Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-209/2011Teisminio proceso numeris: 1-10-9-00142-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.4.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.5.2.; 1.2.29.5.; 2.4.6.3.1.; (S)

2011 m. gegužės 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams;

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskiriant kardomąją priemonę suėmimą.

Iš J. D. ir A. D. solidariai AB „L. d.“ priteista 42 500 litų padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. D. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad jis sukurstė sukčiauti ir suklastoti dokumentus, o būtent: po autoįvykio, įvykusio 2009-07-05, apie 4 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio metu jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvaldė vairuojamo automobilio BMW X5, valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į medį, dėl ko buvo padaryta žala minėtam automobiliui, žinodamas, kad pagal Kelių eismo taisykles jis neturėjo teisės vairuoti automobilį, tikslu apgaule įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už įvykio metu sugadintą automobilį, draustą transporto priemonių (KASKO) draudimu, 2009-07-05, apie 5 val. autoįvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, paprašė tėvo J. D., jog šis policijos pareigūnams nurodytų žinomai melagingus duomenis apie autoįvykio aplinkybes – kad automobilį BMW X5, valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu vairavo J. D.. J. D., vykdydamas susitarimą, pagamino netikrus dokumentus – 2009-07-05 paaiškinime, adresuotame Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui V. Č., bei 2009-07-07 prašyme AB „L. d.“ išmokėti draudimo išmoką nurodė žinomai melagingus duomenis, jog 2009-07-05, apie 5 val. J. D. vairavo automobilį BMW X5, valstybiniais numeriais, (duomenys neskelbtini) ir padarė autoįvykį bei dėl to buvo padaryta didelė žala. To pasėkoje, suklydimo įtakoje, 2009-07-05 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-06 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo buvo išdėstyti tikrovės neatitinkantys faktai apie neva J. D. padarytą administracinį teisės pažeidimą, už ką pastarasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei A. D. kartu su tėvu J. D. savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – AB „L. D.“ J. D. išmokėjo 71 000 Lt, kuriuos, sūnaus A. D. prašymu, pervedė į sugyventinės J. S. sąskaitą banke, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 182 str. 2 d., BK 24 str. 5 d., 300 str. 3 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Apeliantas A. D. nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir įrodymų vertinimo neginčija.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Iki nuosprendžio priėmimo nuteistasis J. D. atlygino AB „L. D.“ 28 500 Lt (t.1, b.l. 93-95), apklausose įsipareigojo atlyginti likusią turtinę žalą. Iš AB „L. D.“ 2011 04 05 pažymos Nr. 1119839 matosi, kad J. D. 71 000 Lt turtinės žalos atlygino pilnai ir AB „L. D.“ materialinių pretenzijų neturi.

Tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), teismų praktikoje pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo vardu kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7-287/2009). Turtinė žala buvo padaryta abiejų kaltinamųjų veiksmais ir jie padarytą žalą privalo atlyginti solidariai. Nuteistasis A. D. buvo suimtas kitoje byloje, nepaneigta, kad jis tarėsi su tėvu dėl žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad abudu nuteistieji pilnai atlygino padarytą turtinę žalą, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kadangi žala atlyginta visiškai, naikintina nuosprendžio dalis, kurioje iš J. D. ir A. D. AB „L. D.“ naudai priteista 42 500 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paliktas nuosavybės teisių apribojimas į J. D. priklausantį turtą, kol bus atlygintas AB „L. D.“ priteistas civilinis ieškinys ir ši priemonė taps nebereikalinga. Kadangi priemonė nebereikalinga, jos taikymas naikintinas (BPK 151 str. 8 d.).

Apeliantas prašo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl vadovaujasi BK 63 str. 1 d., 4 d., t.y. bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu. Teismas nurodė, kad dokumentų suklastojimas pasireiškė tiek melagingų duomenų nurodymu policijos pareigūnams, dėl ko suklydimo įtakoje, 2009 07 05 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F517250 ir 2009 08 06 nutarime Nr. F517250 dėl administracinio teisės pažeidimo buvo išdėstyti tikrovės neatitinkantys faktai, tiek pateikiant paaiškinimą ir prašymą išmokėti išmoką AB „L. D.“, dėl ko savo naudai pastarieji neteisėtai įgijo svetimą turtą – 71 000 litų. Nors visos veikos buvo daromos praėjus nedideliam laiko tarpui, tačiau skirtingu metu, skirtingose vietose, panaudoti skirtingomis aplinkybėmis, todėl laikyti jas padarytas viena veika, šiuo atveju, negalima. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimo ir dokumentų klastojimo sutaptis, jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą. Dokumentų suklastojimas dažniausiai padaromas kitu laiku ir kitoje vietoje negu sukčiavimas, t.y. skirtingais veiksmais. Tokią nusikaltimų sutaptį priimta laikyti realiąja, t.y. bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis.

Nuteistieji siekė ne tik sukčiavimo būdu įgyti didelės vertės AB „L. D.“ turtą, bet ir išvengti administracinės atsakomybės už sunkesnį administracinį nusižengimą, kas jiems ir pavyko, ko pasėkoje buvo administracine tvarka nubaustas ne tas asmuo. Kolegija mano, kad bausmės subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio reikalavimų.

Apeliantas nurodo, kad suėmimas paskirtas nepagrįstai ir prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti. Teismas A. D. nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę ir nusprendė suimti teismo posėdžio salėje. BPK 307 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Teismas BPK 307 str. 1 d. 6 p. reikalavimų nepažeidė. BPK 122 str., 123 str., 125 str., 127 str. ir 130 str. reglamentuoja asmens suėmimą teisėjo ar teismo nutartimi, o ne nuosprendžiu. Nuosprendžiu nuteistajam paskirtas suėmimas šiuo atveju yra pagrįstas ir jį naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Paskirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė, pagrįstai vadovavosi BK 56 str. reikalavimais dėl bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ir išsamiai pasisakė dėl skiriamų bausmių dydžio.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą, paskirta bausmė nekeičiama, nes taikant BK 62 straipsnį būtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, paskirtos bausmės nemažinamos, nes jos nėra per griežtos, paskirtos mažiau numatytų sankcijose bausmės vidurkių. Atsižvelgiama ir į tai, kad būtent A. D., anksčiau ne kartą teistas, jokių išvadų iš to nepadaręs, sukurstė tėvą padaryti nusikaltimus ir aktyviai juose dalyvavo.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendį.

Nuteistųjų J. D. ir A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jie savo noru atlygino AB „L. D.“ padarytą turtinę žalą.

Nuosprendžiu paliktą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. D. nuosavybės teise priklausantį nuosprendyje išvardintą nekilnojamąjį turtą panaikinti (BPK 151 str. 8 d.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.