Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1043-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2S-1043-910/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Skolininkas
UAB „Apskaitos ir tiekimų biuras“
Kreditorius
AB „Axis Industries“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1043-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39027-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Apskaitos ir tiekimų biuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Axis Industries“ pareiškimą skolininkui UAB „Apskaitos ir tiekimų biuras“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius AB „Axis Industries“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka dėl 101 891,38 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Apskaitos ir tiekimų biuras“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus reikalavimus tenkino visiškai.

3. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą arba pinigines lėšas. Kreditorius savo prašymą grindė tuo, kad prašoma priteisti suma yra itin didelė – 101 891,38 Eur, tai – vienas pagrindinių kriterijų, vertinant būtinybę šiuo konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorius taip pat rėmėsi Juridinių asmenų registro duomenimis, kad skolininko įstatinio kapitalo dydis yra 2896 Eur, taigi skolos suma gerokai viršija skolininko įstatinio kapitalo dydį. Kreditorius teigė, kad yra pakankamai reali grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas mėgins perleisti turtą, dėl to gali tapti neįmanoma įvykdyti būsimą teismo įsakymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo skolininkui UAB „Apskaitos ir tiekimų biuras“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 101 891,38 Eur sumai, tokio turto nesant pakankamai – kilnojamąjį turtą nurodytai sumai, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – lėšas bei turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija nurodytos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant skolininkui jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas ir atsiskaityti su kreditoriumi. Iš areštuotų lėšų teismas leido atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais bei kreditoriumi pagal pareikštą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

5. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį byloje Nr. 2-905/2009). Teismas vertino, kad 101 891,38 Eur suma skolininkui yra pakankamai didelė bei sudaro objektyvų pagrindą užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo įsakymo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 144 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skolininkas UAB „Apskaitos ir tiekimų biuras“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. spalio 26 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti. Skolininko nurodyta, kad:

6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. spalio 26 d. teismo įsakymą, netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. 2017 m. rugsėjo 14 d. kreditorius ir skolininkas yra sudarę taikos sutartį.

6.2. Nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimas gali pasidaryti neįmanomas. Kreditorius nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6.3. Skolininkas vykdo veiklą, turi debitorinių reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog skolininkas mėgins perleisti turtą ar vengs įvykdyti teismo įsakymą.

Atsiliepimas

7. Kreditorius AB „Axis Industries“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą ir apskųstą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad:

7.1. Skolininkas atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių motyvų, kuriais remiantis skundžiama nutartis galėtų būti panaikinta. Skolininkas tik dėsto deklaratyvias aplinkybes, faktiškai nepagrįsdamas atskirojo skundo reikalavimo;

7.2. Sudaryta Sutartis, pateiktos sąskaitos - faktūros ir Įrangos/darbų priėmimo - perdavimo aktai, kurių skolininkas neginčijo, įrangą priėmė, tačiau Sutarties įsipareigojimų apmokėti minėtas sąskaitas - faktūras skolininkas nevykdo ir atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios tai paneigtų;

7.3. Skolininko atskirajame skunde minima taikos sutartis buvo pasirašyta iki civilinės bylos iškėlimo, ji nebuvo teismo priimta tvirtinti dėl techninių priežasčių. Paaiškėjus, kad skolininkas nevykdo ir taikos sutartyje numatytų su juo suderintų atsiskaitymo terminų, nesilaiko sutartų sąlygų geranoriškai, kreditorius negalėjo pasinaudoti greitesne priverstinio vykdymo tvarka, nes taikos sutartis teisme nebuvo patvirtinta, ir buvo priverstas iš naujo kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo.

7.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas, nes skolininkas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, iš dalies juos neigia, skola yra didelė ir skolininkas jos piktybiškai nemoka.

7.5. Skolininko įstatinio kapitalo dydis yra 2896 Eur, tai reiškia, kad skolos suma gerokai viršija skolininko įstatinio kapitalo dydį. Priteisus kreditoriaus reikalaujamą sumą, skolininkas tikėtinai taps nemokus. Padengti skolą skolininkas vengia jau gana ilgą laiką, dėl to kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl laiku neapmokėtos skolos, kasdien didėja.

7.6. Iš antstolio sudaryto turto aprašo matyti, kad skolininkas neturi turto, tik automobilį, kuris nepadengtų skolos sumos, taigi, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, galimai perleistų ir tai, kas areštuota.

7.7. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra pakankamai reali grėsmė, jog, teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas mėgins perleisti turtą, dėl to bus neįmanoma įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

12. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui (kreditoriui), prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti nurodytų sąlygų egzistavimą, o atsakovui (skolininkui), prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, – šias sąlygas paneigti.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus prašyme išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas taikyti skolininko turtui laikinąsias apsaugos priemones.

14. Skolininkas, prašydamas panaikinti apskųsta teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, remiasi tuo, kad su kreditoriumi buvo sudaryta taikos sutartis, taip pat tuo, kad skolininkas vykdo veiklą ir turi debitorinių reikalavimų.

15. Pažymėtina, kad skolininko nurodyta aplinkybė, jog šalys yra sudariusios taikos sutartį (kuri nebuvo patvirtinta teisme), neužkerta kelio kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš skolininko priverstine tvarka, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jeigu skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriui.

16. Minėta, tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas (kreditorius) turi įrodyti, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo atveju suponuoja tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; kt). Kita vertus, nurodyta aplinkybė nėra absoliuti. Turi būti vertinamos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiama į atsakovo (skolininko) finansines galimybes, t. y. ar jam reikalavimo suma yra didelė, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte. Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan.

17. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma skolininkui yra pakankamai didelė, dėl to konstatavo riziką teismo įsakymo įvykdymui. Skolininkas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog skolininkui pagal jo įsipareigojimų ir nuosavybės teise valdomo turto santykį kreditoriaus pareikšto reikalavimo suma – 101 891,38 Eur – nėra didelė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą, šiuo konkrečiu atveju turėjo pakankamą pagrindą reikalavimo sumą vertinti kaip didelę ir juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkas nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos galimo ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškinio (pareiškimo) reikalavimų užtikrinimui skolininko turtui buvo nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

18. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai sprendė, jog šioje byloje nustatytos abi būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų naikinti apskųstą teismo nutartį, kuri yra teisėta bei pagrįsta, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė