Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes A. G. paskirta subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2017 m. sausio 27 d., apie 14.00 val., šalia supirktuvės, esančios adresu Ozo g. 30B, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nupirkęs už 6 eurus iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,006 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią neteisėtai laikė ir gabeno su savimi iki 2017 m. sausio 27 d., kol apie 14.20 val. ties pastatu, adresu Ukmergės g. 194, Vilniuje, apžiūros metu jo striukės kišenėje ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais A. G. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos (gamtinės ar sintetinės), įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais) heroinas yra narkotinė medžiaga pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą.

Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnė 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“ (toliau – ir Kiekių nustatymo rekomendacijos).

Aukščiau paminėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. 2017-01-27, apie 14.00 val., šalia supirktuvės, esančios adresu Ozo g. 30B, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nupirkęs už 6 eurus iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,006 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią neteisėtai laikė ir gabeno su savimi iki 2017-01-27, kol apie 14.20 val. ties pastatu, adresu Ukmergės g. 194, Vilniuje, apžiūros metu jo striukės kišenėje ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Pagal Kiekių nustatymo rekomendacijas, narkotinės medžiagos – heroino – kiekis laikomas nedideliu, kai neviršija 0,02 g. Taigi, pagal pas A. G. rastos narkotinės medžiagos – heroino – kiekį - 0,006 g, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. A. G. suvokė savo daromos veikos aplinkybes, elgėsi sąmoningai ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta, kad baudžiamąjį nusižengimą jis padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti atitinka baudžiamojo nusižengimo sudėtį, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 111-112).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. G. - praeityje teistas (b. l. 61-65), administracine tvarka nebaustas (b. l. 60), nedirba (b. l. 59), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 54), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 56), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2011-08-30 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (b. l. 57). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra. Prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai – gydytis nuo narkomanijos bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų per teismo nustatytą laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-01-27, 14.20 val., iki 2017-01-28, 14.48 val. (2 paros) (b. l. 37, 38). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą naikintina.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – narkotinė medžiaga – heroinas sunaudota tyrimo metu (b. l. 12-13), o po tyrimo likę objektai ir pakuotės perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 14, 15). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo narkomanijos ir per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G. visą bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo narkomanijos ir per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įskaityti į bausmę A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-27, 14.20 val., iki 2017-01-28, 14.48 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551, +370 5 219 7857; +370 5 276 0159, el. paštas vrpi@vrpi.lt). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusius objektus ir pakuotes, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.