Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo šeimos poreikiais bendras gyvenimas nebeįmanoma. Dėl atsakovės girtavimo nuolat kyla konfliktinės situacijos, nes apsvaigusi nuo alkoholio atsakovė tampa agresyvi, dėl ko kartais tenka kreiptis pagalbos į pareigūnus. Paskutinis įvykis, kai teko kvietė policijos pareigūnus, įvyko 2020 m. liepos 24 d. naktį, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovei apribotas grįžimas į namus. Dėl tokio atsakovės elgesio ir gyvendami kartu kambarius buvo pasidaliję ir gyveno atskirai, apie metus laiko bendro ūkio nebeveda, santuokinio gyvenimo nebegyvena.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2005 m. liepos 26 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų nebeturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai, nors ir gyvendami viename name, faktiškai gyvena atskirai, yra pasidaliję kambarius, bendro ūkio netvarko, ryšių kaip sutuoktiniai nepalaiko. Dėl atsakovės polinkio į alkoholį, nepagarbaus elgesio ieškovo atžvilgiu, ieškovas atsisako taikytis su atsakove, dėl ko šalių bendras gyvenimas toliau neįmanomas, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, motyvuodamas tuo, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, o pavartojusi alkoholio elgiasi agresyviai.

Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu.

Ieškovo paaiškinimais ir liudytojo V. L. parodymais nustatyta, kad pagrindinė nesutarimų šeimoje priežastis – atsakovės ilgalaikis alkoholio vartojimas ir netinkamas atsakovės elgesys ieškovo bei kitų šeimos narių atžvilgiu.

Ieškovo paaiškinimus apie atsakovės netinkamą elgesį ieškovo atžvilgiu patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2020 m. liepos 24 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimo. Nors pats faktas, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas neįrodo atsakovės kaltės, tačiau liudytojo V. L. parodymais apie tai, kad 2020 m. liepos 24 d. atsakovė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, su peiliu grasino tėčiui (ieškovui) G. L., kad mama (atsakovė) paskutinius dvejus metus vartoja alkoholį, naudoja psichologinį smurtą šeimos narių atžvilgiu, leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina apie atsakovės nederamą elgesį šeimoje, netinkamą gyvenimo būdą. Toks atsakovės elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepagarba kitam šeimos nariui, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakovė pažeidė sutuoktinių pareigą gerbti bei remti vienas kitą, dėl atsakovės netinkamo elgesio šeimoje tvyrojo psichologinė įtampa, kas sąlygojo šeimyninių santykių visiška pašlijimą, todėl darytina išvada, kad atsakovė iš esmės pažeidė santuokines pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Byloje konstatavus atsakovės kaltę dėl šalių santuokos iširimo bei byloje nesant įrodymų, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovo pageidavimu jam paliktina santuokinė pavardė „L.“, o atsakovei - „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilio proceso įstatymu nustatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 382 straipsnio 4 punktas). Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė ieškovas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuokoje šalys įgijo šį turtą: lengvąjį automobilį Audi A6, 1 000 Eur vertės, priekabą MAZ 8114, 200 Eur vertės; dujinę viryklę „Gorenje“ 200 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 700 Eur vertės, miegamojo komplektą 1 000 Eur vertės, šaldytuvą „Beko“ 300 Eur vertės, skalbimo mašiną Blomberg“ 300 Eur vertės, televizorių „LG“ 300 Eur vertės, sėdimą fotelį 200 Eur vertės, viso turto vertė 4 200 eur..

Pagal CK 3.82 straipsnį santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Šalių nurodytas turtas įgytas šalių gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan.

Ieškovas prašo turtą padalinti natūra, priteisiant jam lengvąjį automobilį Audi A6 1 000 Eur vertės, priekabą MAZ 8114, 200 Eur vertės; dujinę viryklę „Gorenje“ 200 Eur vertės) virtuvės baldų komplektą - penkias virtuvines spinteles (trys pakabinamos, dvi statomos ant grindų), stalą, keturias kėdes 700 Eur vertės) o atsakovei - miegamojo komplektą (lovą su dviem miegamojo spintelėmis) 1 000 Eur vertės, šaldytuvą „Beko“ 300 Eur vertės, skalbimo mašiną Blomberg“ 300 Eur vertės, televizorių „LG“ 300 Eur vertės, sėdimą fotelį 200 Eur vertės) Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo turto padalijimo projekto nesiūlė, teismas pritaria ieškovo siūlomam turto padalijimo būdui, kai kiekvienam iš sutuoktinių tenka turto po lygiai ( už 2 100 Eur) (CK 3.127 straipsnis).

Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kulių sen., Plungės r. sav.; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kulių sen., Plungės r. sav.; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kulių k., Kulių sen., Plungės r. sav.; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav. Šis nekilnojamasis turtas ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko pagal paveldėjimo teisės liudijimą, todėl yra asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Santuokos metu ieškovas įsigijo 17/53 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav. Ši žemės sklypo dalis registruota kaip asmeninė ieškovo nuosavybė. Sklypo dalis įgyta pagal 2018 m. kovo 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad G. L. 0,17 ha žemės sklypo dalis parduodama už 23,08 Lt (2308 rubliai) valstybės vienkartinių išmokų, J. A. L. sumokėtų į Lietuvos Taupomojo banko Plungės skyriaus sąskaitą pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pranešimą, atitinkančias nustatytą sklypo dalies 904 Eur kainą, kurias pagal 2010 m. kovo 24 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą paveldėjo pirkėjas G. L., todėl nutraukiant santuoką šis turtas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė taip pat nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 722 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau šio reikalavimo teismo posėdžio metu atsisakė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2005 m. liepos 26 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovės I. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – L., L.

Padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui G. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės, priekabą MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, dujinę viryklę „Gorenje“ 200 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą (penkias virtuvines spinteles (trys pakabinamos, dvi pastatomos), stalą, keturias kėdes) 700 Eur vertės, viso turto už 2 100 Eur;

I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti miegamojo komplektą (lovą su dviem miegamojo spintelėmis) 1 000 Eur vertės, šaldytuvą „Beko“ 300 Eur vertės, skalbimo mašiną Blomberg“ 300 Eur vertės, televizorių „LG“ 300 Eur vertės, sėdimą fotelį 200 Eur vertės, viso turto už 2 100 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.