Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Minėtame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, žmonių sveikatai arba tarptautiniams santykiams, tačiau jam nebuvo paaiškinta, kokią konkrečią grėsmę jis kelia, ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir Sprendime apart to, kad pareiškėjas patikrinimo metu kaip papildomą dokumentą asmuo pateikė galimai suklastotą UKR vairuotojo pažymėjimą išduotą jo vardu. Atkreipia dėmesį, kad minėto dokumento pareiškėjui nebuvo poreikio ir būtinumo pateikti pasienio pareigūnams, nes pareiškėjas vyko ne asmeniniu transportu, transporto priemonės nevairavo, o į pasienio pareigūno klausimą ar turi vairuotojo pažymėjimą, pasakęs kad taip ir parodęs (duomenys neskelbtini) dar 2013 m. išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Pažymi, kad Lietuvoje pareiškėjas gyvena nuo 2018 m., turi nuolatinį darbą, dirba UAB „Statimeda“ direktoriumi, yra šios įmonės vienintelis akcininkas, įmonėje dirba 18 darbuotojų, be to, pareiškėjas turi leidimą gyventi Lietuvoje, išduotą 2024-01-15 d. ir galiojantį iki 2026-01-15 d. Lietuvoje kartu su juo gyvena ir turi leidimus gyventi Lietuvoje ir jo šeima, sutuoktinė K. K., sūnus S. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sutuoktinės dukra S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Abu vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Pareiškėjui darbo klausimais kartkartėmis tenka važinėti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir atgal, per visą šį laiką jokių nesklandumų vykstant pirmyn ir atgal niekada nebūdavo. Todėl ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo didelė staigmena, sukėlusi daug streso ir rūpesčių, nes tuo pagrindu panaikinus leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjas praras galimybę dirbti Lietuvoje, rūpintis šeima bei turima įmone.

Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2018 m. gyvena Lietuvoje, per visą šį laiką jokių neteisėtų veiksmų neatliko, grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai nekėlė, nekelia ir negali kelti. Pareiškėjo įsitikinimu, draudimas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką negali būti taikomas jo nurodytai situacijai, nes toks draudimo taikymas neatsižvelgia į humanitarinį aspektą, sukels žalą pareiškėjo šeiminiams santykiams ir pažeis jo šeimos, jo nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas, garantuojančias teisę gerbti asmeninį ir šeiminį gyvenimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nuostatas, todėl turi būti atšauktas.

Nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje keltų grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ar kad jis neatitiktų nustatytų atvykimo sąlygų. Sprendime nėra jokių nurodymų, kaip konkrečiai pareiškėjas gali kelti tokią grėsmę. Pareiškėjas ne kartą lankėsi ir Baltarusijoje, ir Lenkijoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse, kur dirba jo įmonės darbuotojai, tačiau tokių faktų nebuvo nustatyta, jis visada laikėsi priimančiosios šalies įstatymų.

Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi VSAT tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė kokiais įrodymais remiantis pareiškėja kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. VSAT neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimui priimti, nustatymo.

LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1498- 822/2023, nurodo, kad „atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys.“ Nagrinėjamu atveju iš VSAT Sprendimo visiškai neaišku, kuo remdamasi VSAT priėjo išvados, kad pareiškėjas laikomas keliantis grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, o pareiškėjui nepagristai nebuvo leista atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į Lietuvos Respubliką atvykstantiems ir išvykstantiems iš jos užsieniečiams taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos, t. y tarnybos struktūrinių padalinių pareigūnai.

Tarnybos pareigūnai pasienio tikrinimo metu taip pat vadovaujasi 2022 m. spalio 28 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirta valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2019) 7131 (toliau – Šengeno vadovas). Šis dokumentas yra skiriamas visų Šengeno valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti, vykdant asmenų kontrolę prie sienų. Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę praktinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis. Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 2.1 papunktyje numatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas.

Sienos kontrolės nuostatai, patvirtinti tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Sienos kontrolės nuostatai) reglamentuoja sienos stebėjimo ir patikrinimų kertant valstybės sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą tarnybos struktūriniuose padaliniuose, įgyvendinančiuose tarnybos funkcijas pasienio ruože, teritorinėje jūroje, jūrų, oro uoste ir (ar) kitoje nustatytoje teritorijoje.

Sienos kontrolės nuostatų 6 skirsnyje „Patikrinimas kertant sieną autokelių pasienio kontrolės punktuose“ numatyta, kad pareigūnas (-ai), vykdantis (-ys) užduotį „Dokumentų tikrinimas“, privalo: Šengeno teisyno nustatyta tvarka nuodugniai patikrinti trečiųjų šalių piliečius (236.2 papunktis); kilus įtarimui, kad tikrinamas dokumentas yra suklastotas ar priklauso kitam asmeniui, nedelsdamas informuoti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnįjį (236.4 papunktis); priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti, asmeniui atvykti ar išvykti, apie aptiktą pagal duomenų bazes ir registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar suklastotą, negaliojantį, netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą, taip pat apie nustatytus teisės pažeidimus pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam (236.5 papunktis); dokumentus tikrinti vadovaujantis Dokumentų tikrinimo instrukcija, patvirtinta Tarnybos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-705 „Dėl asmenų vykstančių per valstybės sieną, kelionės dokumentų žymėjimo ir dokumentų tikrinimo instrukcijų patvirtinimo“ (toliau – Dokumentų tikrinimo instrukcija, 236.7 papunktis).

Sienos kontrolės nuostatų 5 skirsnyje „Antros linijos patikrinimas“ numatyta, kad pareigūnas, vykdantis užduotį „Antros linijos patikrinimas“, privalo, naudojantis specialiomis duomenų bazėmis, informacinėmis sistemomis, techninėmis priemonėmis atlikti asmens kelionės ir kitų dokumentų, kurie sukėlė įtarimus, nuodugnius antros linijos patikrinimus (232.2 papunktis); atliekant nuodugnų dokumentų patikrinimą, vadovautis Dokumentų tikrinimo instrukcija (232.3 papunktis).

Dokumentų tikrinimo instrukcija nustato pagrindinius dokumentų tikrinimo reikalavimus. Joje nustatyta, kad tikrinant dokumentus būtina: apžiūrėti pateiktą dokumentą, nustatyti jo rūšį (3.3 papunktis); įsitikinti, ar egzistuoja dokumentą išdavusi šalis ar organizacija; jei dokumentas nepažįstamas ar nematytas, būtina taikyti nuodugnų dokumentų tikrinimą (3.4 papunktis); įvertinti per valstybės sieną vykstantį asmenį pagal rizikos vertinimo pasienio tikrinimo metu metodiką (3.7 papunktis); teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti dokumentą Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (3.9 papunktis); panaudojant technines priemones (lupą, ultravioletinę lempą ir pan.) patikrinti ir įvertinti dokumento išvaizdą, puslapių skaičių ir jų eiliškumą, esamus blanko, popieriaus, šrifto, rekvizitų pažeidimus, dokumento numerį, įskaitant perforaciją, spausdinimo būdus (pvz., ofsetas ar rašalinis, lazerinis spausdintuvas), rekvizitų užpildymo techniką, esamus popieriaus ir kitus apsaugos elementus (3.10 papunktis).

Nustačius klastotą kelionės dokumentą pateikusį asmenį, vadovaujantis tarnybos vado 2008 m. gruodžio 24 d. rašte Nr. (21)-14-5297 „Dėl klastotų dokumentų žymėjimo ir sulaikymo turint klastotus dokumentus“ pateiktomis rekomendacijomis (7 punktas), suklastotas dokumentas paimamas, asmuo neįleidžiamas į šalį ir grąžinamas į valstybę, iš kurios atvyko (1.3 papunktis).

Nurodo, kad šiuo atveju, Padvarionių pasienio kontrolės punkte dirbusiems tarnybos pareigūnams atlikus detalų pateikto dokumento patikrinimą ir nustačius akivaizdžius klastojimo požymius (apsauginis tinklelis, mikrotekstas, rekvizitų užpildymas, asmens nuotrauka ir tikrinimą atlikusio asmens parašas atlikti rašaliniu spausdintuvu, UV apsauga neatitinka nustatyto pavyzdžio.), tarnybos pareigūnai 2024 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną Nr. 24S141558 dėl priežasties I (yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams).

Pažymi, jog tarnybos pareigūno 2024 m. birželio 10 d. išvadas dėl pareiškėjo pateikto dokumento – (duomenys neskelbtini) tariamai išduoto vairuotojo pažymėjimo klastotės patvirtino ir tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus eksperto 2024 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr. 109KTS-53 konstatuoti faktiniai duomenys .

Daro prielaidą, kad pareiškėjas galimai piktnaudžiauja, siekdamas išvengti atsakomybės užsienio valstybėse už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes pažeidimo padarymo metu apsunkinama dokumentų patikrinimo tarpvalstybinė galimybė, ypatingai trečius metus besitęsiančios Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainos Respubliką akivaizdoje. Akcentuoja, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Visuomenės ir valstybės interesas, jog Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (taip pat ir vykti į kitas ES šalis) tik tiems užsieniečiams, kurie pateikia tikrovę atitinkančius duomenis ir nesuklastotus dokumentus, yra svarbesnis už pareiškėjui (tarnybos pareigūnams pateikusiam suklastotą dokumentą) nustatytą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, sukėlusį nepatogumų pareiškėjui.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikytos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime su kuriais pareiškėjas buvo supažindintas jam suprantama kalba pasirašytinai), ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas - faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manytina, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Daro išvadą, kad pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikos visuomenei yra reali, įvykdyta veika nebuvo netyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, taigi, šis užsienietis adekvačiai vertino savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą, prašydamas jį patenkinti, atsakovės atstovas prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės sienos perėjimo punkte Medininkuose 2024-06-10 į Lietuvos Respubliką ketino atvykti (duomenys neskelbtini) pilietis I. H.. Pasienio tikrinimo metu pareiškėjas pareigūnams pateikė kaip papildomą dokumentą (duomenys neskelbtini) jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Pareigūnai, įtardami, kad pateiktas Vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, priėmė sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną. Sprendime nurodė, kad neleidimo priežastis – yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“ I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“ 1.1 papunktyje nustatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“ I skirsnyje „Patikrinimų kertant sieną procedūros „Patarimai sienos apsaugos pareigūnams“ atliekantiems patikrinimus kertant sieną, nurodyta – nuodugniai patikrinti kelionės dokumentą, kad galėtų atmesti galimybę, jog jis suklastotas ar padirbtas (puslapių numeracija, spausdinimas ir siūlės, antspaudai ir spaudai pase, kiti įrašyti asmenys; keliautojas turi paaiškinti visus dokumente, visų pirma asmens duomenų puslapyje, padarytus pakeitimus); sistemingai tikrinti atitinkamas duomenų bazes (jei tai nėra atliekama automatiškai, nuskaitant kelionės dokumentą); tai darant palaikyti kontaktą ir stebėti keliautojo elgseną bei reakciją (pavyzdžiui, pernelyg didelį nervingumą, agresyvumą, perdėtą norą bendradarbiauti).

Pareiškėjas nurodė, kad 2010-2013 m. dirbo Ukrainoje ir vairuotojo pažymėjimą jam išdavė vairuotojų kursų baigimo pagrindu, o jis sumokėjo tik administracinį mokestį apie 300 JAV dolerių, asmuo kuriam perdavė pinigus buvo vardu Vasilijus.