- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- 1-150-633/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47680-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs ir turintis 3 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, gyv. (duomenys neskelbtini), darbingas visiškai, nedirbantis – registruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, teistas – 2022 m. birželio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - 10 MGL/BBND (500 Eur) bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis M. G. 2023 m. gruodžio 14 d. apie 16.11 val. Taikos g. 3B, Vilkaviškio m. esančioje parduotuvėje „Provincijos mėsa“ (toliau ir – parduotuvėje) slapta pagrobė ant prekystalio nukentėjusiojo H. B. per apsirikimą laikiną paliktą (pamirštą) 20 Eur vertės piniginę „Gesi“ su jos viduje buvusiais 630 Eur pinigais, - bendros 650 Eur vertės svetimą turtą.
Šiais veiksmais kaltinamasis M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
2. Kaltinamasis M. G. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu visiškai neprisipažįstantis, kadangi parduotuvėje paliktos nukentėjusio piniginės su pinigais nepagrobęs ir to daryti neketinęs. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog įvykio dieną buvo užėjęs į parduotuvę, kurioje ketino įsigyti prekių, priekyje jo apsipirko jam lig tol nepažinotas nukentėjusysis, šiam nuėjus su nusipirktomis prekėmis nuo prekystalio su svarstyklėmis ir kasos aparatu, jis pats priėjo prie šio prekystalio, ant jo pamatė paliktą odinę piniginę, suprato, kad ją pamiršo nukentėjusysis. Jis rastą piniginę įsidėjo į kišenę, rinkosi prekes, už jas sumokėjo savo pinigais ir išėjo. Jis ketinęs piniginę grąžinti nukentėjusiam, tačiau šio prie parduotuvės jau nebuvę, todėl jis piniginę pasiliko pas save, automobiliu su šeima grįžo į namus, ten piniginę patikrino, viduje buvo 630 Eur pinigai, savininko (nukentėjusiojo) asmens dokumentai ir debetinė banko kortelė. Po apžiūros piniginę padėjo virtuvėje į spintelę, kadangi nežinojo, kur gyvena nukentėjusysis, ketino įdėti skelbimą apie rastą piniginę į socialinį tinklą „Facebook“, tačiau turėjo buitinių rūpesčių ir to iki policijos atvykimo nepadarė, jis taip pat tikėjosi iš piniginės savininko atlygio „radybų“. Atvykus policijos pareigūnams, jis piniginę su visu jos turiniu pareigūnams atidavė. Nukentėjusiojo pinginę neperdavė parduotuvės administracijai (darbuotojams) todėl, kad tai ne jų daiktas, nepaliko ir savo kontaktų, nes skubėjo. Į netoliese esančią policijos įstaigą piniginės taip pat nepateikė, nes policija nepasitiki, be to, nenorėjęs gaišti laiką. Jis supratęs, jog parduotuvės patalpose filmuojama, tačiau specialiai į kameras bei kitus pirkėjus teigia nesidairęs ir piniginės paėmimo neslėpęs.
3. Nukentėjusysis H. B., kurio ikiteisminio tyrimo įstaigoje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 290 straipsnio nustatyta tvarka, byloje patvirtino, jog nusikaltimo įvykio dieną apie 16 val. jis apsipirkinėjo parduotuvėje. Jam priėjus prie prekystalio, jį užkalbino nepažįstamas apie 50 m. vyriškis, jiems bekalbant jis išsitraukė savo juodos spalvos piniginę, už prekes sumokėjo grynaisiais pinigais ir grąžą vėl susidėjo į tą pačią piniginę, toliau šią laikinai pasidėjo ant prekystalio, nes tuo metu dėjosi į krepšelį nusipirktas prekes. Susidėjęs prekes, išėjo iš parduotuvės ir automobiliu grįžo į namus. Po sugrįžimo tepraėjus apie 5 min. jis pasigedo savo piniginės, todėl iškarto sugrįžo į parduotuvę (gyvenantis netoliese), tačiau ant prekystalio, kur buvo palikęs, savo piniginės jis neberado. Jam pasakius pardavėjoms, kad paliko piniginę ir ši dingusi, jos paskambino parduotuvės savininkui, kuris peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis padarytus vaizdo įrašus, pranešė, jog jo piniginę paėmė vyriškis, su kuriuo jis kalbėjosi prie prekystalio. Jam pateiktame susipažinti vaizdo įraše jis ir pats tai pamatė. Pavogtoje piniginėje buvo jo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB „Swedbank“ banko kortelė ir apie 670 eurų pinigais. Jis pats po to tikrino socialinius tinklus, - ar kas nėra radęs jo piniginės, tačiau tokios informacijos nebuvo (b. l. 44-46)
4. Liudytojas P. B. teisme patvirtino, kad nusikaltimo įvykio dieną jis dirbo Vilkaviškio rajono policijos komisariate (toliau ir – Vilkaviškio PK), atvykęs nukentėjusysis pranešė, jog parduotuvėje apsipirkdamas per neatsargumą palikęs (pamiršęs) piniginę, o jam nepažįstamas vyriškis ją pasisavinęs. Jų, pareigūnų, prašymu parduotuvės savininkas pateikė parduotuvės prekybinės salės stebėjimo kameromis padarytus aktualiu laiku įrašus, kuriuose buvo matoma nukentėjusiojo ant prekystalio palikta (pamiršta) piniginė, šiam išėjus, prie šio prekystalio priėjęs jo atpažintas dėl tarnybos kaltinamasis pasiremia kūnu į prekystalį, bendrauja su pardavėja, šiai pasitraukus, apsidairo ir staigiu dešinės rankos judesiu paima piniginę ir ją įsideda į savo striukės kišenę. Toliau buvo užfiksuota, kaip kaltinamasis susideda jam pardavėjos paduotas prekes, sumoka už jas iš vidinės kišenės išsitrauktos savo piniginės ir neskubėdamas išeina iš parduotuvės. Po įrašų peržiūros jis su porininku tarnybiniu automobiliu nuvyko į kaltinamojo namus, jam pranešė žinantis, jog šis „radęs“ piniginę (įvardino radiniu taktiniais sumetimais, žinodamas ūmų ir konfliktišką kaltinamojo būdą ir nenorėdamas, kad šis supratęs susektas, nesiimtų slėpti piniginę ir kt. įkalčius), ir pareikalavo pateikti piniginę, kurią kaltinamasis su tvarkingai sudėtais viduje pinigais ir dokumentais atnešė iš virtuvės bei jam atidavė. Paklaustas, kodėl apie pamirštą piniginę nepranešė policijai, kaltinamasis aiškino, jog pats ketino susirasti nukentėjusįjį per socialinį tinklą „Facebook“, kur įdėjo skelbimą ir toks skelbimas ten turėtų būti. Tačiau jam grįžus į tarnybinį automobilį ir patikrinus socialinį tinklą kaltinamojo nurodytoje vartotojų grupėje, tokio skelbimo ten nebuvo.
5. 2023 m. gruodžio 23 d., 18:40 – 19:00 val. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad parduotuvė įsikūrusi Taikos g. 3B, Vilkaviškio m. esančiame pastate, užėjus vidun per įstiklintas duris, priešais bei iš dešinės pusės randamos lentynos su prekėmis, kairėje pusėje – šaldymo vitrinos su prekėmis, toliau už jų yra prekystalis su svarstyklėmis bei kasos aparatu. Už pastarojo prie sienos stovi šaldytuvas bei lentynos su prekėmis. Prekybos salės patalpa yra stebima dviem vaizdo įrašymo kameromis (b. l. 9-18).
6. 2023 m. gruodžio 14 d., 21:40 – 21:50 val. įvykdytu reikalaujamų daiktų pateikimu bei 2014 m. gruodžio 15 d. jų apžiūra nustatyta, kad kaltinamasis M. G. policijos pareigūno, liudytojo P. B. pareikalavimu pateikė juodos spalvos piniginę „Gesi“, su viduje atskirame skyrelyje sudėtais pinigais 630 Eur, nukentėjusiojo H. B. asmens tapatybės kortele, jo vardu išduotais AB „Swedbank“ banko debetine kortele bei vairuotojo pažymėjimu, taip pat SIM kortele UAB „Tele 2“. Piniginė tvarkinga, sulenkiama (užverčiama) ir užsegama metaliniu spaustuku (b. l. 19-20, 21-31).
7. 2023 m. gruodžio 19 d. (b. l. 33-35) bei papildomai teisiamajame posėdyje atliktomis parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis aktualiu bylai laiku padarytų vaizdo įrašų apžiūromis (peržiūromis) nustatyta, jog šiuose įrašuose užfiksuotas nukentėjusysis H. B., kuris stovi prie prekystalio su svarstyklėmis ir kasos aparatu ir dedasi savo prekes į maišelį, o jam iš kairės pusės greta stovi kaltinamasis M. G., kuris 7-ąją įrašo sekundę trumpam pasisuka į nukentėjusiojo pusę, bei toliau lieka stovėti prie šaldymo vitrinos. 23-ąją įrašo sekundę nukentėjusiajam nuėjus nuo prekystalio link išėjimo, matosi šio palikta (pamiršta) ant prekystalio piniginė, nukentėjusysis pakeliui link išėjimo dar apžiūrinėja prekes, o 35-ąją įrašo sekundę jis išeina iš parduotuvės. Tuomet kaltinamasis 47-ąją įrašo sekundę pasisuka į prekystalį, ant kurio yra palikta (pamiršta) nukentėjusiojo piniginė. Įrašo 1 min. 26-ąją s. kaltinamasis prieina prie prekystalio su palikta (pamiršta) nukentėjusiojo pinigine, bendraudamas su pardavėja, pasiremia abiem rankomis ant prekystalio, padėdamas jas prie piniginės taip, kad ši atsiduria tarp padėtų ant prekystalio kaltinamojo rankų ir kaltinamojo kūno užstojama nuo prie išėjimo durų esančios kameros. Pardavėjoms nuėjus nuo prekystalio į skirtingas puses, įrašo 1 min. 55-ąją s. kaltinamasis staigiu dešinės rankos judesiu paima piniginę nuo prekystalio ir įsideda ją į dešinę striukės kišenę, tuo pačiu metu staigiais galvos pasukimais apsidairydamas į šalis, ar nėra stebimas. Įrašo 2 min. 8-ąją s. kaltinamasis, išsiėmęs iš vidinės striukės kišenės piniginę, susimoka už savo prekes ir įrašo 2 min. 34-ąją s. išeina iš parduotuvės, siekdamas durų rankenos, pasižiūri į prie išėjimo esančią vaizdo stebėjimo kamerą.
8. 2023 m. gruodžio 19 d. (b. l. 36-39) bei papildomai teisiamajame posėdyje atliktomis policijos pareigūno, liudytojo P. B. ant tarnybinės uniformos dėvėtu vaizdo ir garso įrašymo įrenginiu „Bodycam“ aktualiu bylai laiku padaryto vaizdo įrašo apžiūromis (peržiūromis) nustatyta, kad kaltinamojo namuose vykstančio pokalbio su juo metu, kaltinamasis M. G. teigia, jog piniginę rado paliktą (pamirštą) parduotuvėje ant prekystalio ir šią pasiėmė, nes nebuvo kam atiduoti. Į policiją nesikreipė, nes manė, jog savininką suras per socialinį tinklą „Facebook“, kur jau yra įdėjęs skelbimą į vartotojų grupę „Vilkaviškio krašto skelbimai“. Piniginę atneša iš virtuvės patalpos ir perduota pareigūnui, šis grįžęs į automobilį tikrina skelbimus socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojų grupėje „Vilkaviškio krašto skelbimai“.
9. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
II. Faktinių duomenų vertinimas ir išvados dėl jų.
10. Kaltinamasis M. G. teisme pripažino jam pareikštame kaltinime (punktas 1) išdėstytas kaip faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes ir savo faktinius veiksmus tiek nusikaltimo įvykio vietoje, tiek ir atvykus policijai, be to, kaltinamojo faktiniai aktyvūs veiksmai su inkriminuotos jam vagystės dalyku (nukentėjusiojo pinigine) yra visiškai įrodyti objektyvios kilmės ir pobūdžio aukščiau aprašytais vaizdo įrašais, taip pat įvykio vietos bei daiktinių įrodymų apžiūromis. Šia apimtimi kaltinamojo parodymai byloje vertinami iš esmės teisingais ir atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, nustatytas visuma aukščiau aprašytų įrodymais pripažįstamų duomenų. Nors kaltinamasis M. G. šios bylos proceso eigoje, įskaitant teisiamąjį posėdį, nuosekliai neigė turėjęs sumanymą piniginę pasisavinti ir jį tokį realizavęs (piniginę slapta pavogęs), tačiau pastaroji jo parodymų dalis teismo vertinama akivaizdžiai neteisinga, prieštaraujančia ne tik visų kitų (visų likusiųjų) aukščiau aprašytų didžiąja dalimi objektyvaus pobūdžio įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms (punktas 1), bet ir jo, kaltinamojo, paties valios, kaip tiesiogiai tyčinės kaltės, išraiškai per aktyvius išorinius veiksmus su nukentėjusiojo turtu. Iš aprašytų aukščiau parduotuvės stebėjimo kameromis padarytų vaizdo įrašų (punktas 7) yra akivaizdu, kad kaltinamasis su nukentėjusiojo per neapdairumą palikta (užmiršta) pinigine elgiasi ne kaip sąžiningas atsitiktinis radėjas, tačiau kaip asmuo, siekiantis šį daiktą slapta ne tik nuo savininko, tačiau ir nuo aplinkinių (parduotuvės darbuotojų) ir kitų pirkėjų pasisavinti ir paversti savo nuosavybe, - dairosi į vaizdo kameras, kūnu bei iš kraštų padėtomis rankomis užstoja pastebėtą piniginę nuo vienos iš jų (jo pastebėtos kameros prie įėjimo), o taip pat parduotuvės personalo bei dar vieno, kito pirkėjo, piniginę pagriebia staigiu judesiu ir akimirksniu ją įsideda į savosios striukės kišenę, be kita ko, tuo pačiu metu staigiais galvos pasukimais apsidairydamas į šalis, ar nėra kieno nors stebimas. Kaltinamojo tiesioginę tyčią piniginę pasisavinti (pagrobti) rodo ir kiti jo veiksmai dėl šio svetimo daikto : jis nepranešė apie ją parduotuvės personalui ir nepaliko savo kontaktų, jeigu jos ieškotų savininkas, neperdavė piniginės už keliasdešimties metrų veikiančiai policijos įstaigai ir net nepranešė apie jos radimą, policijos pareigūno, liudytojo P. B. parodymais yra paneigta ir melaginga kaltinamojo versija apie skelbimo dėl piniginės radimo patalpinimą socialiniame tinkle. Kita vertus, tiesioginės tyčios pasisavinti nukentėjusiojo piniginę su visu jos turiniu kaltinamojo veikoje buvimo nepaneigia faktas, kad iki policijos atvykimo (per pirmųjų maždaug 4 val. laiką), kaltinamasis neatsikratė įkalčiais – pačia pinigine ir jam materialios vertės neturinčiais nukentėjusiojo dokumentais ir kt. daiktais, išskyrus pinigus. Teismo vertinimu, tokį elgesio variantą kaltinamasis pasirinko sąmoningai, juolab su jo turima iš netolimos praeities baudžiamųjų procesų patirtimi, supratęs, jog parduotuvėje labai tikėtina buvo nufilmuotas, neatmetant tikimybės, jog ir paimantis svetimą piniginę, todėl, siekdamas susikurti sau tariamai sąžiningo „atsitiktinai suradusio radinį“ asmens įvaizdį, tam tikrą laiką laukė ir įkalčiais neatsikratė, nes neabejotinai suprato, kad nukentėjusysis labai tikėtina ieškos savo pinigų ir dokumentų, ir jį gali atpažinti bei atvykti policija. Dėl padarytų išvadų aptartoji dalis kaltinamojo parodymų vertinama neatitinkančia tikrovės ir siekiu išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
11. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir (ar) patikrinti duomenys teismo pripažįstami leistinais įrodymais, kadangi gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra visiškai pakankami teismui užtikrintai konstatuoti, jog kaltinamasis, kilus staigiai tyčiai, pasinaudodamas situacija, jog jo užkalbintas nukentėjusysis jo, kaltinamojo, akivaizdoje per neapdairumą paliko (pamiršo) piniginę ir ši dar nėra kitų pastebėta bei ir jo veiksmai su ja nėra stebimi parduotuvės personalo ir kitų pirkėjų, slapčia nuo prekystalio paėmė nukentėjusio piniginę su joje buvusiais pinigais ir kt. daiktais, įsidėjo į savo striukės kišenę, ją taip paslėpdamas, ir išeidamas išsinešė iš parduotuvės, taip pagrobdamas 650 Eur vertės nukentėjusio H. B. turtą.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
Motyvuojamoji dalis
12. Teismas sprendžia, kad pripažįstami įrodytais byloje (punktas 11) kaltinamojo nusikalstami veiksmai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti visiškai teisingai. Pirma, jau aukščiau teismo buvo konstatuota, kad pagal bylos duomenis nukentėjusiojo daiktą (piniginę su joje buvusiais pinigais ir kt. daiktais) slapta ir neteisėtai užvaldė ir pasisavino būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamojo neteisėtai užvaldyti nukentėjusiojo daiktai buvo jam svetimas turtas, šis jį pavertė, kad ir neilgam laikui, savo nuosavybe, prieš nukentėjusiojo daikto savininko valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl jo tolimesnio likimo. Aplinkybė, kad po maždaug 4-5 valandų laiko kaltinamasis vagystės dalyku buvusius daiktus pareikalavus atidavė policijai, nei šalina jo nusikaltimo įvykio metu ir jo vietoje atliktų tyčinių veiksmų baudžiamumą, nei keičia inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kadangi veika buvo visiškai pabaigta nuo pat to momento, kai slapčia nešinas nukentėjusio daiktais kaltinamasis išėjo iš parduotuvės patalpų. Trečia, kaltinamasis jam svetimą nukentėjusio turtą užvaldė tyčia, slapta, veikdamas įsitikinęs, jog niekas jo nemato, pasinaudodamas situacija, kurią iš esmės pats vagystės tikslu ir sukūrė. Ketvirta, pagrobtų daiktų vertė, teismo vertinimu, byloje yra pagrįstai nustatyta pagal jų vertę rinkoje, atsižvelgiant į įsigijimo kaštus, faktinę būklę (piniginės) bei nominalą (pinigų), ji (bendra daiktų vertė) viršija 10 MGL/BBND (500 Eur), vagystės dalyku buvusio daiktų vertė yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir toliau bus vertinama individualizuojant kaltinamajam bausmę.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
13. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę bylos kaltinamajam individualiai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat jos pavojingumo visuomenei laipsnį ir padarytos žalos mastą (kilusias pasekmes). Pastarąjį teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 1 dalis) dispozicijoje, kadangi kaltinamojo slapta pagrobto turto vertė (faktinė žala) buvo smarkiai mažesnė nei rūšinės nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties vidurkis (10250 Eur) – daugiau nei 15 kartų, ir tik 150 Eur dalimi viršijo BK 178 straipsnio 1 dalyje apibrėžto vagystės dalyko minimalią vertę (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai teismo nevertinama, subjektyvinėje nusikalstamos veikos sudėties dalyje dominavo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Kaltinamojo byloje įrodyta nusikalstama veika vertinama kaip visiškai baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę pagrindo nėra.
14. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu), kurią vertina labiau patenkinama : kaltinamasis baudžiamojo įstatymo požiūriu nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (kiti anksčiau buvę 11 teistumų yra arba jau išnykę, arba teistumo nesukėlė (BK 97 straipsnio 1 ir 6 dalys), be to, šiame teisme nėra baigta nagrinėti dar viena baudžiamoji byla, kurioje šios bylos kaltinamasis M. G. yra kaltinamas tyčinio baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, jis yra teistas ir užsienio šalyse (b. l. 74-87). Kaltinamasis per paskutinius 1 metus laiko įvykdė 4 administracinius nusižengimus (88-93). Nors yra visiškai darbingas, jis nedirba, pragyvenimo šaltiniai neaiškūs. Kita vertus, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra sukūręs šeimą, joje augina tris nepilnamečius vaikus išlaikytinius.
15. Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
16. Teismo vertinimu, ženkliai mažesnis nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnis, nenustačius kitų reikšmingų nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybių viseto kontekste savo svoriu ir reikšme bausmės individualizavimui visgi aiškiai persveria aukščiau pažymėtus neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio ir nesusijusios su laisvės jam atėmimu laisvės apribojimo rūšies bausmės kaltinamajam paskyrimą – 6 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys, 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 – 3 dalys). Vietoje intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, darbingumą, asmeninę ir turtinę padėtį, taip pat nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybes, paskirtina : a) BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per bausmės atlikimo/vykdymo laiką išdirbti 80 val. nemokamų darbų; b) BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL/BBND Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą iki bausmės atlikimo/vykdymo pabaigos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu tokios rūšies ir dydžio (trukmės) bausmės paskyrimas kaltinamajam atitiks proporcingumo nagrinėjamos veikos bei ir jo paties pavojingumui principą, bausmės paskirtį bei leis pasiekti jos skyrimo tikslus (BK 41 straipsnis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis).
17. Kaltinamajam kitos (be Įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių ir juridinių pagrindų, kaltinamojo iš nusikaltimo gauta nauda iš jo jau išieškota paimant vagystės dalyku buvusius daiktus ir sugrąžinant juos teisėtam savininkui nukentėjusiam H. B. (b. l. 32). Kaltinamajam anksčiau procese paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina toliau galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina. Daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo piniginė, 630 Eur pinigai, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB „Swedbank“ banko debetinė kortelė, UAB „Tele 2“ kortelė, laikinai saugomi pas nukentėjusįjį H. B. (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtam savininkui H. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), bylai reikšmingas daiktas – lankstusis diskas (CD) su parduotuvės stebėjimo kamerų ir „Bodycam“ įrenginiu padarytais vaizdo įrašais, įsiūtas byloje, paliktinas joje kaip nusikaltimo tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo. Pripažinęs kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenį, kuriam byloje buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, teismas turi pareigą nuspręsti dėl valstybės dėl to patirtų išlaidų (ne)išieškojimo iš nuteistojo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Gynėjas teisme M. G. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto juridiniu pagrindu dėl imperatyvaus įstatymo reikalavimo, o ne kaltinamojo prašymu (be jo valios), taip pat atsižvelgiant į piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam paskyrimą, jo bedarbystę, nepilnamečių vaikų (išlaikytinių) skaičių bei kt. asmeninę ir turtinę padėtį (b. l. 116, 117-119, 120), aptariamos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos ir neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 6 mėn. (šešiems mėnesiams) laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vietoje intensyvios priežiūros paskirti : 1) įpareigojimą per paskiriamos bausmės atlikimo/vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 80 val. (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 2) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL/BBND (500 Eur) Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti atlikti (sumokėti) iki paskiriamos bausmės atlikimo/vykdymo pabaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 71 straipsnio 1 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinius įrodymus : piniginę, 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) pinigus, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, AB „Swedbank“ banko debetinę kortelę, UAB „Tele 2“ kortelę, laikinai saugomus pas nukentėjusįjį H. B., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui disponuoti) teisėtam savininkui H. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Bylai reikšmingą daiktą – lankstųjį diską (CD) su parduotuvės stebėjimo kamerų ir „Bodycam“ įrenginiu padarytais vaizdo įrašais, įsiūtą byloje, palikti joje kaip nusikaltimo tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, iš M. G. nepriteisti ir neišieškoti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.