- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 1-980-917/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- Algirdui A
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei A. C., kaltinamajam E. M., kaltinamojo gynėjui advokatui V. G., nukentėjusiems Algirdui A. M., A. K., teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-980-917/2014, kurioje E. M. kaltinamas tuo, kad jis turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 2011 metų birželio 11 d., (duomenys neskelbtini), pardavė A. A. M. 60 litrų skysčio, kurį pristatė kaip benziną, žinodamas, kad parduodamas produktas yra ne benzinas, o vandens ir cheminių medžiagų junginys, po ko A. A. M. sumokėjo jam 210 litų, bei (duomenys neskelbtini), pardavė A. K. apie 20 litrų skysčio, kurį pristatė kaip benziną, žinodamas, kad parduodamas produktas yra ne benzinas, o vandens ir cheminių medžiagų junginys, po ko A. K. sumokėjo jam 60 litų, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą A. A. M. ir A. K. turtą ir padarė A. A. M. 210 Lt ir A. K. 60 Lt turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė paprašė šią baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaltinamasis ir advokatas tam neprieštaravo.
LR BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t.y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.
Vadovaujantis BPK 70 str. nuostatomis, užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas.
Kaip matyti iš 2014-03-24 teisme gauto Generalinės prokuratūros rašto, E. M. nėra davęs sutikimo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nėra kreipęsis į užsienio valstybę su tokiu prašymu, kad kaltinamasis E. M. būtų persekiojamas už aukščiau išdėstytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d., padarytą iki E. M. perdavimo iš Norvegijos Karalystės Lietuvos Respublikai 2013-10-10 pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, remiantis 1957-12-13 Europos konvencija dėl ekstradicijos.
BPK 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog asmuo negali būti nuteistas už iki jo išdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas. Šio straipsnio 1 dalyje yra aptarti atvejai, kuomet asmuo užsienio valstybės išduodamas Lietuvai, o pirmame punkte detalizuojamas atvejis, kai ,,< ... > gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas“. Šiuo konkrečiu atveju nors E. M. ir buvo išduotas Lietuvai sutikus Norvegijos Karalystei, tačiau tik dėl jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, bet ne dėl šioje byloje jam pareikšto konkretaus kaltinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Europos arešto orderį perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas apibrėžia ne prašyme perduoti asmenį nurodomas baudžiamojo įstatymo straipsnis, dalis ar punktas, o veiksmai, už kuriuos yra prašoma perduoti asmenį, kad šis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2009, 2A-10/2009). Kasacinėje nutartyje yra išanalizuotos Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. Sprendime Leiman ir Pustovarov (C-388/08 PPU) nurodytos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių nuostatos. Šiame sprendime yra konstatuojama, kad: ,,siekiant įvertinti, ar procesinis dokumentas lemia ,,kitokios nusikalstamos veikos“, nei nurodytoji Europos arešto orderyje atsiradimą, norint nustatyti, ar būtinas sutikimas, reikia palyginti nusikalstamos veikos aprašymą Europos arešto orderyje ir vėlesniame procesiniame dokumente. < ... > Siekiant nustatyti, ar vertinama nusikalstama veika yra ,,kita nusikalstama veika“ nei ta, dėl kurios asmuo buvo perduotas, < ... > reikia patikrinti, ar nusikalstamos veikos požymiai pagal jos aprašymą išduodančios valstybės narės įstatymuose tie patys, dėl kurių asmuo buvo perduotas, ir ar pakankamai sutampa duomenys arešto orderyje ir vėlesniame procesiniame dokumente“.
Šioje baudžiamojoje byloje, ją gavus teisme, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad E. M. išduotas Lietuvai sutikus Norvegijos Karalystei, tačiau, kaip jau paminėta, tik dėl jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu būtų kreipusis į Generalinę prokuratūra su prašymu, adresuotu Norvegijos Karalystės kompetentingoms institucijoms, leisti persekioti E. M. ir dėl BK 182 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos. Tokie procesiniai pažeidimai, padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu, kelia abejonių dėl įrodymo rinkimo byloje būdų teisėtumo. Be to, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad šioje byloje šiuo metu yra pažeistos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių nuostatos bei užsienio valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribų taisyklė, įtvirtinta BPK 70 straipsnio 1 dalyje, ir šį esminį proceso pažeidimą būtina pašalinti, prokurorui gaunant Norvegijos Karalystės sutikimą dėl E. M. baudžiamojo persekiojimo ir už BK 182 str. 3 d. numatytą veiką bei procesiškai tinkamai ir teisėtai įforminti visus kaltinamąjį aktą pagrindžiančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Todėl prokurorės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, grąžinant bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Šiems paminėtiems trūkumams pašalinti nustatytinas terminas, kurio ilgesnė trukmė parinktina atsižvelgiant į tai, jog būtinas susirašinėjimas su kompetentingomis užsienio institucijomis, kuris dėl savo specifikos užtrunka, bei į artėjantį proceso dalyvių atostogų sezoną.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 253 str., 234 str. 3 d., 243 str., 254 str. 3 d., 439 str., 440 str.,
nutaria:
Baudžiamąją bylą Nr. 1-980-917/2014 (proceso Nr. 65-1-01811-11), kurioje E. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 3 d. padarymu, perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei A. C. ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamojoje byloje skelbti pertrauką iki baudžiamosios bylos grąžinimo teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.