Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ ieškinio dėl 2009-10-28 turto vertinimo ataskaitos Nr. VZ-324 pripažinimo negaliojančia atsakovui valstybės įmonei Registrų centras priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, privalu ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, ir nustatęs, kad ieškovas (apeliantas) turi teisę kreiptis į teismą, patikrinti, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai, ar byla teisminga šiam teismui. Įstatymų leidėjas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių tei­sinių santykių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 straipsnis), o bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (CPK 22 straipsnis). Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.

Ginčo atveju, atsakovas VĮ Registrų centras parengė 2009-10-28 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. VZ-324 (2009/10) dalį, su kuria ieškovas nesutinka. Turto vertinimas atliktas pagal atsakovo VĮ Registrų centras ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą 2008-04-23 vertinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 5.6)-57-75 bei 2009-10-06 užsakymą Nr. (11.21.-46-29754). Taigi, ginčijamą turto vertinimo ataskaitą atsakovas parengė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos užsakymu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčas dėl turto vertinimo ataskaitų teisėtumo ir pagrįstumo priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, kadangi vertinimas buvo atliktas trečiojo asmens pavedimu.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog savarankišku adminis­tracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (Mokesčių adminis­travimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 254 - 263 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nu­tartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-593/2011). Ginčo atveju nėra ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), o ginčijama atsakovo VĮ Registrų centras parengta 2009-10-28 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. VZ-324 (2009/10) dalis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, priimta byloje G. B. v. UAB „Robinta“, trečiasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kurioje yra pažymėta, jog, kuomet turto vertinimas yra atliktas mokesčių inspekcijos užsakymu, turto vertės ataskaitų parengimas yra sudedamoji vietos mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo dalis. Tai – viešosios teisės reglamentavimo dalykas (mokestiniai teisiniai santykiai). Ginčus, kylančius iš šių teisinių santykių yra kompetentingi nagrinėti administraciniai teismai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011m. balandžio 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-170-2011).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad VĮ Registrų centras parengta 2009-10-28 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. VZ-324 (2009/10) yra sudedamoji vietos mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo dalis, kadangi šios atskaitos pagrindu mokesčių administratorius priskaičiavo papildomai mokėtinas gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio sumas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą.