- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-9-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02172-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,IPF Digital Lietuva“
- Kategorijos
- 3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-09-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5282-902/2019 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui R. G., trečiajam asmeniui UAB ,,IPF Digital Lietuva“, išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kreditorinio įsipareigojimo vykdymo, santuokoje įgyto turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. pateiktu teismui ieškiniu prašė: nutraukti jos ir atsakovo R. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 270 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės ir 1745 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 7.5 mėnesio laikotarpį; nustatyti dukros A. gyvenamąją vietą kartu su motina; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val., lyginiais metais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos antrą šv. Velykų ir antrą šv. Kalėdų dieną 10.00 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val., nelyginiais metais pasiima dukrą išjos gyvenamosios vietos pirmą šv. Velykų ir pirmą šv. Kalėdų dieną 10.00 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val., Tėvo dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val., Motinos dieną dukra praleidžia su motina. Ieškiniu taip pat prašė padalyti santuokoje įgytą turtą: priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilį „RENAULT MEGANE SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 1000 Eur vertės, šaldytuvą „Whirlpool“ - 150 Eur vertės, spintą dviejų durų - 100 Eur vertės, tachtą - 80 Eur vertės, televizorių „Samsung“ - 100 Eur vertės, iš viso turto 1430 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo - 715 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalytino turto dalį; kreditines prievoles UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis bei priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys nesutarė nuo pat santuokos pradžios. Ieškovė dėjo pastangas, kad išsaugotų šeimą, nusileisdavo atsakovui, bet situacija šeimoje nesikeitė, į jų reikalus kišdavosi vyro mama. Šalys kurį laiką gyveno atskirai, bet atsakovui prašant ieškovė grįždavo pas jį. Kartą, būdamas neblaivus, pavartojo jos atžvilgiu smurtą. Gimus dukrai A. šalių santykiai pagerėjo, bet 2018-10-06 atsakovas pareikalavo išeiti iš jo namų. Ieškovė su vaikais apsigyveno tėvų namuose.
3. Ieškovė pažymėjo, kad geriausiai žino dukros poreikius, tarp jos ir dukters yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsakovas įgūdžių savarankiškai pasirūpinti dukra neturi. Ji niekada nedraudė atsakovui matytis ir bendrauti su dukra A. ir prašė tenkinti jos ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
4. Dukros A. išlaikymui per mėnesį yra būtina 480 Eur suma, todėl atsakovas turėtų dukrai teikti 270 Eur kasmėnesinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Iš atsakovo priteistina didesnė dalis dukters išlaikymui būtinos sumos, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, išlaikytinius.
5. Atsakovas nuo 2018 m. spalio mėnesio dukters A. išlaikymui spalio - lapkričio mėnesiais pervedė 260 Eur, todėl įsiskolinimas už 7,5 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 1745 Eur.
6. Gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas įsigijo tik ieškinyje nurodytą 1430 Eur vertės kilnojamąjį turtą, kuris turėtų būti priteistas atsakovui, o ieškovė sutinka, kad jai būtų priteista 715 Eur piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę dalintino turto dalį.
7. Ieškovė pripažino, kad 700 Eur kreditą suteiktą UAB ,,IPF Digital Lietuva“, ji panaudojo asmeninėms reikmėms, todėl ši prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-09-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė R. G. ir R. G. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo R. G. paliko pavardę „G.“. Nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. G.. Nustatė, kad atsakovas turi teisę dalyvauti dukros auklėjime ir bendrauti su vaiku tokia tvarka: atsakovas kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. bendrauja su dukra A., ją paimdamas iš vaiko ugdymo vietos, vaikų darželio ir po bendravimo 19 val. vaiką parveždamas į ieškovės gyvenamąją vietą. Bendravimo metu atsakovas įpareigojamas užtikrinti mažametės A. pamaitinimą; kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) R. G. pasiima dukrą A. iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val., lyginiais metais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos antrą šv. Velykų ir antrą šv. Kalėdų dieną 10 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16 val., nelyginiais metais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą šv. Velykų ir pirmą šv. Kalėdų dieną 10 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16 val., Tėvo dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16 val., Motinos dieną dukra praleidžia su R. G.. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-05-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo dukrai A. išlaikymo įsiskolinimo 1015 Eur sumą. Nepilnametės A. G. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė R. G.. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį „RENAULT MEGANE SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 1000 Eur vertės, šaldytuvą „Whirlpool“ - 150 Eur vertės, spintą dviejų durų - 100 Eur vertės, tachtą - 80 Eur vertės, televizorių „Samsung“ - 100 Eur vertės, iš viso turto 1430 Eur vertės. Priteisė iš atsakovo ieškovei 715 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Kreditines prievoles UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pagal 2018-11-15 ieškovės R. G. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis po santuokos nutraukimo. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 255,60 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas bei 207,19 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
9. Teismas pasisakydamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, konstatavo, kad ieškovės neištikimybės faktas buvo įrodytas 2019-04-12 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, kuriuo pripažinta, jog atsakovas nėra V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Tačiau teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl sutuoktinių abipusės kaltės, jų tarpusavio nesutarimų ir kompromiso nesuradimo svarbiais gyvenimo klausimais. Teismas vertino, kad ieškovės nurodomas atsakovo panaudoto smurto atvejis neįrodytas.
10. Esant šioms aplinkybėms teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ne CK 3.60 straipsnio 3 dalies, o CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Šalies argumentai
11. Ieškovei prašant, o atsakovui neprieštaraujant, teismas tenkino reikalavimą nutraukus šalių santuoką ieškovei palikti santuokinę pavardę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ja nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų.
13. Atsakovui neišreiškus prieštaravimų, teismas sutiko su ieškinyje pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, taip pat teismas vertino, kad siekiant jog tarp mažametės A. ir jos tėčio susiformuotų emocinis ryšys yra būtina nustatyti intensyvesnį jųdviejų bendravimą darbo dienomis, t.y. atsakovo prašymu kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val.
14. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į mažą vaiko amžių (nėra net dvejų metų), į tai, jog atsakovas gana retai lanko dukrą, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavęs emocinis ryšys, atsakovo bendravimas su dukra ilgesnį laiką, t.y. kasmetinių atostogų metu jam savaitei pasiimant dukrą, kad ją nusivežtų prie jūros, į parką, kaip, kad prašė atsakovas, netenkintinas.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog yra būtina skirti 480 Eur sumą mažametės dukros A. išlaikymui kiekvieną mėnesį. Teismas įvertinęs vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę, būtinas išlaidas, sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai po 230 Eur kas mėnesį.
16. Teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2018 m. spalio mėn., kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad pareigą išlaikyti V. G., kurios tėvystę atsakovas nuginčijo teisme 2019-04-12, atsakovas turėjo iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl tik pusę sumos (260 Eur) pagal atsakovo išlaikymo vaikams mokėjimus galima įskaityti į dukros A. išlaikymą. Teismas įvertinęs kitas atsakovo mokėjimo pavedimais vaikų išlaikymui pervestas sumas, konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 1015 Eur.
17. Kadangi ginčo dėl turto padalinimo nebuvo, ieškinį šioje dalyje teismas tenkino. Nesant šalių ir kreditorės prieštaravimų, ieškovės prievolę kreditorei UAB ,,IPF Digital Lietuva“, teismas pripažino asmenine ieškovės prievole.
18. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad ginčo situacijoje tikslinga būtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje numatytos išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgiant, jog reikalavimo dalis dėl vaiko išlaikymo, nors ir buvo patenkinta dalinai, yra išimtinai vaiko interesais, į tai, jog atsakovas yra geros turtinės padėties, tuo tarpu, ieškovė nedirba, jai buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Taip pat teismas vertino, kad yra tikslinga sumažinti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už ieškovei suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą ta dalimi, kiek buvo atmestas ieškinio reikalavimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo dydžio tam, kad būtų išlaikytas proporcingumo principas, t.y. 15 procentų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-04 sprendimą ir pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl R. G. kaltės; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. G. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 415 Eur; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
20. Nurodo, kad gyvendamas santuokoje jis rūpinosi šeima, gerbė žmoną, buvo jai lojalus, daug dirbo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja Z. G. bei kaimynystėje su ieškovės tėvais gyvenančių liudytojų G. Š. ir D. V. paaiškinimai, kad jis atveždavo ir parsiveždavo žmoną su vaikas iš jos tėvų namų.
21. Apelianto įsitikinimu, teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Sutinka, kad jis išsakydavo ieškovei priekaištų dėl nesitvarkymo namuose, negaminimo valgyti, išėjimo savaitgaliais iš namų ir nenakvojimo namuose, bet tai nebuvo santuokos iširimo priežastimi.
Šalies argumentai
22. Apelianto teigimu, pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo ieškovės neištikimybė. Paaiškėjus, kad jis nėra V. G. biologinis tėvas ir ieškovei teisme patvirtinus, kad V. tėvas yra A. B., akivaizdu, kad ieškovė buvo neištikima ne tik su A. B., bet ir su dabartiniu savo sugyventiniu J. Ž..
23. Skirtingai nei teigia ieškovė jis 2018-10-06 nereikalavo, kad ji išeitų iš namų. Po kurio laiko paaiškėjo, kad ji išėjo gyventi pas kitą vyrą - J. Ž..
24. Nesutinka su teismo priteistu iš materialinio išlaikymo dydžiu dukrai A., o tuo pačiu ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu.
25. Sprendime nenurodyta kokia vidutiniškai per mėnesį reikalinga pinigų suma vaiko išlaikymui, todėl neaišku kokią sumą teismas laiko reikalinga vaiko išlaikymui kas mėnesį ir kiek ieškovė turėtų kas mėnesį prisidėti prie dukros A. išlaikymo. Jeigu teismas prie bendros vaiko išlaikymui reikalingos sumos tik nuo 2019 m. rugsėjo prideda po 60 Eur, tai šia suma turėjo būti mažinamas išlaikymo įsiskolinimas, kurį teismas paskaičiavo už 7,5 mėn. nuo 2018 m. spalio, kai ieškovė išsikėlė gyventi pas J. Ž., iki ieškinio padavimo teisme.
26. Pradėjus dukrai lankyti darželį sumažės sumos skiriamos vaiko maitinimui namuose. Atkreipia dėmesį, kad pagal dukros amžių išlaidos sauskelnėms nebeturėtų būti patiriamos, be to, ieškovė nepagrindė, kam tiksliai išleidžiama 40 Eur, kurie anot ieškovės skiriami dukros sveikatos poreikiams. Juolab, kad ligos atveju visi vaistai kompensuojami. Ieškovė neįrodė, kad A. ugdymui ir žaislams kas mėnesį išleidžia po 40 Eur.
27. Į vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingą sumą įskaičiuotini ir vaiko pinigai, kurie šiuo metu sudaro 50 Eur per mėnesį. Teismas dėl jų taip pat nepasisakė ir neaišku ar įskaičiavo į vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą.
28. Apelianto nuomone dukros išlaikymui per mėnesį pakanka 350 Eur, t.y. po 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų, bei 50 Eur vaiko pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas be pagrindo nurodė, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo. Teismas neatkreipė reikiamo dėmesio į tai, kad ieškovė planuoja įsidarbinti, o prie kitos dukros – V. išlaikymo turi prisidėti jos biologinis tėvas, o ne atsakovas.
30. Ieškovė yra pripažinusi, dukros V. išlaikymui išleidžia tik apie 150 Eur, nors abiejų vaikų poreikiai panašūs, tad akivaizdu, kad ieškovė siekia iš atsakovo prisiteisti tokią sumą, kurios užtektų abiejų jos dukrų išlaikymui. Ieškovės argumentai, kad ji A. išlaikymui per mėnesį skiria 480 Eur yra nepagrįsti, neatitinka nei jos gaunamų pajamų, nei jos tėvų finansinių galimybių.
31. Mano, kad yra pagrindas sumažinti išlaikymo nepilnametei dukrai A. dydį bei išlaikymo įsiskolinimą iki 415 Eur.
32. Apeliantas pabrėžia, kad dėl savo neįgalumo geriau apmokamo darbo jis susirasti negali, dėl sveikatos problemų patiria nemažai išlaidų.
Atsiliepimas
33. Ieškovė atsiliepimu prašo R. G. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pabrėžia, kad apelianto motina Z. G. aktyviai dalyvavo jų šeimos gyvenime, dėl ko dažnai kildavo konfliktai. Apeliantas sprendžiant klausimą dėl bendravimo su dukra A. tvarkos nustatymo yra išsakęs pageidavimą, kad jam bendraujant su dukra dalyvautų jo motina arba brolis, kas rodo, kad jis neturi įgūdžių kaip elgtis su dukra, nes gyvenant kartu niekada dukros priežiūra neužsiėmė, ja nesirūpino. Apeliantas pripažino, kad tik ieškovė rūpinosi buitimi, jis maisto vaikams nėra gaminęs, vienas su vaikais niekada nėra niekur išėjęs, niekur kartu kaip šeima nebuvo išvykę, kartu nėra atostogavę. Apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovę pas tėvus atveždavo ir išsiveždavo vėl gi apeliantas, kas paneigia, jo teiginius, kad ji savavališkai be jo sutikimo leisdavo laiką pas savo tėvus.
35. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas pripažino, kad tarp šalių kildavo konfliktai ir, kad konfliktai kildavo apeliantui būnant neblaiviam. Apeliantas naudodavo ir fizinį smurtą.
36. Pabrėžia, kad ieškovės neištikimybės faktas nebuvo šeimos iširimo priežastis, nes ieškovė po vieno konflikto buvo išėjusi iš namų pas savo tėvus ir planavo skirtis su apeliantu, bet jo įkalbėta grįžo. Ji buvo įsitikinusi, kad dukra V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra apelianto dukra. Nuo V. gimimo iki santuokos iširimo praėjo ne vieneri metai, gimė duktė A. Apeliantas nėra išsakęs priekaištų dėl neištikimybės. Apie tai, kad V. yra ne apelianto duktė paaiškėjo po santuokos iširimo. Apeliantas ne kartą yra išsakęs nuomonę, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.
37. Nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas neteisingai išsprendė išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei įsiskolinimo sumos klausimus.
38. Apeliantas niekada dukros išlaikymu, jos poreikiais nesidomėjo. Dukrą paskutinį kartą matė balandžio mėnesį. Jai dar būtinos sauskelnės, nekompensuojami vaistai, vitaminai, ugdymo ir lavinimo priemonės.
39. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti sumažinta. Mano, kad teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas gali prisidėti prie dukters išlaikymo didesne dalimi, nes jo gaunamos pajamas ženkliai didesnės nei ieškovės, jis turi daug vertingo nekilnojamojo turto, kuri gali nuomoti, parduoti ir gauti papildomų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
41. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo lapelius už 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesius ir mokėjimų nurodymus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais ir įvertinęs jų turinį, sprendžia, kad jų pateikti pirmosios instancijos teismui ieškovė neturėjo galimybių, be to, jie prisideda prie bylai reikšmingų faktinių aplinkybių atskleidimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais bylos duomenimis.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė V. G., jos gimimo liudijime tėvu įvardytas atsakovas R. G.. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra A. G.. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-04-12 sprendimu pripažinta, kad R. G. nėra V. G. tėvas.
43. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).
44. CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta , kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
45. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje dėstomi priekaištai atsakovui, kad jis leido į šalių santykius kištis savo motinai, nepadėjo ieškovei buityje ir auginant vaikus. Atsakovas gi atsiliepime į ieškinį vienareikšmiškai nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės.
46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutikti negali.
47. Dažnai kylantys šalių abipusiai nesutarimai vienais ar kitais klausimais, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas nesirūpino šeima. Ieškovė pripažino, kad būstu jų šeimą aprūpino atsakovas ir jo artimieji, o ji nežinojo net kieno bute gyveno iki atsakovo motina nupirko jų šeimai namo dalį. Iš ieškovės paaiškinimų, galima spręsti, kad ji nesidomėjo ir būsto išlaikymu, nes tuo rūpinosi jos sutuoktinis. Nors atsakovas turi negalią, bet dirba ir gauna pajamas tiek iš darbinės veiklos, tiek kaip valstybės teikiamą socialinę paramą. Ieškovės nurodomų aplinkybių pagrindu, spręsti, kad atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo šeimos buitinių reikalų, neišlaikė šeimos ir neteikė jai moralinės paramos, pagrindo nėra. Ieškovė nepaneigė, kad atsakovas būtent jos prašymu ją su dukromis nuveždavo pas jos artimuosius ir jos paprašytas, vėl jas parsiveždavo į namus. Tai, kad pagal liudytojų parodymus, didžiąją laiko dalį su vaikais praleisdavo būtent ieškovė, atsižvelgus, kad atsakovas yra dirbantis, taip pat negali būti vertinama kaip atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas.
48. Iki atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos faktinės aplinkybės apie ieškovės neištikimybę, R. G. neužsiminė apie smurto atvejus šeimoje. Nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas atliko ieškovės atžvilgiu smurtinius veiksmus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad smurto atvejis prieš ieškovę neįrodytas.
49. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad šiai bylai prejudicinę galią turinčiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-04-12 sprendimu konstatuotas ieškovės neištikimybės atsakovui faktas, t.y. pripažinta, kad šalims gyvenant santuokoje, t.y. (duomenys neskelbtini) gimusi V. G. nėra biologinė R. G. dukra.
50. Ieškovės subjektyvus, savo kaip sutuoktinės, pareigų vertinimas, absoliučiai nelogiški teiginiai, kad atsakovas jai niekada nepriekaištavo dėl neištikimybės, kai būtent jis kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nepaneigia, fakto, kad dėl santuokos iširimo yra kalta būtent ieškovė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikė teisinių argumentų, paneigiančių jos, kaip sutuoktinės, lojalumo pareigos pažeidimą iki santuokos faktinio iširimo. Ieškovė yra pripažinusi, kad jos dukros V. biologinis tėvas yra A. B., o nagrinėjant šią bylą nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl jos apsigyvenimo išėjus iš bendrų namų pas dar kitą vyriškį. T.y. iš bylos duomenų galima spręsti, kad ieškovė 2014 metais turėjo kitą vyrą, su kuriuo turėjo intymius santykius ir vėliau, t.y. (duomenys neskelbtini) nuo jo susilaukė vaiko, kurio tikrąją kilmę slėpė nuo atsakovo iki 2018 m.
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės neištikimybė, jai bendraujant su kitu vyru ir su juo susilaukiant vaiko, vertintinas kaip nesuderinamas su tinkamu Civilinio kodekso trečiojoje knygoje išvardytų sutuoktinio pareigų vykdymu. Be to, pažymėtina, jog ir ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, ieškovė pateikė tik po teismo sprendimo, kuriuo atsakovas nuginčijo V. G. tėvystę. Tai, kad per šį laikotarpį šalys susilaukė kitos dukros, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nesumenkina.
52. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
53. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie jos patiriamas išlaidas darželiui, t.y. apie 50 Eur, keletą kvitų dėl išlaidų sauskelnėms, drabužiams, knygelėms, vaistams. Taip pat pateikė ieškovės surašytą preliminarų išlaidų dukrai sąrašą. Iš ieškovės pateiktos išlaidų dukros poreikiams lentelės matyti, kad jos vertinimu metinės išlaidos dviejų metų dukros drabužiams yra nuo 997 Eur iki 1675 Eur; higienos prekėms nuo 84 Eur iki 120 Eur; išlaidos 2019 m. birželį - 193-290 Eur; sveikatinimo išlaidos metams sudaro 4780 Eur, laisvalaikiui ir atostogoms 240 Eur, žaislams ir kitoms lavinimo priemonėms - 40 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui yra būtina 480 Eur suma per mėnesį, t.y. 80 Eur drabužiams, avalynei, 120 Eur maistui, 40 Eur sveikatos poreikiams, 70 Eur higienos prekėms, žaislams, lavinimui - 40 Eur, darželiui - 60 Eur, būsto išlaikymui - 50 Eur ir laisvalaikiui – 20 Eur.
54. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad dukros išlaikymui yra būtina 480 Eur suma per mėnesį, bet neaptarė kokia visgi A. išlaikymui suma užtikrintų tinkamą vaiko poreikių įgyvendinimą bei atitiktų abiejų tėvų realias finansines galimybes. Todėl teisėjų kolegija detaliau pasisako šiuo klausimu.
55. Nors ieškovė nurodo, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio ji su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, bet į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad gyvendama ir kaip ji nurodo, atsakovui neprisidedant prie dukros išlaikymo, ji mėnesiui patirdavo 480 Eur dydžio dukros išlaikymo išlaidas.
56. Ieškovės nurodomos išlaidos dukros maitinimui, kai ji didžiąją darbo dienų dalį praleidžia vaikų darželyje, kur yra užtikrinamas maitinimas, įvertinus tokio amžiaus vaiko maisto poreikius yra aiškiai per didelės. Juolab, kad ieškovė nedetalizavo, kokie yra dukrai tinkami ir mėgstami maisto produktai, gėrimai ir užkandžiai, kokia yra jų kaina, kokią dalį vaiko maisto racione jie sudaro. Todėl kolegija vertina, kad išlaidoms maistui šalių nepilnametei dukrai 100 Eur yra pakankama suma. Nors šalių dukra, atsižvelgiant į jos amžių, yra sparčiai augantis vaikas, tačiau mėnesio išlaidos drabužiams bei avalynei – 80 Eur, neatitinka protingumo kriterijų, nes tokios išlaidos net ir atsižvelgiant į sezonų kaitą, tikrai nesusidaro kiekvieną mėnesį, todėl ši suma mažintina iki 60 Eur.
57. Pagal įprastą gyvenimišką praktiką tokio amžiaus vaikai, kaip A. dažnai serga, tačiau apeliantės nurodoma suma sveikatos poreikiams - 40 Eur per mėnesį, kas sudarytų 480 Eur per metus, nepateikus į bylą įrodymų apie vaiko specialius poreikius ar rimtas sveikatos problemas, kai dažniausiai vartotini vaistai yra kompensuojami yra akivaizdžiai per didelė ir mažintina iki 30 Eur. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kad 70 Eur išlaidos higienos prekėms per mėnesį, tokio amžiaus vaikui yra realios. Nors tikėtina, kad šalių dukrai pagal poreikį dar perkamos sauskelnės, tačiau jos nurodomi sunaudojamų sauskelnių kiekiai atsižvelgus į dukros amžių abejotini, o taip pat, abejotina, kad yra būtina kiekvieną mėnesį pirkti naują dantų pastą, šampūną, kremus ir pan., kai jų suvartojimas per mėnesį nėra žymus. Šių išlaidų dydis mažintinas iki 40 Eur.
58. Teismas sutinka, kad šalių dukros išlaidos laisvalaikiui – 20 Eur yra realios, tačiau išlaidos žaislams, įvairioms lavinimo priemonėms, knygelėms yra akivaizdžiai užaukštintos ir vertina, kad 20 Eur per mėnesį yra pakankama tokiems poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė neįrodė, kad būsto, kuriame be šalių dukros gyvena dar penki asmenys, išlaikymo dalis mėnesiui yra 50 Eur. Ši suma nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis, laikyta per didele ir mažintina iki 40 Eur .
59. Byloje yra įrodymai apie mokesčius už dukros A. lankomą valstybinį darželį, t.y. apie 50 Eur per mėnesį, o ne 60 Eur kaip, kad sprendė pirmosios instancijos teismas. Todėl įvertinus nutarties 56-59 punktuose nurodytus išlaikymo dydžius, kolegija konstatuoja, kad dukros išlaikymui kas mėnesį būtinos 360 Eur dydžio išlaidos, kurios užtikrintų dukters poreikių tenkinimą šiuo metu.
60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymą kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam , jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą <...>, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Taip vadinamųjų „vaiko pinigų“ paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Todėl apeliantas pagrįstai teigia, kad šia suma dukrai būtinas išlaikymo dydis turi būti mažintinas (360 Eur - 50,16 Eur) iki 309,84 Eur
61. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl apelianto argumentai, kad teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio turėtų atsižvelgti į tai, kad ieškovė turi ketinimų įsidarbinti, atmestini kaip nepagrįsti.
62. Teismas, spręsdamas dėl kiekvienam iš tėvų priskirstinos vaikų išlaikymo dalies, atsižvelgia į tai, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, be to, ji turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti, neturi jokio turto, bet turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, o jos gaunamas pajamas sudarė vaiko priežiūros išmoka (214,32 Eur) ir išmoka už abu vaikus (100,32 Eur), kai atsakovas savo vardu turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, dirba (jo atlyginimas 467 Eur per mėnesį) bei gauna socialines išmokas (netekto darbingumo pensiją – 142,89 Eur, našlaičio pensiją 141,95 Eur), todėl nepaisant jo turimų sveikatos problemų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovui nustatytina šiek tiek didesnė tenkanti išlaidų dalis išlaikymui. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovo R. G. jo nepilnametės dukros A. išlaikymui priteistinas 170 Eur mėnesinis išlaikymas.
63. Atitinkamai keistina sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nesant ginčo dėl šalių gyvenimo skyrium laikotarpio pradžios, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už 7,5 mėn. ir sudaro 1275 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tik pusę 2018-10-27 ir 2018-11-17 mokėjimų nurodymais pervestos pinigų sumos, t.y. 260 Eur gali būti įskaitytina į išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat pritartina, kad atsakovui nenurodžius už kokį laikotarpį jis perveda išlaikymą dukrai, jo 2019-06-10, 2019-07-11, 2019-08-10 atlikti mokėjimo pavedimai po 150 Eur, taip pat turi būti įskaityti į išlaikymo įsiskolinimą. Tokiu būdu nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 565 Eur (1275 Eur - 260 Eur – 450 Eur).
64. Keistina sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnametei dukrai. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tam įstatyminiam nepilnamečio atstovui, kuris visą tą laiką vienas išlaikė nepilnametį vaiką. Todėl ieškovė reikšdama ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo turėtų mokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, jei nebūtų jai teikiama nemokama teisinė pagalba. Todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas ieškovei, o ne dukrai A.
65. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės bei nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio, jo įsiskolinimo apskaičiavimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, o šalių dukrai iš atsakovo priteistina 170 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį bei atitinkamai keistinas išlaikymo įsiskolinimo dydis, jį sumažinant iki 565 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių elgesį, bylos pobūdį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis sprendžia, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, šiuo atveju pagrindo nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir nepagrįstai iš ieškovės atsakovui nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies, be to, teismas, į iš atsakovo valstybei priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą neįtraukė 182 Eur pagal 2019-05-23 pažymą dėl antrinės pagalbos išlaidų, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
67. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas sudaro – dokumentų įteikimo išlaidos 20,90 Eur, ieškovės, kuriai teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir mokėtinas žyminis mokestis yra 174 Eur (100 Eur už santuokos nutraukimą, 74 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo), taip pat antrinės teisinės pagalbos išlaidos 425,75 Eur (182 Eur pagal 2019-05-23 pažymą dėl antrinės pagalbos išlaidų ir 243,75 Eur pagal 2019-08-27 pažymą). Atsakovas yra pateikęs į bylą įrodymus jog patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus.
68. Atsižvelgus į ginčo šalių tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, laikytina, kad tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina: 212,88 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 37 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 10,45 Eur dokumentų įteikimo išlaidų. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 250 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
69. Iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus, vadovaujantis CPK 88, 93, 98 straipsniais iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 90 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – mokėjimo pavedimas dėl 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir pinigų priėmimo kvitas už advokato atstovavimo paslaugas 300 Eur sumai, viso 450 Eur. Todėl iš ieškovės priteistina atsakovui 405 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sprendimą išdėstyti taip :
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovės R. G. kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. G. palikti pavardę „G.“.
Nepilnamečio vaiko A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. G.
Nustatyti, kad atsakovas R. G. turi teisę dalyvauti dukros A. G. auklėjime ir bendrauti su vaiku tokia tvarka:
-atsakovas R. G. kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. bendrauja su dukra A., ją paimdamas iš vaiko ugdymo vietos, vaikų darželio ir po bendravimo 19 val. vaiką parveždamas į ieškovės gyvenamąją vietą. Bendravimo metu atsakovas įpareigojamas užtikrinti mažametės A. pamaitinimą;
-kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) R. G. pasiima dukrą A. iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.,
-lyginiais metais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos antrą šv. Velykų ir antrą šv. Kalėdų dieną 10.00 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val.,
-nelyginiais metais pasiima dukrą išjos gyvenamosios vietos pirmą šv. Velykų ir pirmą šv. Kalėdų dieną 10.00 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val.,
-Tėvo dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val.,
-Motinos dieną dukra praleidžia su motina R. G..
Priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymą nepilnametei dukrai A. G., po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymo įsiskolinimą 565 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkių eurų) R. G. naudai.
Nepilnametės A. G. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti motiną R. G..
Po santuokos nutraukimo atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį „RENAULT MEGANE SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 1000 Eur vertės, šaldytuvą „Whirlpool“ - 150 Eur vertės, spintą dviejų durų - 100 Eur vertės, tachtą - 80 Eur vertės, televizorių „Samsung“ - 100 Eur vertės, iš viso turto 1430 Eur vertės.
Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovei R. G. 715 Eur (septynių šimtų penkiolikos eurų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.
Kreditines prievoles kreditoriui UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pagal 2018 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo, pripažinti asmeninėmis R. G. prievolėmis.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. G. į valstybės biudžeto pajamas 37 Eur (trisdešimt septynis eurus ) žyminį mokestį,10, 45 Eur (dešimt eurų 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5660, bei 212,88 Eur (du šimtus dvylika eurų 88 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš ieškovės R. G. atsakovui R. G. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.