Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Aldonai Sakaitienei, prokurorei Dianai Suvaizdytei –Makšimienei, advokatui Irmantui Ruželei, nukentėjusiai R. B., jos atstovei advokatei R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, viduriniojo išsilavinimo, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“,operatoriumi, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 165 str.1d. ir 294 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamajam pareikštas kaltinimas, kad jis laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio mėn. 22 d. iki 2012 m. balandžio mėn. 25 d. 12 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sugadinęs pakabinamą durų spyną 20 litų vertės, prieš namo savininkės R. B. valią įsibrovė į R. B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, pagrobė R. B. priklausančius daiktus- skalbimo mašiną „Beko NM 3500M” 899 litų vertės ir virtuvės baldą-kampą, 160 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. B. 1079 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog su nukentėjusia R. B. sudarė santuoką 1995 metais. Sugyveno tris vaikus , bet, gimus trečiajam vaikui, žmona jį paliko ir iš jai pačiai priklausančio namo išsikėlė. Kai jai gimė ketvirtas vaikas, kurio tėvas yra ne jis, tai jis pateikė ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo. Nukentėjusi neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo , todėl santuoka 2012-02-29d buvo nutraukta abipusiu sutarimu. Kadangi su nukentėjusia buvo iki teismo sutarę, kam koks bendrai sugyventas buitinis turtas atiteks, tai į dalintiną turtą įtraukė tik automobilius ir žemės sklypą. Sutuoktinė jam nedraudė gyventi name (duomenys neskelbtini) iki pat santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo. 2012m kovo mėnesį jis iš jos gavo pranešimą, jog turi iš namo išsikelti iki 2012-04-20d, todėl šios datos tiksliai nesulaukęs ,nukentėjusiai atjungus elektrą, jis pasiėmė jam priklausančią skalbimo mašiną ir virtuvinį kampą ir į jos namą daugiau įėjęs nebuvo nuo tada, kai pamatė, jog ant durų be jo pakabintos spynos yra dar ir kita. Jis jokios spynos nepjovė ir po 2012-04-20d. į nukentėjusios namą įėjęs nebebuvo. Jis neneigia pasiėmęs minėtus daiktus, bet nukentėjusiai palikęs lovas, spintas, naujai pirktą kriauklę, televizorių. Savęs nelaiko kaltu, nes tie daiktai, kuriuos pasiėmė ,buvo įgyti santuokoje, o jis visą santuokos laiką dirbo sąžiningai, gaudavo atlyginimą ir jį naudojo šeimai išlaikyti bei turtui įsigyti, taip pat namo remontui.

Nukentėjusi R. B. teigia, kad santuokoje su kaltinamuoju gyveno nuo 1995m iki 2009m ir pripažįsta, kad ginčo daiktai buvo įgyti jiems abiems gyvenant santuokoje, bet ji skalbimo mašiną ir virtuvinį kampą laiko asmenine savo nuosavybe, nes šiuos daiktus pirko ji pati už užaugintus gyvulius ir priduotą pieną. Teigia, kad vyras jai nepadėdavo ir ūkio darbus ji dirbusi viena. Asmeniniais daiktais, nors ir įgytais santuokoje, ji laiko tuos daiktus, kuriuos ji pati nusipirko, o kaltinamojo asmeniniais- laiko tuos daiktus , kuriuos jis pats pirko. 2012-02-29d nutraukus santuoką, ji prašiusi buvusį vyrą išsikelti iš jai priklausančio namo, bet jis tą daryti atsisakęs ir dar pagrasinęs, todėl ji kreipėsi pas advokatę, kur ir buvo parašytas bei išsiųstas pranešimas kaltinamajam, kad jis gera valia išsikeltų iš namo iki 2012-04-20d. Kadangi buvo kaime kalbos, jog iš kaltinamojo transporto priemonių buvo pavogtas dyzelis, tai ji retkarčiais užeidavo į savo namo kiemą ir pro langus pažiūrėdavo ar daiktai nepavogti. Nutraukus santuoką , ji matė, kad 2012-04-23d.skalbimo mašina ir virtuvinis kampas dar buvo, nes ji greta kaltinamojo pakabintos spynos ant durų užkabinusi savąją. Teigia, kad 2012-04-25d ji rado savo telefone praleistą skambuti iš kaltinamojo, o grįžus namo sužinojo, jog jos pakabinta spyna nupjauta, todėl ji nuėjusi ir nupjovusi jo pakabintą spyną. Įėjusi į vidų neberadusi nei skalbimo mašinos nei virtuvinio kampo, todėl kreipėsi į policiją. Jos manymu jau 2011m kaltinamasis iš namų išvežė televizorių ir šaldytuvą. Pripažįsta, kad name yra likę lova, sofa, suolas. Teigia, kad kai parašė raštą kaltinamajam dėl išsikėlimo iš buto, tai atjungė name elektrą.

Liudytojas J. B. teigia, kad kai motina paliko tėvą, tai jis su tėvu nebendrauja. Pripažįsta, jog yra girdėjęs, kad tėvas skalbimo mašiną ir virtuvinį kampą laikė savo nuosavybe ir su motina ginčijosi. 2012m vasario mėnesį jis buvo užėjęs pas tėvą ir pro langą žiūrėjo, ar kas nors nepavogta. Matė, kad dar buvo ir skalbimo mašina ir virtuvinis kampas. Po tėvų skyrybų, jis buvo nuėjęs ir pakabino ant durų motinos nupirktą spyną greta tėvo pakabintos spynos. Kai atėjo antrą kartą, tai jis tėvo pakabintą spyną nupjovė, bet ar dar buvo minėti daiktai , jis nežiūrėjęs. Balandžio mėn. daiktų jau nebebuvo.

Liud. B. O. Č. teigia, kad žentas su dukra, gyvendami santuokoje, nusipirko skalbimo mašiną ir kitokį turtą. Kai pirmą kartą duktė su vaikais nuo jo išėjo ir atėjo pas ją į namus , tai kaltinamasis atvežė skalbimo mašiną ir padėjo kieme, bet neužilgo jie susitaikė ir skalbimo mašiną vėl išsivežė atgal. Dukra paskutinius tris metus gyveno kituose namuose, o ne su kaltinamuoju.

Liud. R. A. teigia, kad jis apie šeimos įgytą turtą nieko paaiškinti negali. Neneigia, kad gana dažnai nuveždavo nukentėjusią į miestą, bet kokiu tikslu - nesiaiškindavo. Jokios skalbimo mašinos jis nukentėjusiai nevežęs.

Iš teismo sprendimo matyti, kad 2012-02-29 (b.l.31) buvo nutraukta santuoka ir padalintas turtas, todėl jo statusas pasikeitė įsiteisėjus teismo sprendimui- bendras santuokinis turtas tapo kiekvieno asmeniniu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto kvito (b.l 84) matyti, kad skalbimo mašina BEKO pirkta Topo centre 2004m gruodžio 31d ir už ją buvo sumokėta 899 Lt. Kaip teigia nukentėjusi virtuvinį kampą ji pirkusi dėvėtų baldų parduotuvėje dar prieš skalbimo mašinos pirkimą ir mokėjusi 160 Lt.

Kaltinamasis teigia, kad skalbimo mašina buvo naudojama dažnai , nes šeimoje augo 5 vaikai, jis skalbimo mašiną naudojo ir žmonai R. B. jį 2009m palikus , todėl neužilgo skalbimo mašina sugedo. Jis ją vertina apie 350 Lt. Virtuvinis kampas taip pat yra senas, sudėvėtas, remontuotas, todėl jo kaina negali būti didesnė negu 50 Lt.

Kad skalbimo mašina ir virtuvinis kampas buvo nuolat naudojami šeimos reikmėms , patvirtino ir liudytojas J. B..

Kaltinamasis pagal BK 294 str. 1d išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Už savavaldžiavimą yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. BK 294 str. 1d yra pateikta savavaldžiavimo sudėtis , kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. CK nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 str.)Kai asmuo įgyvendina turimą subjektyvinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikytina, kad jis veikia savavališkai. Nusikaltimo sudėties požymių visuma yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn: objektyvieji požymiai –veika ,padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai: kaltė, motyvas, tikslas. Savavaldžiavimo padariniai yra didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams padarymas. Teismas vertindamas kaltinamojo paimtų daiktų vertę, atsižvelgia į tai, kad daiktai yra įgyti santuokoje, jų naudojimas gyvenant bendrai iki 2009 m be jokios abejonės sumažino realią jų vertę, todėl nuo 2004 m naudojant tiek skalbimo mašiną tiek ir virtuvinį kampą buvusioji jų vertė negalėjo išlikti, taigi negali būti vertinami daiktai 1079 Lt sumai. Nukentėjusioji dirba, todėl net jeigu gauna ir minimalią algą, tai padarytos žalos negalima vertinti kaip didelės žalos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Iš pačios nukentėjusios parodymų ir liudytojos B.O. Č. parodymų matyti, kad nukentėjusi su vaikais naudojosi skolinta skalbimo mašina , o vėliau įsigijo naują. Taigi, skalbimo mašiną buityje naudojo ir rankomis drabužių neskalbė. Atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes nustatyta ,kad dėl J. B. veiksmų buvo padaryta žala, tačiau dėl žalos dydžio , jo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nenustačius vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str.1d sudėties, t.y. esminės didelės žalos. Iškilus ginčui dėl konkretaus turto priklausymo kiekvienam iš jų, kaltinamasis tuos daiktus pasiėmė prieš nukentėjusios valią, todėl laikytina, jog J. B. veikoje gali būti administracinio teisės pažeidimo požymiai. ATPK 188 str. savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę kaltinamojo ir nukentėjusios konflikto prigimtį. Turtas dėl kurio kilo konfliktas iki 2012-03-29d priklausė abiems sutuoktiniams. Turtas, dėl kurio nesutariama, teismo sprendime neaptartas ir nedalintas. Jo vertė nedidelė, todėl šių aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad savavališki J. B. veiksmai ir jų sukelti padariniai yra tokie pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamasis J. B. taip pat išteisintinas ir pagal BK 165 str.1d.Iš kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų matyti, kad jie nutraukė santykius 2009m birželio mėnesį- nukentėjusi paliko savo name gyvenantį kaltinamąjį, o pati su vaikais išsikėlė. Abu pripažįsta, kad santuoka buvo nutraukta 2012-02-29d, o tai patvirtina ir teismo sprendimas (b.l. 31). Sprendimas įsiteisėjo po mėnesio laiko, t.y. 2012-03-29d. Nukentėjusi pripažįsta, jog kaltinamasis gyveno jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiančiame name , todėl 2012-03-19d ji kreipėsi pas advokatę ir buvo surašytas pasiūlymas kaltinamajam išsikelti iš namo iki 2012-04-20d.Tokiu būdu nukentėjusi pripažįsta, kad iki 2012-04-20d kaltinamasis turėjo teisę gyventi jai priklausančiame name . Kaltinamasis teigia, kad kai gavo pasiūlymą išsikelti, neužilgo buvo išjungta name elektra, todėl jis iš namo išsikėlė, pasiimdamas skalbimo mašiną ir virtuvės kampą , o nukentėjusiai paliko lovą, spintą, sofą, naujai nupirktą kriauklę, taip kaip ir buvo susitarę žodžiu dar prieš ieškinio pateikimą teismui dėl santuokos nutraukimo. Iki santuokos nutraukimo skalbimo mašinos ir virtuvinio kampo išsivežti iš namo negalėjo, nes buvo užpustyta ir transportas negalėjo privažiuoti. Po balandžio 20d jis į namą įėjęs nebuvo ir spynos nepjovė ,ar kitokiu būdu jos nenuėmė. Kad kaltinamasis būtų nupjovęs spyną ir patekęs į namą po 2012-04-20d , t.y. 2012-04-22d- 25 dienomis įrodymų nesurinkta. Spynos nebuvimas ant durų nėra neginčijamas įrodymas, kad į namą kaltinamasis buvo patekęs prieš nukentėjusios valią. Nukentėjusi teigia, kad daiktai name buvo jai lankantis 2012-04-23d, ir tai gali patvirtinti sūnus J. B.. Apklausus teismo posėdyje liudytoju J. B. pastarasis teigė, kad daiktus name matė 2012-02-20d . Tą datą gerai įsiminė. Po vasario 20d nors ir buvo prie namo, bet per langą nežiūrėjo ir ar daiktai ten dar buvo - patvirtinti negali. Tokiu būdu nėra surinkta patikimų įrodymų, jog kaltinamasis neteisėtai įsibrovė į nukentėjusios gyvenamąjį namą, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys dėl 1079 Lt priteisimo . Jis paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. 5d.teismas

nusprendė:

J. B. išteisinti pagal BK 294 str.1d ir BK 165 str.1d,,nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, paliekant nukentėjusiai teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20d nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos , gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.