Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-1816-433/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-04
Bylos Nr.
2YT-1816-433/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32146-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1816-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32146-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) S. R. skundo dėl antstolio D. S. neveikimo, suinteresuoti asmenys išieškotojai – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspencijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. spalio 15 d. gautas pareiškėjo S. R. 2018 m. spalio 5 d. skundas dėl antstolio D. S. neveikimo. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. vasario 12 d. siuntė antstoliui D. S. 2018 m. vasario 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų, bet iš antstolio iki šiol negavo jokio atsakymo. Pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. skundu prašė (kalba netaisyta): „panaikinti antstolio D. S. 2018 m. sausio 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 3-3800 ir išduoti kitą, teises Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nuostatas atitinkantį patvarkymo formą dėl skolos mažesnės nei 100 Eur išieškojimo, mažinant išieškojimo vykdymo išlaidas iki SVI leidžiamo dydžio vykdant išieškojimą iš sumos mažesnės nei 100 Eur, bei patvarkyme nurodant, kad skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA per mėnesį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnis), bei mažinti pačią skolą, nes ji, skaičiuojant nuo pradinio išieškojimo dalinai yra padengta ir šie duomenys yra nagrinėjamoje vykdomojoje byloje; panaikinti antstolio D. S. 2018 m. sausio 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 3-3800 ir vykdomąją bylą Nr. 0033/03/04828 ir kt. nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu dėl išieškojimo senaties termino suėjimo“. Pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. skundu prašo išnagrinėti jo skundą dėl antstolio neveikimo ir toje pačioje byloje išnagrinėti jo 2018 m. vasario 7 d. skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolio neveikimo ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. lapkričio 27 d. išnagrinėjęs pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal S. R. skundą dėl antstolio D. S. neveikimo, nutarė atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimais informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie priimtą pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolio D. S. neveikimo bei galimybę pateikti atsiliepimus į jį, taip pat nurodė, jog šį skundą teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje) 2019 m. sausio 4 d. 11.00 val., o bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0033/03/04828, 0033/11/0028, 0033/02/04142, 0033/02/04316, 0033/02/02257, kuriose esančia medžiaga nustatyta, kad antstolis D. S. vykdo: savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ 2002-09-19 ir 2002-10-07 išduotus nutarimus, atitinkamai Nr. 50151 ir Nr. 52454 dėl 5,79 Eur ir 5,79 Eur išieškojimo iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2002-02-06 pateiktą nutarimą Nr. 11201 dėl 28,96 Eur išieškojimo iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspencijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados 2011-01-18 nutarimą Nr. 18N-708223-11 dėl 14,48 Eur išieškojimo iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspencijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2003-03-01 nutarimą Nr. 3-3800 dėl 28,96 Eur išieškojimo iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspencijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti, antstolis užvedė minėtas vykdomasias bylas ir pradėjo vykdymo veiksmus.

Pareiškėjas skundą argumentuoja tuo, kad antstolis D. S. neišnagrinėjo pareiškėjo 2018-02-07 skundo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2018-01-18 patvarkymą, sumažinti vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą Nr. 0033/03/04828 ir kt. nutraukti.

Pažymėtina, kad CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0033/03/04828 sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietę. Antstolio kontoroje 2018-02-15 buvo gautas skolininko S. R. 2018-02-07 skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo, kaip jau minėta, skolininkas prašo panaikinti antstolio D. S. 2018 m. sausio 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų; išduoti kitą patvarkymą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur, išieškojimo, taip sumažinant išieškojimo vykdymo išlaidas bei nurodant, kad skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA per mėnesį (CPK 668 straipsnis), bei sumažinti pačią skolą, nes ji, skaičiuojant nuo pradinio išieškojimo dalinai yra padengta; vykdomąją bylą Nr. 0033/03/04828 ir kt. nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu dėl išieškojimo senaties termino suėjimo, – tačiau šis skundas pagal vykdomosiose bylose esančius duomenis, nebuvo išnagrinėtas.

Kaip žinoma, teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas.

Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Be to, pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas nustato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, kuria, kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, skolininkas pakankamai intensyviai domėjosi, todėl, darytina išvada, kad žinojo apie jose priimamus antstolio sprendimus bei prisiėmė riziką, jog antstolis vykdys jam pateiktus vykdomuosius dokumentus su vykdomosiose bylose esančia informacija. Taigi, būdamas sąžiningu, rūpestingu bei atidžiu, skolininkas galėjo ir privalėjo kreiptis į antstolį ir informuoti, kad jis dėl kokių nors priežasčių negali įvykdyti vykdomųjų dokumentų laiku.

Šioje vietoje atkreiptinas pareiškėjo dėmesys dėl jo argumentų dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pagal Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, o pagal Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalį – jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Taigi, šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškos taisyklės taikytinos vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. Nl8-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-l 105/2007). Kaip nurodyta aukščiau, pagrindinės skolininko S. R. atžvilgiu vykdomosios bylos Nr. 0033/03/04828 duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, bet ne dėl antstolio aplaidumo, vykdymas užsitęsė ilgiau nei dveji metai; antstolis gi nuolat tikrino sąskaitas bankuose, užklausinėjo Sodrą apie skolininko įsidarbinimą, tikrino kituose registruose esančius duomenis apie skolininką, todėl, atsižvelgiant į nurodytą, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0033/03/04828 ir kitas vykdomasias bylas. Be to, nei vykdomosiose bylose, nei šioje, nagrinėjamoje byloje, duomenų, jog skolininkas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, kad būtų kuo greičiau padengtas įsiskolinimas, nėra (CPK 176-185 straipsniai).

Dėl pareiškėjo 2018-02-07 skundo argumentų dėl antstolio D. S. 2018 m. sausio 18 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų panaikinimo, pažymėtina, jog tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 739 straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;

4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo pašalpa;

6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;

7) išeitinės išmokos.

CPK 668 straipsnyje nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje 93 punkte.

Nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl antstolis pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Būtent tai ir nurodyta skundžiamame antstolio 2018-01-18 patvarkyme. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Šioje vietoje taip pat papildomai pasakytina, kad lėšų areštas neapriboja pareiškėjo būtinų poreikių tenkinimą, nes nuteistiesiems pagal įstatymus užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; kiekvienam nuteistajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; tie, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; maistu nuteistieji taip pat aprūpinami nemokamai. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

Taigi, nagrinėjamoje byloje minimų vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Kaip minėta, skolininkas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, laiku tinkamai nesidomėjo skolos išieškojimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įsiskolinimas būtų kuo greičiau padengtas. Antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dviem metams nuo nutarimų gavimo, vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0033/03/04828, 0033/11/0028, 0033/02/04142, 0033/02/04316, 0033/02/02257 atlikti sistemingai – vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų, todėl, atmestini skolininko argumentai dėl senaties termino bei sutiktina su antstolio nurodytu, jog šiuo atveju taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtina vykdomosiose bylose Nr. 0033/03/04828, 0033/11/0028, 0033/02/04142, 0033/02/04316, 0033/02/02257 esanti medžiaga, o taip pat ir 2018-01-18 patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, antstolio priimti procesiniai dokumentai, atitinkantys Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, įvertinami ir vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal SVI nustatytus įkainius. Vykdomojoje byloje nenustatyta antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolis vykdė priverstinio vykdymo veiksmus, todėl antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui – atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą.

Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, priimdamas 2018-01-18 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų ir nukreipdamas išieškojimą į tokias lėšas elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą, mažinti vykdymo išlaidas ar vykdomąją bylą Nr. 0033/03/04828 bei kitas nutraukti.

Dėl nurodytų priežasčių skolininko 2018-02-07 skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas