Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės A. B. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Doctor“, priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė pareiškimą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovui. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovei. Ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą, nurodęs, kad skolos nesumokėjus kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad atsakovas yra nemokus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Specialusis teisės aktas, reglamentuojantis bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo 5 straipsnis nustato, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai) ir įmonės administracijos vadovas. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia įmonės kreditorius, jis apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Jeigu vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Taigi ĮBĮ numato išankstinę ginčo sprendimo tvarką, kurios būtina laikytis prieš pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo.

Nustatyta, jog ieškovė prie ieškinio pridėjo 2015-09-23 pranešimą, išsiųstą paštu atsakovui. Įrodymų, kad ieškovės išsiųstas pranešimas įsiteikė, nėra. Praėjus pranešime nustatytam įspėjimo (30 dienų) laikotarpiui ir atsakovui neatsiskaičius su ieškove, ieškovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Šias aplinkybes įrodo ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.). Toks pareiškimas (dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo) buvo pateiktas, praėjus daugiau kaip pusei metų nuo įspėjimo laikotarpio pasibaigimo dienos. Nors ĮBĮ nereglamentuoja, kada ieškovas gali (turi) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po pranešimo išsiuntimo (įteikimo), tačiau būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė šiuos principus pažeidė, nes pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikė po ilgo laikotarpio nuo pranešimo (įspėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo) atsakovui įteikimo. Pareiškėjo deklaruojama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Duomenų, kad ieškovė nurodytą pranešimą būtų išsiuntusi pakartotinai (kaip to reikalauja ĮBĮ 6 str. 2 d.) įmonės buveinės adresu, ieškovė nepateikė (kartu su ieškiniu pateiktas tik AB „Lietuvos paštas“ kvitas). Pažymėtina, jog ieškovė pateikė pašto kvitą apie 2016-05-27 atsakovui siųstus dokumentus, tačiau nepateikė pačio pranešimo. Konstatuotina, kad ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi ieškovės išsiųstame pranešime turėjo būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos terminas įsipareigojimams įvykdyti, o skaičiuojant terminą nuo įteikimo (išsiuntimo) dienos (2016-05-27), 30 dienų laikotarpis įsipareigojimams įvykdyti dar nėra suėjęs. Todėl darytina išvada, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pareiškimo teismui ir jo priedų kopijas įteikė atsakovui (ĮBĮ 6 str. 4 d.).

Dėl šių motyvų ieškovės ieškinį atsisakoma priimti ir jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Pareiškime taip pat teigiama, kad dėl to, jog atsakovas negrąžina skolos, ieškovė yra priversta ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei duomenų, ar įsiskolinimą buvo siekta išieškoti priverstine tvarka, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui, todėl ieškovė turėtų pateikti tai patvirtinančius duomenis. Pažymėtina, kad bankroto bylos inicijavimas atsakovui negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas, atsižvelgiant į bankroto proceso specifiką. Ieškovas, laikantis save kreditoriumi, turi siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 10 str. 10 d., kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos. Todėl teismui, padarius pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, ieškovui gali būti pasiūlyta įmokėti atitinkamą sumą administravimo išlaidoms padengti.

Ieškovui išaiškinama, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 3, 4 dalimis, ĮBĮ 6 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės A. B. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ieškovei išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.