 11 p. skelbia, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai.
Kamerose yra įrengti pavojaus mygtukai, tačiau juos dažnai niokoja patys nuteistieji. Laikino laikymo kameros yra sutvarkomos, jose atliktas remontas.
Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Lukiškių TI-K vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – nustatyto žalos padarymo fakto.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismui pateikė papildomus duomenis dėl pareiškėjo laikymo ir nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K bei pažeidus izoliavimo reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto reikalavimą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto reikšmės skaičiuojant kameros plotą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-07-09 iki 2014-07-23, nuo 2014-07-30 iki 2014-10-29, nuo 2014-11-12 iki 2015-01-19 ir nuo 2015-01-21 iki 2015-02-13 buvo laikomas Lukiškių TI-K.
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 6,79 kv. m iki 8,02 kv. m (b. l. 15–16, 23–24). Pareiškėjas buvo laikomas vienas arba du–trys asmenys kamerose. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš viso Lukiškių TI-K buvo laikomas 193 dienas, iš kurių tik 31 dieną, pažeidžiant minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Įvertinus visą buvimo laikotarpį, darytina išvada, kad tai pakankamai neilgas laiko tarpas, kai buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė į minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis, jo orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis ir dėl to jis patyrė žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Vertinama, ar pareiškėjo skunde nurodyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai yra pagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad netinkamai buvo įrengtas tualetas ir visas sanitarinis mazgas neatitvertas nuo kameros.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktas nustato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nesant galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, įrengta sanitarinio mazgo vieta, atitiko tokiam sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K nepažeidė. Taigi, šie pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo praustis duše kartu su kitais asmenimis, kurie sirgo užkrečiamomis ligomis ir taip kilo pavojus jo sveikatai.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taisyklėse nėra detalizuota, kokia tvarka asmenys vedami į dušą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų ir skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, kad jis buvo vedamas į dušą kartu su sergančiais asmenimis. Skunde nenurodė, ar dėl to jis užsikrėtė kokia nors liga. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisės naudotis dušu.
Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti skalbyklos paslaugomis. Lukiškių TI-K turi pareigą užtikrinti Higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatytą reikalavimą, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Minėta higienos normos HN 76:2010 nuostata imperatyviai nustato, kad atsakovas veikiančiose skalbyklose privalo sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-236-858/2015). Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui sudarytas galimybes skalbti ir džiovinti drabužius. Ta aplinkybė, kad yra galimybė naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis, nepaneigia pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis. Darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius ir taip Lukiškių TI-K pažeidė Higienos normos HN 76:2010 64 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo įrengto pavojaus mygtuko.
Taisyklių 14.4 p. nustato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau Taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms negali būti taikomas reikalavimas dėl pavojaus mygtuko įrengimo, todėl pareiškėjo teiginys, kad dėl pavojaus mygtuko nebuvimo jam kilo grėsmė gyvybei, atmetamas kaip nepagrįstas. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, tačiau neindividualizuoti ir nepagrindžia, kad relaiai jam buvo kilusi grėsmė būtent dėl pavojaus mygtuko neįrengimo.
Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai, veisėsi tarakonai.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.
Lukiškių TI-K teismui pateikė 2013-12-30 sutartį, sudarytą su UAB „Dezinfa“ (b. l. 30–32), kuri ginčui neaktuali, nes pareiškėjas kelia ginčą dėl laikotarpiu nuo 2014-07-09 iki 2015-02-13 netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Pažymėtina, kad 2015-01-02 sutartis (b. l. 34–36) irgi savaime nepatvirtina, jog buvo atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Lukiškių TI-K jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad tokie darbai buvo atlikti, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, teismui nepateikė. Šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas laikytinas pagrįstu ir konstatuojama, kad Lukiškių TI-K, pažeisdamas Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose veisėsi pelėsis, neišduodamos valymo priemonės, kameros nebuvo valomos ir dezinfekuojamos.
Higienos normos HN 76:2010 54 punkte nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Gyvenamosiose patalpose turi būti talpos buitinėms atliekoms. Buitinės atliekos pašalinamos laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir periodiškumu (55 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (57 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas).
Pareiškėjo teigimu, kamerose veisėsi pelėsis, neišduotos dezinfekavimo priemonės ir kameros netvarkingos. Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytus pažeidimus, todėl šie pareiškėjo teiginiai pripažįstami pagrįstais.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose turėjo būti įrengta atskira patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad pagal minėtos higienos normos 2 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgus į tai, kad Lukiškių TI-K neremontuojama kapitaliai, o veikia, patalpos atlikdama būtinąjį remontą, todėl kamerose neturėjo būti naujai įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nurodė, jog visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo per maža natūrali ir dirbtinė apšvieta.
Higienos normos HN76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).
Lukiškių TI-K pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-799, kuriame užfiksuoti duomenys apie 2012-06-26 atliktą operatyviąją kontrolę (b. l. 28–29). Teismo vertinimu, šis patikrinimo aktas ginčui nėra aktualus. Lukiškių TI-K teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kamerų apšvietos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pažeidė Higienos normos HN76:2010 22 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus izoliavimo reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jis buvo vedžiojamas lauke su kitais asmenimis, kurie nebuvo buvę pareigūnai ir taip jam kilo grėsmė gyvybei.
Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Ši nuostata yra imperatyvi.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalį, izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 1993-04-27 iki 1994-06-03 (b. l. 59).
Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo būti izoliuotas dėl jo statuso „Buvęs darbuotojas“. Todėl už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, nagrinėjamu atveju, Lukiškių TI-K, kai pareiškėjas joje buvo laikomas. Kad pareiškėjas yra „Buvęs darbuotojas“ užfiksuota ne tik ant bylos viršelio, bet ir 2014-07-23 anketoje (b. l. 56), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-28 pranešime (b. l. 59). Lukiškių TI-K, įvertinęs minėtą pranešimą 2014-12-15 patvirtinta 2014-12-08 išvada Nr. 24-7006, siūlė nuteistąjį S. G. perkelti tolimesnę bausmę atlikti Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, esantį Sniego g. 2, skirtą valstybės politikams, teisėsaugos, teismo prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kurie teismo nustatyta tvarka turi atlikti bausmę pataisos namuose (b. l. 60). Jau 2014-07-23 anketoje buvo užfiksuoti duomenys „Buvęs darbuotojas“, taigi, tokie duomenys turėjo būti žinomi ir Lukiškių TI-K.
Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, 63 punktą, konvojuojamo asmens byla turi būti užklijuotame pakete. Ant paketo turi būti priklijuota asmens bylos pažyma, pagal 65 punktą „Asmens bylos pažymoje esantys pataisymai privalo būti patvirtinti parašu bei antspaudu. Žodžiai netrumpinami. Konvojuojamųjų, kurie linkę pabėgti ar užpulti, kurie yra psichikos ligoniai, serga aktyvia plaučių tuberkulioze, badauja, arba kitų kategorijų konvojuojamųjų pažymose įrašoma: ,,psichikos ligonis“, ,,sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga“, ,,izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“, ,,moterys, kurių normalus nėštumas yra 28 savaitės ir daugiau“ ir kita.“ Taigi šiuo atveju žyma „buvęs darbuotojas“ rodo, kad pareiškėjas turėjo būti izoliuojamas nuo kitų konvojuojamųjų. Su pareiškėju buvo pristatoma ir jo asmens byla, kurioje buvo visi duomenys.
Teismo vertinimu, ant pareiškėjo Asmens bylos esanti žyma „B/D“ bei užrašai „Buvęs darbuotojas“ (b. l. 52, 53) patvirtina, kad pareiškėjas turėjo būti izoliuojamas nuo kitų asmenų, kurie neturėjo tokio statuso kaip pareiškėjas. Teismo vertinimu, tik nuo 2014-12-15, kai buvo patvirtinta Lukiškių TI-K 2012-12-08 išvada, pareiškėjas buvo laikomas laikantis izoliavimo reikalavimų. Lukiškių TI-K nepagrindė jokiais duomenimis, kad iki minėtos išvados pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus izoliavimo reikalavimų.
Darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2014-07-09 iki 2014-12-15 pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidus izoliavimo reikalavimus iš viso 127 paras. Lukiškių TI-K nepateikė jokių kitų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius, kad jis buvo laikomas nepažeidus izoliavimo reikalavimų Lukiškių TI-K.
Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar Lukiškių TI-K tinkamai vykdė kylančią pareigą patikrinti pareiškėjo duomenis, ar jis buvo buvęs darbuotojas, nėra svarbus paties pareiškėjo elgesys ir valia. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2014-11-20 pateikė duomenis apie tarnybą (b. l. 57), negali paneigti atsakovės pareigos užtikrinti pareiškėjo tinkamą izoliavimą. Nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Bausmių vykdymo kodekse nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios išraiškos priskiriant jį atitinkamai kalinamų asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl asmens izoliavimo yra išaiškinęs, kad įstaigos administracija turi patikrinti priimamo į izoliatorių asmens duomenis, reikšmingus jo laikymui izoliatoriuje. Todėl nėra svarbu, kuris konkrečiai įstaigos administracijos pareigūnas tiesiogiai privalėjo atlikti ir neatliko savo pareigos, pakanka konstatuoti neteisėtus įstaigos administracijos veiksmus, kad ne nuo paties suimto asmens siekio nuslėpti faktą, jog jis yra buvęs pareigūnas, o nuo administracijos neatliktų veiksmų, kad nebuvo patikrinti įkalinto asmens duomenys ir jam nebuvo užduotas klausimas apie aplinkybę, reikšmingą jo laikymui izoliatoriuje, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti atskirtam nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-149-14).
Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad tinkamai atliko ir įgyvendino nustatytą pareigą, ir nepaneigė pareiškėjo nurodyto jo teisės pažeidimo.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad Lukiškių TI-K nesiėmė priemonių, jog pareiškėjas, kaip „Buvęs darbuotojas“, būtų laikomas atskirai nuo kitų asmenų, ir jį 127 paras laikė kartu su kitais sulaikytais asmenimis. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pozityvios pareigos nevykdymas laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
Pareiškėjas teigė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, t. y. tuo, kad jis gali būti atpažintas, kaip buvęs VRM darbuotojas, kad su juo galėjo būti susidorota, kad jis gali būti sužalotas ar kitaip iš jo tyčiojamasi. Nors nėra įrodymų, kad pareiškėjo sveikatai ar gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė, tačiau nustačius, kad Lukiškių TI-K pažeidė nustatytus izoliavimo reikalavimus, tai neabejotinai turėjo daryti neigiamą poveikį pareiškėjui. Jis galėjo išgyventi nesaugumo, baimės jausmą, kad nebūtų atpažintas kaip buvęs darbuotojas ir kad dėl to su juo nebūtų susidorojama ar tyčiojamasi. Įvertinus pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. kad pažeidimas kėlė grėsmę jo gyvybei, sveikatai ir saugumui, atsižvelgus į laikymo trukmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas pareiškėjui neturtinę žalą atlyginti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas 31 parą buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto reikalavimą, 193 parą buvo kalinamas, pažeidžiant Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatytus reikalavimus, t. y. natūrali ir dirbtinė apšvieta buvo per maža, kameros buvo nešvarios, nebuvo išduota priemonių kameroms valyti, pareiškėjui neužtikrintos tinkamos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, kamerose veisėsi pelėsis ir tarakonai, bei 127 paras pažeidus izoliavimo reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, be to, pažeidimas kėlė grėsmę jo gyvybei, sveikatai ir saugumui, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių dėl prastos sveikatos būklės, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1774-575/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-602/2015), valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, t. y. kad pareiškėjas 31 parą buvo laikomas pažeidus nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, 193 paras pažeidus Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatytus reikalavimus, t. y. kamerose natūrali ir dirbtinė apšvieta buvo per maža, kameros buvo nešvarios, nebuvo išduota priemonių kameroms valyti, pareiškėjui neužtikrintos tinkamos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, kamerose veisėsi pelėsis ir tarakonai, bei 127 paras laikant pažeidus izoliavimo reikalavimus, pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 600 Eur suma. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti būtų priteista jo prašoma 5 000 Eur, todėl likusi skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127–129 straipsniu,
nusprendė:
S. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.