Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-612-159/2008

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. spalio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei N. P., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės N. G. atstovei advokatei Alisai Kostiuk, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-718-676/2008 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei N. G., trečiasis asmuo G. G., dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime pažymėjo, kad ginčo sutartis iš esmės sudaryta laikantis formos ir turinio reikalavimų, kad paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Ieškovė nurodė aplinkybę, jog faktiškai negavo skolos raštelyje nurodytos 38 000 Lt sumos, tačiau įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.), taip pat kaip ir skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl 38 000 Lt pinigų sumos neperdavimo, kurios galėtų būti pagrindas ginčo 2002-08-28 paskolos sutarčiai pripažinti nesudaryta pagal CK 6.875 str. 3 d., ieškovė nepateikė (CPK 178 str.)(t. 1, b. l. 199–202).

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo G. G. paaiškino, kad skolino N. P. 75 000 Lt, kuriuos perdavė vienu metu, ir kad ieškovė surašė du raštelius – vieną jam, kitą žmonai. Nesuprantama, kam ieškovei reikėjo rašyti du raštelius, jei ji viename raštelyje galėjo parašyti, kad iš atsakovės ir trečiojo asmens gavo 75 000 Lt, tai būtų buvę aiškiau ir paprasčiau, todėl šios aplinkybės tik patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad iš pradžių buvo surašytas vienas skolos raštelis 37 269 Lt sumai, su kuriuo trečiasis asmuo G. G. išėjo, vėliau, po 15–20 min., jam sugrįžus buvo surašytas kitas paskolos raštelis – 38 000 litų sumai. Ieškovė nuosekliai tvirtino, kad jokių derybų dėl bendrų šeimos lėšų skolinimosi su N. G. ji nevedė, skolos raštelio išrašymo sąlygų nederino ir nėra gavusi 38 000 litų ir kad skolinga buvo tik G. G. 37 269 Lt.

Ieškovė N. P. nuosekliai tvirtino, kad nevedė derybų su atsakove N. G. dėl bendrų šeimos lėšų skolinimosi, skolos raštelio išrašymo sąlygų nederino, kad 38 000 Lt negavo, kad buvo skolinga tik G. G. 37 269 Lt, jai nebuvo nurodyta ir pasakyta, kad šios piniginės lėšos priklauso atsakovės ir trečiojo asmens šeimai.

Teismas neįvertino, kad 2002 m. abiejų sutuoktinių turtinė padėtis nebuvo tokia gera, kad jie turėtų ir galėtų skolinti ieškovei 75 000 Lt, nes jie abu nurodė, kad jiems padeda tėvai. Įvertinus N. G. ir G. G. pateiktus išrašus iš „Sodros“ knygelių, darytina išvada, kad jų 2001–2002 m. gautų pinigų suma nebuvo tokia, kad šeima galėtų sutaupyti 75 000 Lt. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių išrašų iš banke esančių jų sąskaitų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šeima laikė nemažas pinigines sumas, darytina išvada, kad jie tokių sumų 2002 m. rugpjūčio mėnesį neturėjo. Teismas taip pat neįvertino, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, vadovaujantis LR gyventojų turto ir pajamų deklaravimo 2002-08-28 įstatymo 11 str. 5 p., nedeklaravo duomenų apie paskolintas pinigines sumas vienkartinėje gyventojų turto deklaracijoje, paskolintų sumų nedeklaravo Mokesčių inspekcijoje. Ieškovė į bylą pateikė pajamų deklaraciją, kurioje deklaravo 40 000 Lt skolą.

Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino ieškovės iškviestos liudytojos L. A. parodymų ir sprendime nepasisakė, kodėl nepriima ir atmeta šios liudytojos parodymus, taip pat neįvertino, kad ieškovės bei atsakovės ir trečiojo asmens santykiai yra konfliktiški, šalys ilgą laiką bylinėjasi teismuose, kad esant šalių konfliktiniams santykiams ir kilus ginčams ieškovė neturėjo jokios galimybės gauti ginčo raštelio originalą (t. 2, b. l. 3–5).

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad trečiasis asmuo nebuvo įgaliotas tvarkyti atsakovės, t. y. savo sutuoktinės piniginių reikalų, nes tokio pobūdžio sandoriams sudaryti pakanka sutuoktinių bendro sutarimo, skolinant tokią didelę pinigų sumą pakanka nustatyti, kad kiekvieno dalys sudaro pusę skolinamos sumos. Toks susitarimas yra logiškas ir teisiškai pagrįstas.

Teismas sprendime išanalizavo visus reikšmingus įrodymus, tarp jų ir ieškovės kitoje byloje esančius paaiškinimus, jais ieškovė pripažįsta 38 000 Lt skolą G. G. po to, kai buvo priteista negrąžinta 37 269 Lt skolos dalis pagal 2002-02-28 paskolos raštelį. Liudytoja L. A. nei patvirtino, nei paneigė paskolos raštelio surašymo aplinkybes, nes liudytoja sandorio sudarymo metu patalpoje nebuvo. Ieškovės nurodyti argumentai, kad nebuvo deklaruotos skolos, taip pat nieko nepatvirtina ir nepaneigia (t. 2, b. l. 21–22).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės N. P. atstovas adv. L. Strauka vadovaudamasis CK 6.875 str. teismą prašė pripažinti negaliojančiu 2002-08-28 38 000 Lt paskolos raštelį, kuriame nurodyta, kad N. P. skolinasi iš N. G. 38 000 Lt, šį reikalavimą grindė šiais faktais: 1) ieškovė iš atsakovės apskritai pinigų nesiskolino ir 38 000 Lt iš atsakovės negavo, 2) atsakovė pinigų ieškovei nemokėjo, 3) atsakovė ieškovei apskritai nesumokėjo pinigų pagal 2002-08-28 sutartį (t. 1, b. l. 3–4).

Pirmosios instancijos teismas remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais teisingai sprendime nustatė, kad ginčo paskolos raštelis rašytas ieškovės ranka, jis pasirašytas ieškovės ir yra pas atsakovę, o ginčijamos paskolos sutarties šalių paaiškinimais minimas teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo skolino ieškovei įvairias pinigų sumas, kad 2002-08-28 trečiasis asmuo G. G. skolino ieškovei bendrus santuokos metu kartu su atsakove įgytus pinigus, kad ieškovė patvirtindama pinigų skolinimosi faktą 2002-08-28 surašė du paskolos raštelius, vieną – 37 269 Lt sumai, kitą – 38 000 Lt sumai, kad paskolos sutartis dėl 37 269 Lt yra iki galo įvykdyta (t. 1, b. l. 7–8, 43–44). Apeliacinės instancijos teisme apeliantė N. P. patvirtino, kad jai dirbant AB „Krovinių terminalas“ trečiasis asmuo G. G. buvo jos mokinys, kad ji buvo skolinga R. B. 20 000 Lt, kad G. G. sumokėjo jos skolą R. B. antstoliui, nes jos santykiai su G. G. buvo geri.

Bylą nagrinėjęs teismas sprendime nurodė, kad ieškovė N. P. įrodinėja, kad pagal ginčijamą paskolos raštelį negavo 38 000 Lt, nes tą dieną iš G. G. skolinosi tik apie 8 000 JAV dolerių ir šią sumą paskolos raštelyje nurodė litais pagal tuometinį dolerio kursą – t. y. 37 269 Lt, kad ginčo paskolos raštelį surašė pasitikėdama trečiojo asmens G. G. žodžiais dėl neteisingai apskaičiuoto dolerio kurso ir paskolos raštelio perrašymo atsakovės vardu, tačiau minimas teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog tokius ieškovės argumentus paneigia duomenys iš civilinės bylos Nr. 2-258-370/2008 (t. 1, b. l. 91–137), kur užfiksuoti ieškovės N. P. patvirtinimai, kad ji yra skolinga 38 000 Lt atsakovei N. G. (civilinė byla Nr. 2-258-370/2008, t. 2, b. l. 8).

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.871 str. 1 d., 6.870 str. 2 d.), kad viena iš esminių paskolos sutarties sąlygų yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir kad esant šiai sąlygai atsiranda pagrindas teigti, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas atskleidė tarp šalių kilusio ginčo esmę – dėl 2002-08-28 paskolos sutarties esminės sąlygos – ar ieškovė N. P. (paskolos gavėja) gavo pinigus, t. y. 38 000 Lt, iš atsakovės N. G. (paskolos davėjos).

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004-12-30 nutarimo „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismo praktikoje“ 7 punktu teismams išaiškino, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos. Materialinės teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Šios bylos atveju apeliantė N. P., vadovaudamasi CK 6.875 str., prašė teismą pripažinti 2002-08-28 paskolos sutartį negaliojančia, tačiau CK 6.875 str. 1 d. nustato pareigą paskolos gavėjai, šios bylos atveju ieškovei N. P., įrodyti, kad ji pagal ginčijamą 2002-08-28 sutartį faktiškai negavo skolos raštelyje nurodytos 38 000 Lt sumos.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės N. P. atstovo adv. L. Straukos apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad iš 2002-08-28 raštelio teksto, t. y. paskolos raštelyje nurodytų žodžių „skolinuosi“ ar „imu skolon“, kurie nereiškia „esu gavusi“ ar „gavau“, negalima daryti išvados, kad ieškovė nurodė gavusi tuos pinigus iš atsakovės ar trečiojo asmens, kad ši aplinkybė yra labai svarbi, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui patvirtino, kad jokių pinigų ieškovei neperdavė ir su ieškove 2002-08-28 susitikusi nebuvo, tai yra pakankamas pagrindas abejoti, ar ieškovei iš viso buvo suteikti skolos raštelyje nurodyti 38 000 Lt, ir kad teismas šių aplinkybių neįvertino, nes pirmosios instancijos teismas šias nurodytas aplinkybes įvertino, rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-258-370/2008 2006-02-21 teismo posėdžio metu N. P., jai prisiekus sąžiningai sakyti byloje tiesą, duotais paaiškinimus, kad šią dieną ji yra skolinga 57 000 Lt ir 38 000 Lt N. G. (t. 2, b. l. 4, 8).

Apeliantės N. P. atstovas adv. L. Strauka apeliaciniame skunde nurodė, kad nesuprantama, kam ieškovei reikėjo rašyti du raštelius, jei ji viename raštelyje galėjo parašyti, kad iš atsakovės ir trečiojo asmens gavo 75 000 Lt, tai būtų buvę aiškiau ir paprasčiau, todėl mano, kad šios aplinkybės tik patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad iš pradžių buvo surašytas vienas skolos raštelis 37 269 Lt sumai, su juo trečiasis asmens G. G. išėjo, vėliau, po 15–20 min., jam sugrįžus buvo surašytas kitas paskolos raštelis – 38 000 litų sumai. Ieškovė nuosekliai tvirtino, kad jokių derybų dėl bendrų šeimos lėšų skolinimosi su N. G. ji nevedė, skolos raštelio išrašymo sąlygų nederino ir nėra gavusi 38 000 litų ir kad skolinga buvo tik G. G. 37 269 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo išaiškino N. P. dviejų paskolos raštelių surašymo aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad N. P. tvirtinimai dėl paskolos gavimo nebuvo nuoseklūs: 1) nutartyje jau buvo minėta, kad 2006-02-21 teismo posėdžio metu N. P. pripažino 38 000 Lt skolą N. G., o apeliacinės instancijos teismui aiškino, kad jai buvo reikalinga ne 8000 JAV dolerių, o 6000 JAV dolerių paskola (t. 2, b. l. 28).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės N. G. atstovės adv. A. Kostiuk atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, kad pagal CK 3.92 str. nuostatas, suteikiant N. P. 75 000 Lt paskolą, buvo abiejų N. ir G. G. sutikimas, nes CK 3.92 str. 3 d. nurodyta, kad yra preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Šios bylos atveju yra pagrindas teigti, kad buvo bendras abiejų sutuoktinių sutikimas suteikti paskolą N. P., nes 2008-08-28 N. G. paskolino 38 000 Lt, o G. G. – 37 269 Lt.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai ir argumentai nebeanalizuotini kaip nereikšmingi.

Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180, 183, 185 str., nepažeidė, tinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-13 sprendimą palikti nepakeistą.