Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal K. R. ūkio „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį N. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.

Liudytoja S. J. parodė, kad ieškovas 2013 m. gegužes mėn. buvo atvykęs pas N. P.. Šio susitikimo metu, ieškovas ir atsakovė kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą perdirbant sraigių ikrus ateityje. Pokalbio metu buvo kalbama apie atsakovei žinomus trečiuosius asmenis, kurie perdirba sraigių ikrus. Susitikimo metu, jokie susitarimai tarp ieškovo ir atsakovės dėl sraigių ikrų pirkimo iš ieškovo, sudaryti nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikrų neperdirba, todėl pirkti ikrus iš ieškovo nebuvo tikslinga.

Liudytojas V. K. R. – ieškovo tėvas, parodė, kad 2013 m. birželio mėn., kartu su sūnumi, buvo atvykęs pas atsakovę. Šio susitikimo metu ieškovas ir atsakovė susitarė dėl sraigių ikrų pirkimo – pardavimo. Atsakovė turėjo sumokėti ieškovui po 200 Lt, už kilogramą patiektų ikrų. Ikrus perdirbimui, ieškovas turėjo nuvežti į Uteną. Liudytojas kartu su sūnumi, vežė ikrus į Uteną, iš kur su liudytoju V. Š., juos nuvežė liudytojui K. P.. V. R. suprato, kad N. P. turi įmonę ir įmonės vardu sudaro susitarimą su ieškovu, dėl sraigių ikrų pirkimo.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2013 m. vasarą, tarpininkavo supažindinant ieškovą su liudytoju K. P.. K. P. turi įmonę, kuri perdirba sraigių ikrus į maisto produktus. V. Š. žinoma, kad liudytoja I. Š., vieną kartą vežė K. P., ieškovo perduotus sraigių ikrus.

Liudytoja I. Š. parodė, kad 2013 m. vasarą, paprašyta sutuoktinio, vieną kartą, iš Panevėžio į Uteną vežė ieškovo perduotus kelis kibirėlius sraigių ikrų. Šiuos kibirėlius perdavė liudytojui K. P..

Liudytojas K. P. parodė, kad turi įmonę, kuri perdirba sraigių ikrus į maisto produktus. 2013 metais, ieškovas du kartus buvo atvykęs pas liudytoją ir atvežė perdirbimui apie 24 kg. sraigių ikrų. Liudytojui žinoma, kad N. P. ir V. Š. tarėsi dėl sraigių ikrų perdirbimo. Liudytojui nežinoma, ar ieškovas buvo sudaręs susitarimą su N. P. dėl sraigių ikrų pirkimo. K. P. nei su ieškovu, nei su atsakove nesitarė dėl sraigių ikrų perdirbimo sąlygų, kainos, atsiskaitymo tvarkos. Atsiskaitymas už perdirbtus ikrus, turėjo būti po to, kai perdirbti ikrai būtų parduoti pirkėjui. Ieškovo patiektus ikrus K. P. išvalė ir surūšiavo, tačiau jokių nurodymų dėl tolimesnio ikrų perdirbimo nei ieškovas, nei N. P., nei V. Š. liudytojui neteikė. Ieškovo patiekti ikrai sugedo, ir liudytojas juos išmetė.

Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis ir reiškia dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitokiais šalių veiksmais, patvirtinančiais bei įrodančiais sutarties sudarymą/LAT 2013-01-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-111/2013/.

Šios bylos dalykas – sraigių ikrų pirkimo – pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės sudarymas, šios sutarties sąlygos bei sutarties vykdymas.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis(pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą(prekę)kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą(prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą(kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas (CK 6.309 str. 1 d.). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 str. 1 d.). Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui (CK 3.317 str. 1 d.). Daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo – pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Jeigu iš pirkimo - pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str.).

Kaip matyti iš ieškovo, liudytojų V. Š., I. Š. ir K. P. parodymų, ieškovas sraigių ikrus per kelis kartus perdavė liudytojui K. P.. Tai patvirtina, kad N. P. sraigių ikrų ieškovas neperdavė. Liudytojas K. P. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jam nežinomas susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės dėl sraigių ikrų pirkimo – pardavimo. Šis liudytojas nurodė, kad ieškovo atvežtus ikrus jis išvalė, surūšiavo ir laikė pas save. Nei N. P., nei ieškovas jokių nurodymų dėl tolimesnio ikrų perdirbimo K. P. neteikė, todėl po kurio laiko ikrai sugedo ir liudytojas juos išmetė. Išvalyti sraigių ikrai N. P. nebuvo perduoti. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovo parduodamas daiktas – sraigių ikrai, jo nurodytam pirkėjui – atsakovei, nebuvo perduoti. K. P. ikrų iš ieškovo nepirko, tik turėjo juos išvalyti, jam nežinoma kas turėjo atsiskaityti už jo atliktą darbą.

Iš šių aplinkybių reiškia, kad šiuo atveju nebuvo atliktas pagrindinis veiksmas, sudarantis pirkimo – pardavimo sutarties turinį - parduodamo daikto perdavimas valdyti šio daikto pirkėjui.(CK 6.309 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kiekis turi būti nustatytas sutartyje, pasirinktais matais ar pinigais(CK 6.329 str.). Pradiniame ieškinyje K. R. nurodė, kad pagal su ieškove sudarytą sutartį, K. P. perdavė 24 kg. sraigių ikrų/b.l.3/. Patikslintame ieškinyje, vadovaudamasis liudytojo K. P. parodymais, K. R. nurodė, kad pagal su atsakove sudarytą sutartį, jis pardavė 19 kg. sraigių ikrų/b.l.103-104/. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, ieškovas pateikė 2013-06-02 PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta, kad pagal šią faktūrą parduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11 kg. sraigių ikrų/b.l.107/. Be to, pradinį ieškinį K. R. pateikė UAB “(duomenys neskelbtini)“. Patikslintu ieškiniu jis pakeitė atsakovą ir skolą prašo priteisti iš N. P.. Kaip matyti, tokį ieškovo apsisprendimą paskatino liudytojo K. P. parodymai teisme. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas pats nežino, su kuo jis siekė sudaryti jo nurodytą žodinę sraigių ikrų pirkimo – pardavimo sutartį, bei kiek ir kam pagal šią sutartį, jis įsipareigojo parduoti sraigių ikrų. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta sraigių ikrų pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovo nurodytomis sąlygomis.

Susitarimo dėl sraigių ikrų pardavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei N. P. patvirtinimui, ieškovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą/b.l. 107/. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d. nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra, šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių ar paslaugų tiekimas. To paties įstatymo 79 str. 1 d. nustato, kad įvykusį prekių ar paslaugų tiekimą, apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrint, kad įvykusį prekių ar paslaugų tiekimą jo vardu įformintu šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. To paties įstatymo 79 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Kaip matyti š byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas savo tiekiamų sraigių ikrų perdavimus pirkėjams įformina surašydamas PVM sąskaitas faktūras. Ieškiniuose ir teisminio nagrinėjimo metu, ieškovas nurodė, kad jis per tris kartus perdavė parduodamus sraigių ikrus atsakovei. Atlikęs parduodamų sraigių ikrų perdavimus, ieškovas nedelsdamas privalėjo surašyti PVM sąskaitas faktūras. Byloje pateikta viena PVM sąskaita faktūra, kuri iki šiol ieškovo nurodytam sraigių ikrų pirkėjui nepateikta. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovas vykdydamas jo nurodytus prekių tiekimus, nesilakė įstatymo nustatytos imperatyvios, prekių tiekimų įforminimo tvarkos. Šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, kad jis tris kartus ir teisėtai, pagal jo nurodytą žodinį sandorį, pateikė atsakovei sraigių ikrus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies(CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė šioje byloje turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti(CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Byloje atsakovę atstovavo advokatas, kuris parengė du atsiliepimus, dalyvavo trejuose teismo posėdžiuose. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaido pagrįstos įrodymais. Kaip matyti, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka byloje teiktos teisinės pagalbos apimti, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinos iš ieškovo.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo byli-nėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (LR CPK 96 str. 2 d.).

Byloje buvo išlaidos susijusios su liudytojos I. Š. atvykimu į teismą (CPK 88 str. 1 d., 1 p.). Ieškovas neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą. Iš ieškovo, valstybei priteistinos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš K. R., atsakovei N. P. - 1 089 Lt turėtų išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš K. R. į valstybės biudžetą - 125,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Za-rasų rajono apylinkės teismą.