- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- N-575-64-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo J. P. (J. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas J. P. už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) prekybos namai „Sodyba“ direktoriumi, 2007-2008 metais bendrovei priklausančios kavinės, esančios Vilniaus g. 85, Šalčininkuose, darbuotojai I. M. išmokėjo 3 560,82 Lt darbo užmokesčio, darbuotojai N. K. – 404,14 Lt darbo užmokesčio, darbuotojai M. G.–J. – 1 368,38 Lt darbo užmokesčio, iš viso 5 333,34 Lt darbo užmokesčio, neįtraukęs jo į buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu (b. l. 72–74) išnagrinėjo bylos aplinkybes ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. P. administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštas kaltinimas paremtas iš esmės tik bendrovei priklausančios kavinės buvusių darbuotojų I. M., M. G.–J. ir N. K. parodymais, kiti byloje surinkti įrodymai yra išvestiniai, paremti šių liudytojų parodymais. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat yra duomenų, jog tarp bendrovės direktoriaus J. P. ir I. M., M. G.–J. bei N. K. darbo kavinėje metu būta nesutarimų, todėl egzistuoja abejonė dėl šių liudytojų parodymų objektyvumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojos E. S. ir N. L. teigė, jog neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto kavinėje nepastebėjo. Byloje nėra surinkta ir kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų liudytojų I. M., M. G.–J. ir N. K. parodymus, todėl šių liudytojų parodymuose dėstomos aplinkybės, nepatvirtinus jų kitais įrodymais, negali būti vertinamos kaip objektyvios, nešališkos ir neginčijamai atskleidžiančios J. P. padaryto teisės pažeidimo aplinkybes. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad J. P., būdamas UAB prekybos namai „Sodyba“ direktoriumi, bendrovei priklausančios kavinės darbuotojoms išmokėjo darbo užmokestį, neįtraukęs jo į buhalterinės apskaitos dokumentus.
II.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu (b. l. 78–80) prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių viseto ir nesivadovavo įstatymu (ATPK 257 straipsnis). J. P. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš 2008 m. rugpjūčio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad įmonės darbuotojoms I. M., N. K., M. G.–J. buvo sumokėta 5 333,34 litų darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai, kiti įrodymai pateikti byloje. Palyginus darbuotojų paaiškinimuose pateiktus faktus dėl įmonėje dirbto laiko ir gauto darbo užmokesčio su buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad I. M. buvo išmokėta 3 560,82 Lt, N. K. – 404,14 Lt ir M. G.–J. – 1 368,38 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. 3 K-3-371/2001 pažymėjo, kad darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojui yra finansinė operacija. Ji pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Atsiliepimas
UAB prekybos namų „Sodyba“ direktorius J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84–85) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad apeliaciniame skunde tik pakartoti I. M., M. G.–J. ir N. K. parodymai, nepateikta jokių naujų įrodymų, patvirtinančių J. P. kaltę. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių I. M., M. G.–J. ir N. K. parodymus, o kadangi operatyvaus patikrinimo pažyma ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašyti tik jų paaiškinimų pagrindu, teismas turėjo pagrįstą pagrindą vertinti jų parodymus kritiškai ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį kylą už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste J. P. kaltinimas yra suformuluotas dėl to, kad UAB prekybos namai „Sodyba“ darbuotojoms I. M., N. K., M. G.–J. sumokėjo 5 333,34 litų darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktų mokėjimų faktas yra pagrįstas tik J. P. vadovaujamoje įmonėje UAB prekybos namai „Sodyba“ dirbusių I. M., N. K., M. G.–J. paaiškinimais (b. l. 8–10; 12). Kitų šį pažeidimą tiesiogiai patvirtinančių objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra, byloje pateikti įrodymai iš esmės pagrįsti nurodytų liudytojų paaiškinimais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien įmonės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmenų paaiškinimams, kurie nėra pagrįsti ir išsamūs, neužtenka kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį. Be to, byloje yra ir priešingai situaciją leidžiančių vertinti įrodymų: liudytojų E. S. ir N. L. parodymai (b. l. 68–69), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (b. l. 21–46) ir kt. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad byloje yra duomenų, leidžiančių numanyti, kad tarp I. M., N. K., M. G.–J. ir J. P. yra buvę nesutarimų, minėtos liudytojos ne visada laikėsi nurodytos darbo tvarkos, dėl to jos gali būti suinteresuotos pakenkti buvusiam darbdaviui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB prekybos namai „Sodyba“ direktorius J. P. neigė padaręs ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus), duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (b. l. 65, 67). Nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių J. P. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog J. P. administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai buvo nutraukta, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas (ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas teisės pažeidimas) nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai išmokėjus tokį darbo užmokestį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N146-246/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-924/2008 ir kt.). Tai reiškia, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas.
Nagrinėjamos bylos atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas 2008 m. gruodžio 3 d. (b. l. 72–74), todėl juo galėjo būti skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, padarytą vėliausiai 2008 m. birželio 3 d., teismui nepasinaudojus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų. Tariamų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimų laikotarpiai operatyvaus patikrinimo pažymoje (b. l. 4–6), pirmosios instancijos teismo nutarime (b. l. 72–74), kituose byloje esančiuose įrodymuose įvyko iki 2008 m. gegužės mėn. pabaigos – vėliausiai tariamą neapskaitytą išmoką bet kuris iš asmenų turėjo gauti iki 2008 m. gegužės mėnesio pabaigos. Todėl iki pirmosios instancijos teismo nutarimo 2008 m. gruodžio 3 d. nuo galimo pažeidimo padarymo dienos yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ir (ar) nepadarymo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimas byloje Nr. N575-430/2009).
Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas netenkinamas dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo ir suėjusio nuobaudos skyrimo termino pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.