Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-69-567/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-28456-819/2018 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1654-555/2018 sujungimo.

Pagal teismui persiųstus duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-28456-819/2018 pradėta pagal pareiškėjų BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Verslo konsultantai“ skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjai prašo pripažinti antstolio V. M. vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir 0240/16/01706 2018 m. birželio 20 d. priimtą patvarkymą dėl lėšų grąžinimo Nr. S2-99741 neteisėtu ir jį panaikinti.

Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-1654-555/2018 pradėta pagal ieškovo antstolio V. M. ieškinį atsakovei UAB „Verslo konsultantai“ dėl skolos priteisimo.

Antstoliui V. M. patikslinus reikalavimus ir įtraukus į bylos nagrinėjimą solidaria atsakove BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi ši byla buvo sustabdyta ir perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto bylą. Dėl šios teismo nutarties byloje dalyvaujantis asmuo UAB „Emilė“ yra pateikęs Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą (civilinė byla Nr. e2-1277-XX/2018).

Bylas atsisakoma sujungti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimas taikomas ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Susipažinus su teismui pateikta informacija apie prašomas sujungti civilines bylas, nelaikytina, jog tarp prašomų sujungti bylų yra toks ryšys, kuris trukdytų šias bylas nagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, t. y. jo priimtų patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo, o Kauno apygardos teismo (neįsiteisėjusia nutartimi perduota nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui) nagrinėjamoje byloje pagal antstolio V. M. ieškinį atsakovėms UAB „Verslo konsultantai“ ir BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kas užtikrina operatyvų, klausimų, kylančių vykdymo procese, sprendimą.

Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje galimai būtų vertinamos panašios ir/ar tapačios faktinės aplinkybės, tačiau šių civilinių bylų, nagrinėjamų skirtingų teisenų tvarka, sujungimas neužtikrintų bylų nagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, priešingai jų nagrinėjimas būtų apsunkintas, neužtikrintų bylos išnagrinėjimo per trumpiausią terminą. Tokia procesinė situacija, kokia yra susiklosčiusi prašomose sujungti bylose, patvirtina, jog antstolio atliktų veiksmų teisėtumas pirmiausia bus patikrintas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, o vėliau galės būti sprendžiamas ir klausimas dėl antstolio ieškinio pagrįstumo. Nusprendus priešingai, antstolio veiksmų teisėtumo patikra būtų atliekama nepagrįstai ilgą laiką.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, sujungus aptartas civilines bylas nebus pasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), priešingai sujungus bylas dėl jose nustatinėtinų aplinkybių būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas, bylos nėra susijusios tiek, kad jų nebūtų įmanoma nagrinėti atskirai arba nustačius, kad vienos bylos išnagrinėjimo rezultatas turi įtakos kitos civilinės bylos eigai, pasinaudoti civilinės bylos sustabdymo institutu (CPK 163 straipsnis), todėl prašymas sujungti nurodytas civilines bylas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1654-555/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-28456-819/2018 nesujungti.