Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-193-356/2021, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

Ieškovė pareiškė ieškinį priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš, jos vertinimu, atsakingo už žalą asmens – atsakovo subrogacijos tvarka.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Byloje dėl žalos atlyginimo žalos faktą, jos pobūdį ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi šia norma reglamentuotas reikalavimo teisės perėjimas draudikui iš draudėjo. Toks perėjimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo apraudusi sutuoktinių R. S. ir V. S. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-09-04 iki 2018-09-03 galiojo draudimo apsauga tiek butui, tiek namų turtui, tame tarpe ir apiplėšimo už draudimo vietos ribų iki 5 000 EUR sumai atvejais.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Ieškovė pateikė žalos dydžio nustatymo dokumentą, kurio pagrindu apskaičiavo ir 2018-02-02 R. S. išmokėjo 185 EUR dydžio draudimo išmoką, – neįsiteisėjusį Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį, priimtą, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, minėta, nustatyta, kad ieškovė atsakovo padarytą nusikalstamą veiką ( 2017 m. spalio 23 d., apie 5.30 val., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų V. S. akivaizdoje atsakovas iš jos rankų ištraukė ir pagrobė rankinę su joje buvusiais daiktais: pinigine, grynaisiais pinigais, telefoną „Samsung Galaxy S7“, namų raktus ir kt.) pripažino draudžiamuoju įvykiu tuoj pat po to, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. dar jam neįsiteisėjus ir išmokėjo draudimo išmoką.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes buvo panaikintas Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavus, kad byla, atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) išvadas, turi būti išnagrinėta iš naujo, o G. B. taikomos (duomenys neskelbtini), nes nusikalstamą veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini). Šios priemonės buvo paskirtos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikomos iki šiol. Nukentėjusioji V. S. įpareigota grąžinti jai išduotą vykdomąjį raštą.

Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nekonstatavo, kad atsakovas nusikaltimo padarymo metu būtų buvęs pripažintas tam tikrose srityse neveiksniu ar ribotai veiksniu, ar kad tokia jo būsena būtų tapusi dėl alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo.

Pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 6.268 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktinių V. ir R. S. turtą pagrobęs atsakovas baudžiamojoje byloje yra (duomenys neskelbtini) ir žalos padarymo metu jis nebuvo civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu. Būtent dėl Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodytos (duomenys neskelbtini) ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl nėra jo kaltės ir jis neatsako už padarytą žalą.

Nors skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o ją paneigti privalo atsakovas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių dėl to, kad atsakovas negali būti laikomas kaltu, nes nusikalstamą veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini).

Įvertinus pateiktus ir ištirtus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – neįsiteisėjęs Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris negalioja, negali patvirtinti esant atsakovo kaltę (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.248 straipsnis), todėl atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 4,94 EUR kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei nėra priteisiama jokia suma, taigi atsakovas nėra ieškovės skolininkas, todėl jis neturi pareigos ieškovei mokėti palūkanas, ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškinys atmestas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, minėtos institucijos 2021 m. sausio 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 63 EUR (atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, jo patikslinimą).

CPK 99 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Iš ieškovės valstybei priteistina 63 EUR už antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimą (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, nes jų suma (3,98 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybei 63 EUR už antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimą.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.