- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-901-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- M. S., M. G., I.R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. S. , M. G. , I.R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą dėl žemės valdymo nuosavybės teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai M. S. , M. G. , I. R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinį faktą, kad M. S. , iki santuokos M., K. duktė, mirusi 1947 metais, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,08 dešimtinės (7,67 ha) žemės (duomenys neskelbtini) kaime.
Pareiškėjas M. S. , ir atstovės O. S. bei adv. A. R. nurodė, kad juridinį faktą prašo nustatyti norėdami atkurti nuosavybės teisę į šią žemę, kadangi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pranešė, jog nėra išlikę pakankamai dokumentų, nustatančių juridinį faktą, o archyvuose išlikę įrašai nėra visiškai pilni ir išsamūs nes iš viso yra išlikusi tik dalis archyvinių dokumentų.
Nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje yra nuosavybės teisių atkūrimo byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjams į jų močiutės M. S. , K. duktės, gimusios (duomenys neskelbtini) kaime, iki santuokos M., į iki nacionalizacijos Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę. Pareiškėjai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė giminystės ryšį su jų močiute įrodančius dokumentus, močiutė įrašyta į žemės savininkų sąrašą, pateikė kitus įrodymus, kad močiutė iki nacionalizacijos valdė žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Pateikę dokumentus pareiškėjai laukė sprendimo dėl žemės grąžinimo. Praeitais metais pradėjus domėtis žemės grąžinimo klausimo sprendimu, 2007 12 05 gavo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymą, jog nepakanka duomenų, kad jų močiutė M. S. (iki santuokos M.) valdė žemę iki nacionalizacijos(duomenys neskelbtini) kaime, nes tai yra dar viena M., kuriai ta žemė galėjo priklausyti. Pareiškėjas M. S. , gerai prisiminė savo močiutę, jai mirus 1947 05 01, jam buvo jau 10 metų. Kur buvo močiutės žemės pareiškėjas atsiminė gerai, nes tuo metu jam teko daug padėti močiutei. Jie kartu eidavo į laukus, jis padėdavo ravėti daržus, sodinti ir kasti bulves bei dirbti kitus darbus. Močiutė buvo kilusi iš turtingos šeimos ir turėjo Paliuliškių kaime savo „pasoginę" žemę, tai yra gautą iš tėvų kaip kraitį, tuo ji labai didžiavosi ir visada tai pabrėždavo, kad čia jos „pasoginė" žemė. Taip pat ji turėjo ir žemę, paveldėtą po vyro (jų senelio) mirties (duomenys neskelbtini) kaime. Kaimai buvo gretimi ir žemės buvo netoliese. Žemėtvarkos skyrius turi archyvo duomenis, kad M. M. , (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 7,08 deš. (7,67 ha) žemės - toks dokumentas yra 1925 metų žemės sklypų savininkų sąrašas. Žemėtvarkos skyriui šio dokumento nepakanka nes tai neįrodo, jog M. M. , nurodyta savininkų sąraše, yra pareiškėjų močiutė, kuri mirė būdama (duomenys neskelbtini).Archyvines pažymos nurodo, kad M. S. 1942 08 17 išpildė prievoles nuo „6" (ha), o S. S. naudojamame ūkyje yra 7,6 ha. Tai įrodo, kad močiutės sūnūs naudojo žemės žymiai daugiau, nei buvo močiutės „po vyro" (duomenys neskelbtini) kaime ir jie taip pat naudojo močiutės mergautinę žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Tai, kad močiutė turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime įrodo ir pagal liudytojų parodymus sudarytas planas, kuriame liudytojai nurodė, kurioje maždaug vietoje buvo jos žemė. Archyviniai sąrašai yra dvejopi - gyventojų sąrašas ir žemės savininkų sąrašas. Gyventojų sąraše yra nurodyta, kad M. S. (M.) po vyro turėjo 13,02 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir tą faktą patvirtina savininkų sąrašas - kuriame kaip savininkas įrašytas jos vyras V. S. - 13,02 ha, nors tuo metu (savininkų sąrašas yra sudarytas 1925 metais) jis jau buvo miręs, ir jei ta kita M. kaip teigia žemėtvarkos skyrius pagal gyventojų sąrašą po vyro valdė 7 deš., tai savininkų sąraše turėjo būti jos vyras, o ji pati savininkų sąraše negalėjo būti, ir savininkų sąraše nurodyta M. M. , kuri turi 7,08 deš. žemės yra būtent pareiškėjų močiutė -M. S. , iki santuokos M., K. duktė. Močiutės sūnūs M. ir S. yra mirę, miręs ir vienintelis S. sūnus Č. S. ir iš anūkų pareiškėjai yra tik trys M. S. vaikai, M. S. , iki santuokos M., K. dukters, anūkai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau-VAVA) atstovė atsiliepime su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad išanalizavus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje suformuotos buvusios savininkės M. S. (iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime (pagal dabartinį administracinį - teritorinį suskirstymą: (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.) valdžiusios žemę), nuosavybės teisių atkūrimo ("motininėje") byloje esančius giminystės ryšį su buvusia savininke įrodančius dokumentus, paaiškėjo, kad pagal 2001-06-22 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl santuokos" nurodyta, jog "Vilniaus Šv. Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčios santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1888 08 21 Viln. Šv. P. ir Pov. Romos katalikų bažnyčioje susituokė S. V. , A. (22 metų) ir M. M. , K. (22 metų)". 2001-06-21 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad "1906 05 06 Vilniaus Šv. Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki santuokos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sūnus vardu (duomenys neskelbtini) gimęs 1906 05 04 (duomenys neskelbtini) kaime." 2001-06-27 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad " (duomenys neskelbtini) valsčiaus civilinės metrikacijos mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad M. S. mirė 1947 05 01 <...> Mirties vieta(duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) valsč. Vilniaus apsk." Iš nurodytų dokumentų matyti, kad M. (iki santuokos pavarde M.) po santuokos tapo S. ir dokumentuose vadinta santuokine pavarde S., kai kur tik papildomai nurodant jos pavardę iki santuokos.
Nurodė, kad ir Vilniaus - Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų 1925 m. sąraše (toliau - 1925 m. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sąrašas), (duomenys neskelbtini) K. duktė (iki santuokos M.), po santuokos S., nurodyta kaip M. S. , bet ne kaip M. M. . Vilniaus vaivadijos valdybos archyvinio fondo Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 m. sąrašuose (toliau - (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 m. sąrašas), nurodyta, kad M. M. (duomenys neskelbtini) kaime turi 7,08 deš. žemės todėl mano, kad tai yra kitas asmuo, o ne pareiškėjų močiutė.
Nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius neturi duomenų, įrodančių, kokiu juridiniu pagrindu M. S. (iki santuokos M.) galėjo įgyti žemės (duomenys neskelbtini) kaime. 2002-03-20 Lietuvos centrinio archyvo pažymėjimo priede — 1925 m. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sąraše - nurodyta, kad S. M. , iki santuokos M., gimusi 1967 m. (duomenys neskelbtini), po vyro turi 13,02 ha žemės. To paties sąrašo 7 skiltyje: "Ar turi kitą nekiln. turtą, ar yra ilgametis nuomininkas?", nurodyta, kad "ne". 2007-05-24 Lietuvos centrinis valstybės archyvas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė Vilniaus - Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus - Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus piliečių sąrašų byloje esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų 1925 m. sąrašo kopiją, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime M. M. iš M., gimusi 1865 metais (duomenys neskelbtini)kaime, po vyro turi 7 deš. žemės. Šiame sąraše M. S. (iki santuokos M.) nėra ir ji nėra tas pats asmuo, kaip M. M. iš M.. Sąraše nurodyta M. M. iš M. yra tas pats asmuo, kuris nurodytas ir (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 m. sąraše, tačiau tai nėra pareiškėjų senelė M. S. 1925 m. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sąraše nurodyta, kad M. S. yra gimusi 1867 m. (duomenys neskelbtini) kaime, o 1925 m. (duomenys neskelbtini)kaimo gyventojų sąraše nurodyta, kad M. M. iš (duomenys neskelbtini) yra gimusi 1865 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime.
Nurodė, kad išstudijavus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje turimus pokarinius dokumentus -(duomenys neskelbtini) kaimo žemės apskaitos žiniaraščius — duomenų, jog pareiškėjų senelė po nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)kaime naudojosi žeme nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikė nei vieno rašytinio dokumento, priskirtino prie pagrindinių dokumentų, galinčių patvirtinti, kad M. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 7,08 deš. žemės (duomenys neskelbtini) kaime.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. l d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 p. yra nurodyti dokumentai patvirtinantys nuosavybės teises, tai išrašai iš hipotekos knygų, jei jų nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Lietuvos Vyriausybės 1993-05-20 nutarime Nr.349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą" nustatyta, kad dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti žemės perleidimo aktai ir sutartys, taip pat ištraukos iš kaimų žemės suskirstymo viensėdžiais projektų planų, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš hipotekos ir notarų aktų knygų, bei kiti piliečių išsaugoti dokumentai, išduoti 1920-1939 metais Lenkijos įstaigų, tvarkiusių šiose Lietuvos vietovėse žemės ir turto reikalus, taip pat nurodytųjų dokumentų pagrindu valstybinių archyvų piliečiams išduoti pažymėjimai ir agrarinės reformos tarnyboms pateikti šių dokumentų nuorašai, bei išrašai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr.407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų" nustatyta, kad tik papildomais dokumentais, patvirtinančiais žemės valdymo nuosavybės teise faktą yra Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairūs Lenkijos (1920-1939 metais), Lietuvos TSR (1940-1941 metais, 1945-1948 metais), Vokietijos (1941-1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte - 1939-1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas; Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės; Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941-1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai, bei žemės rūšiavimo dokumentai; mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.
Nors dokumentai, sudaryti po nacionalizacijos, negali sukurti tokių teisinių pasekmių, kaip dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į žemę valdytą iki nacionalizacijos, nes 1948-1949 metų duomenys patvirtina tik žemės naudojimo faktą po nacionalizacijos, bet ne valdymą iki nacionalizacijos, tačiau pareiškėjai nepateikė ir jokių duomenų apie M. S. po nacionalizacijos valdytą žemę, o pareiškėjų teismui pateiktas 1948 m. sprendimo nuorašas dėl S. S. neteisingai paskirtų valstybinių prievolių ūkiui 1948 metais, kuriame nurodoma, kad jo naudojamame ūkyje yra 7,60 ha žemės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimu Nr.407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų" teismas vertino tik kaip papildomą dokumentą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjai (toliau-apeliantai) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo apeliantų pareiškimas būtų patenkintas ir nustatytas juridinis faktas. K. M. S., iki santuokos M., K. duktė, mirusi 1947 metais, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,08 dešimtines žemės (duomenys neskelbtini) kaime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai aiškino ir taikė Vyriausybės priimtus norminius aktus dėl dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, neįvertino liudytojų parodymų ir dėl jų nepasisakė. Neteisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. l d. nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra–turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės (toliau-LRV) nustatyti dokumentai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, piliečiai kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso tvarka. LRV 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte yra detalizuotas dokumentų sąrašas, nurodantis kokie dokumentai patvirtina nuosavybės teises. Dokumentai yra nurodyti apibendrintai, įtraukiant į šį sąrašą ir dokumentus, nurodytus ankstesniuose LRV nutarimuose : 1993-05-20 nutarime Nr. 349 ,,Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ ir 1993-06-10 dienos nutarime Nr. 407 ,,Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų. Nutarimo Nr. 407 13 punkte yra pažymėta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus LRV 1993-06-10 dienos nutarime Nr.407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Pagal galiojančius teisės aktus dokumentai surinkti nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kiekvienu atveju palikti vertinimui žemėtvarkos skyriams, kurie turi pareigą institucijai, priimančiai sprendimus, siūlyti atkurti nuosavybės teises arba siūlyti piliečiams kreiptis į teismą dėl juridinio fakto įrodymo.
Žemesnės instancijos teismas
Žemėtvarkos skyrius pareiškėjams žodžiu patvirtino, kad esamų dokumentų pakanka teigiamam sprendimui priimti, nes esminis dokumentas yra žemės savininkų sąrašas, kuriame nurodyta, kad M. M. turėjo 7,08 dešimtinės žemės ir žemėtvarkos skyrius nekėlė jokių klausimų, kad tai gali būti ne pareiškėjų močiutė. Žemėtvarkos skyrius pareiškėjams nepranešė, kad dokumentų nepakanka ir nepasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iki 2007 metų pabaigos, kai nelaukdami sprendimo pareiškėjai paprašė paaiškinimo.
Teismas vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus apie pareiškėjų močiutės M. S. , iki santuokos M., valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime juos įvertino kaip papildomus, o, pagrindinių dokumentų pareiškėjai nepateikė. Pareiškėjų pateiktas žemės savininkų sąrašas yra priskiriamas prie pagrindinių dokumentų, ir žemėtvarkos skyrius ginčijo tik tą faktą, ar tai ta pati M. M. , kuri po santuokos buvo S. todėl byloje yra pateiktas reikšmingas dokumentas patvirtinantis pareiškėjų močiutės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę. Žemęs valdymo faktą patvirtina ir papildomi dokumentai, M. M. –S. sūnų išlikę dokumentai patvirtinantys prievolių vykdymo ir žemės naudojimo faktą. Jie taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjų močiutė valdė žemę (duomenys neskelbtini) kaime ir naudojo ją po nacionalizacijos ji ir jos sūnūs.
Valdymo ir naudojimosi žeme faktą patvirtino ir apklausti byloje liudytojai, kurie nurodė pareiškėjų močiutę M. M. , kuri po santuokos buvo (duomenys neskelbtini) kaip gyvenusią gretimame (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau turėjusią žemės ir (duomenys neskelbtini) kaime, kurią dirbo, o, taip, pat samdė liudytojo S. M. tėvą dirbti žemę. Kaime ji buvo vadinama mergautine M. pavarde nes taip ją vadinti buvo įpratę visi.
Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau-LAT) formuojamą praktiką bei remiantis LAT senato nutarimais dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje (2004-12-30,Nr.51) bei dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, taikymo teismų praktikoje (2005-12-29, Nr.56), ar tam tikros aplinkybės egzistavo teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jei pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai atmetė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, vien tuo pagrindu, kad pareiškėjai nepateikė rašytinio dokumento, priskirtino prie pagrindinių dokumentų, patvirtinančių valdymo nuosavybės teise faktą.
Nurodė, kad suinteresuotas asmuo remiasi tik nepagrįstais įrodymais bei samprotavimais ir jokiais dokumentais nepagrindžia savo teiginių, kad savininkų sąrašuose įrašyta M. M. yra kitas asmuo. Suinteresuotas asmuo taip pat nesilaikė vienodo tų pačių dokumentų vertinimo praktikos. 1925 metų gyventojų sąrašuose buvo nurodyta, kad pareiškėjų močiutė M. S. po vyro turi 13.02 dešimtinių žemės (duomenys neskelbtini) kaime, tų pačių metų žemės savininkų sąraše buvo įrašytas jos sutuoktinis V. S. , nors tuo metu jis jau buvo miręs (1921), tačiau žemėtvarkos skyrius pareiškė, kad gyventojų sąrašas nėra tinkamas įrodymas apie žemės valdymą nuosavybės teise, o, tik savininkų sąrašas yra tinkamas įrodymas, ir taikant paveldėjimo teisės normas, buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį žemės, kurią ,,po vyro“ turėjo M. S. pagal gyventojų sąrašą. Suinteresuotas asmuo vertindamas gyventojų sąraše esančią M. M. , gimusią (duomenys neskelbtini) kaime, po vyro turėjusią 7 dešimtines žemės, aiškina, kad tai pakankamas įrodymas jog ji galėjo būti tas asmuo, kuris įrašytas žemės savininkų sąraše, tačiau vertinant išlikusius dokumentus akivaizdu, kad savininkų sąraše tuomet turėjo būti įrašytas tos kitos M. vyras M., o ji pati savininkų sąraše būti negalėjo ir pagal paveldėjimo teisės normas neturėjo paveldėti visos vyro žemės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o, suinteresuotas asmuo palaiko atsiliepime į pareiškimą nurodytus motyvus.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka reglamentuoja CPK 443 str., kurio 1-joje dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.
Be to, teismai privalo, spręsdami šios kategorijos bylas, vadovautis galiojančiais Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimais (CPK 4 str.), kaip formuojančiais vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose.
CPK 178 str. nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas nutarimu „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje (2005-12-29 Nr.56) išaiškinimo“ (nutarimo p. 10.2), kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir jį patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas.
Pareiškėjai nurodo, kad M. S., iki santuokos M., K. duktė, mirusi 1947 m., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,08 dešimtines (7,67 ha) žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Žemę nuosavybėn gavo iš tėvų kaip vestuvinį kraitį 1888 m.
1888-1938 m. pareiškėjų nurodytos žemės buvimo vietoje galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies normos, todėl, kaip turėjo būti įformintas žemės perleidimas, turi būti nustatoma pagal šio sąvado 707 str. „Apie turtų įtvirtinimo tvarką arba apie aktus aplamai“. Šis straipsnis nustatė, kad turtų teisių įtvirtinimas daromas:
1) tvirtybiniais, notariniais, pareiškiamaisiais arba norminiais aktais;
2) perduodant turtą arba įvedant į jo turėjimą.
Tame straipsnyje nustatyta, kad negalima pripažinti galutiniu nuosavybės teisių nekilnojamam turtui perleidimą, jeigu nėra padaryti įstatymo reikalaujami aktai (79/188, 80/139). Neturi galios nekilnojamojo turto perleidimas norminiu aktu (71/571) arba užrašu ant tvirtybinio akto (75/375).
Nagrinėjamos materialinės teisės normos analizė rodo, kad nuosavybės turėtojui, ketinančiam ją perleisti kitam asmeniui, nepakako vien viešo pareiškimo apie nuosavybės perleidimą, nes nuosavybės teisių perleidimas privalėjo būti įforminimas notariškai arba teismo sprendimu ar nutarimu (75/702).
Įrodymų (CPK 177 str.), kad M. M. (S.) įgijo nuosavybės teisę į žemę nustatyta tvarka, byloje nėra, o liudytojų parodymai apie žemės dirbimą nuosavybės fakto neįrodo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentais ir su pirmos instancijos teismo išvadomis 2008 m. gegužės 30 d. sprendime, todėl pareiškėjų apeliacinį skundą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų M. S. , M. G. ir I.R. B. apeliacinį skundą atmesti.