- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- 1S-386-485/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46218-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- M. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Valdo Vitunsko,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo kaltinamojo M. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pardavė ar kitaip platino psichotropines medžiagas, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 30 d. ne vėliau kaip 20:24 val., Jonavos mieste iki namo numeris 5, Panerių g., Jonavos mieste, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip gauti neteisėtas pajamas, automobiliu VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurio masė ne mažiau nei 233,820 g., kurios sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, masė 2,750 g. ir metamfetamino, masė 45,534 g., kol tą pačią dieną 20:24 val., prie namo (duomenys neskelbtini), šį didelį psichotropinių medžiagų kiekį neteisėtai išplatino P. M., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.
2. M. D. vadovaujantis BK 140 straipsniu laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 1 d., 10.05 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi M. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, nuo 2022 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam M. D. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesiams nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam M. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. spalio 2 d.
Šalies argumentai
3. M. D., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Skundžiama nutartimi pratęsiant suėmimą trims mėnesiams nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos, Lietuvos A. T. praktikos, BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, Konstitucinio teismo nutarimų.
3.2. Teismas nepateikė pakankamų motyvų, kodėl turi būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Deklaratyviai nurodė, kad jam trūksta pajamų tenkinant būtiniausius šeimos narių poreikius, įtariamas sunkaus nusikaltimo numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymu, praeityje teistas. Išimtinis dėmesys skiriamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumui bei gresiančiam bausmės griežtumui. Įstatymo normoje (BPK 122 straipsnio 2 dalyje) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, tuo tarpu, sprendžiant, ar gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, būtina atsižvelgti į išvardytas aplinkybes, t. y. į šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Nusikaltimo sunkumas, numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. EŽTT yra nurodęs, jog įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą. Suėmimo negalima pagristi vien galimos bausmės griežtumu.
3.3. Teismas nepaisė BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, į ką atsižvelgiant gali būti paskirtas suėmimas, manant kad įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Ignoravo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi mažamečius vaikus. Finansiškai padeda sutuoktinės tėvai, gauna valstybės paramą. Be jo artimiesiems labai sunku. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad socialiniai ryšiai su šeima tamprūs, todėl nėra prielaidų išvadai, jog bandys bėgti ar slėptis. Šiuo metu buvimas su savo šeima ir pagalba sutuoktinei yra ypatingai reikalingas. Sūnus serga, 2023 m. spalio 4 d. paskirta operacija. Minėtos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Toks teismo abejingumas parodo, kad suabsoliutinama viena aplinkybė – gręsiančios bausmės griežtumas, kuriai suteikiamas prioritetas visų kitų aplinkybių atžvilgiu. Tokiu būdu teismas pažeidė tiek BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą atsižvelgti į įtariamojo socialinių šeiminių ryšių visetą, tiek nacionalinių teismų ir EŽTT praktikoje suformuluotas nuostatas, jog gręsiančios bausmės griežtumas nėra pakankama sąlyga taikyti suėmimą.
3.4. Su Lietuvos Respublika skundo autorių sieja beveik visi įmanomi pozityvūs socialiniai ryšiai. Užsienio valstybėse socialinių ryšių neturi (nei darbo, nei šeiminių, nei pajamų šaltinių, nei turto objektų), o tai , kad buvo teistas Švedijoje, nerodo, kad toje valstybėje turi ryšių.
3.5. Įvertinus socialinių šeiminių ryšių stiprumą bei kitomis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, galimus taikyti suvaržymus, šie socialiniai ryšiai yra pakankami, kad užtikrinti, jog paleidus iš suėmimo nesislėps (nebėgs) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Paminėtina, kad asmens nuteisimas praeityje, nekinta visa gyvenimą, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratesimo.
3.6. Teismas turėjo tinkamai įvertinti tai, kad po galimai įvykdytos nusikalstamos veikos kelis mėnesius nebuvo suimtas ir nesislapstė, nedarė naujų nusikalstamų veikų. Teismas net nesvarstė galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones. Nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės.
posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, M. D. kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti ir palikti galioti nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. D. skundas atmetamas.
5. Tiek tarptautiniai, tiek ir nacionaliniai teisės aktai, tokie kaip Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, garantuoja kiekvienam asmeniui visuotinai pripažintas teises ir laisves, kurios gali būti varžomos tik įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka, be kita ko, taikant BPK įtvirtintas normas. Baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis procesinėmis prievartos priemonėmis, kurios apibrėžiamos BPK III dalyje, tarp jų ir XI skyriuje reglamentuojamomis kardomosiomis priemonėmis, siekiama BPK 1 straipsnyje imperatyviai apibrėžiamo visuomeninio intereso – siekio įgyvendinti valstybės pareigą ištirti ir atskleisti nusikalstamas veikas. Taigi šiuo siekiu yra pagrindžiamas ir Konvencijos 5 straipsnyje garantuojamos pamatinės teisės į laisvę ir saugumą ribojimas, kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas 1) pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar 2) kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba 3) manoma, jog asmuo, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti. Su šių Konvencijos nuostatų taikymu tam tikru aspektu siejama ir baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta kardomųjų priemonių paskirtis.
6. BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios priemonės yra griežčiausios procesinės prievartos priemonės, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar jas taikyti yra būtina. Taip pat BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų (leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas) kardomajai priemonei skirti pakankamumo kriterijus, kuris svarbus svarstant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – tarnybiniai pranešimai, 2022 m. rugsėjo 2 d. slapto sekimo protokolas, kratos protokolai, specialisto išvados, elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, bei kiti byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Pažymėtina, kad svarstant suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu.
7. Suėmimo terminas M. D. buvo pratęstas atsižvelgiant į tai, kad jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotas sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų) todėl, BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo (taip pat jo termino pratęsimo) sąlyga nėra pažeista.
8. Skundžiamoje nutartyje griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas M. D. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, todėl patikrinamas jų buvimo pagrįstumas.
9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta M. D. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ir realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, kad būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kuri svarbi griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Ir vis tik, ši aplinkybė, nėra absoliuti sąlyga suėmimo skyrimui, jo taikymo termino nustatymui ar pratęsimui.
10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas įvertino ir BPK 122 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytas aplinkybes, t. y. M. D. šeiminius ryšius, socialinius ryšius, ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje, kad nedirba, ankstesniu teistumus ir būtent šių aplinkybių pagrindu nustatė kardomosios priemonės suėmimo pagrindą (122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutiktina su skundo argumentais, jog M. D. turi šeimą, vaikus, gyvenamąją vietą, tačiau, kaip teisingai pasisakė apylinkės teismas, šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad jis nebėgs ir nesislėps nuo baudžiamojo proceso. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, šios aplinkybės egzistavo ir iki jam pareikštame kaltinime nurodytos galimai jo vykdytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau galimai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Todėl ir pagrindo spręsti, jog jo šeiminiai, socialiniai ryšiai pakankami užtikrinti jo tinkamą dalyvavimą procese, nėra.
11. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamos aplinkybės susijusios su kaltinamojo vaiko sveikatos būkle, t. y. teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad vaikas buvo konsultuotas vaikų kardiologo, bei jam gydytojos I. M., kuri viešai internete prieinamais duomenimis yra otorinolaringologė, paskirta planinė hospitalizacija.
12. Sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo svarbu įvertinti ir tai, kad M. D. nedirba, taigi darbiniais santykiais nėra saistomas. Be to, pagrįstai ir teisingai apylinkės teismas įvertino ir tai, kad M. D. praeityje teistas tris kartus, taip pat ir Švedijoje. Nors nagrinėjamu atveju nėra nustatyti konkretūs jo ryšiai užsienyje, tačiau tai nepaneigia tikimybės, kad jis, suprasdamas galimos griežtos bausmės riziką, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje M. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
14. M. D. anksčiau teistas tris kartus, tarp kurių, kaip jau buvo minėta, vieną kartą užsienio valstybėje. Nagrinėjamoje byloje jis kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris galimai įvykdytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl daroma išvada, kad toks kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, kas atskleidžia išskirtinai neigiamą asmens požiūrį į jam taikomus apribojimus bei suvaržymus. Be to, kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas, siejamas su finansinės naudos gavimu, jis nedirba, pajamų iš darbo užmokesčio negauna, todėl spręstina apie galimai gautas pajamas pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Ypač įvertinus tai, kad turi šeimą. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad finansiškai padeda sutuoktinės tėvai, gauna valstybės paramą buvo motyvuotai atmestos apylinkės teismo nutartyje, aukštesnysis teismas su šiais argumentais sutinka ir jų nekartoja. Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje M. D. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.
15. Nepagrįsti skundo argumentai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis draudžia vertinti ankstesnius teistumus pakartotinai, sprendžiant kardomųjų priemonių klausimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas draudimo bausti du kartus už tą patį nusižengimą (non bis in idem) principas. Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės taikymo (ar jos termino pratęsimo), tik patikrinamas skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau įtariamojo ar kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Skundžiamoje nutartyje taip pat vertinti tik kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai ir sąlygos, o ne spręstas M. D. kaltės klausimas dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo kardomosios priemonės pratęsimo pagrindų vertinti non bis in idem principo kontekste ar teigti, kad jis buvo pažeistas. Priešingai, įstatymo nuostatos numato jog skiriant ar pratęsiant suėmimo terminą atsižvelgiama į asmens ankstesnį teistumą (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
16. Skundo argumentai, jog M. D., po galimai įvykdytos nusikalstamos veikos kelis mėnesius buvo nesuimtas ir nesislapstė, bei naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nesuteikia pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje nebėgs, nesislėps nuo teismo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši išvada daroma įvertinus aukščiau aptartus duomenis, kurių pagrindu nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.
17. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti taikant kitą švelnesnio pobūdžio kardomąją priemonę. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam M. D. šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, jog šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog byla yra vilkinama. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti šią nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.