Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

1.1; 1.2; 6.1; 11.6.1; 11.9.10.8; 14.4; 15.3.1; 15.3.2;;20.2; 20.3.10; 93.2.1; 93.2.21; 99.5; 113.1; 114.4; 116.1; 116.4.

2013 m. birželio 4 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Valstybinei darbo inspekcijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. K. ieškiniu (t. 1, b.l. 1-15) kreipėsi į teismą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) jo naudai: 1) 17809,56 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą; 2) vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo pilnai atsiskaityti laiką, t.y. nuo jo atleidimo iš darbo iki darbdavio visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dienos; 3) 2 mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kuri sudaro 10684 Lt, kad būtų įvykdytas 2012-06-25 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų; 4) 64104 Lt neturtinei žalai atlyginti; 5) 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo ieškovo teisės gauti atlyginimą ir išmoką atsiradimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo 2010 m. vasario 22 d iki 2012 m. birželio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo ieškovo darbo santykių (duomenys neskelbtini)pradžios iki pabaigos beveik visas užduotis jam formulavo (duomenys neskelbtini)- ši bendrovė nuo 2010-05-13 yra vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas, vienintelės akcininkės L. K. vyru prisistatęs A. K.. Ieškovas savo veiklos ataskaitas taip pat visada siųsdavo elektroniniu paštu tiesiogiai A. K.. Ieškovui nėra žinoma ar šis asmuo turėjo darbinių santykių su (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) įmonėmis. Ieškovas tik nurodo faktą, kad, kaip faktinis atsakovo (duomenys neskelbtini)buvo tiesiogiai atskaitingas A. K., iš jo gaudavo ir tiesiogines užduotis, kurias, žodžiu nustatytoje įmonės valdymo schemoje, buvo privaloma vykdyti. Užduotys dažniausiai būdavo pateikiamos žodžiu, kartais elektroniniu paštu. Dėl nuolatinio labai didelio darbo krūvio ieškovui buvo liepiama dirbti ilgiau, negu susitarta pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš pradžių sulygta 4 valandų darbo diena ir 20 valandų darbo savaitė, o vėliau, pagal darbo sutarties pakeitimą, sulygta 8 darbo valandų darbo dienos ir 40 valandų darbo savaitės trukmė, ieškovas pats neturėjo galimybės organizuoti savo darbo laiko. 2012 m. birželio 25 d. darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta, vadovaujantis Darbo kodekso 125 str. ir pasirašant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų. Ieškovui peržiūrėjus (duomenys neskelbtini)įėjimo/išėjimo į bendrovės teritoriją elektroninį žurnalą, buvo pastebėta, kad per visą darbo bendrovėje laikotarpį, vien bendrovės teritorijoje buvo dirbta 533,38 valandomis ilgiau, negu buvo sutarta dirbti pagal darbo sutartį, neskaičiuojant ieškovo dirbto laiko ne atsakovo teritorijoje. Darbą ir jo laiką daugiausiai organizavo ne ieškovas, kaip bendrovės (duomenys neskelbtini), bet A. K., skirdamas tiesiogines užduotis ieškovui. Todėl ieškovas, būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybių pats sau nustatyti darbo laiko, bei darbo trukmės, nors to ir nebuvo numatyta (duomenys neskelbtini)vidaus darbo taisyklėse, ar bendrovės įstatuose. Įėjimas ir išėjimas į (duomenys neskelbtini)teritoriją yra griežtai kontroliuojamas, apsaugos darbuotojai (sargai) budi savo darbo vietoje visą parą (nuolat). Viena iš apsaugos darbuotojų pareigų yra pažymėti darbuotojo įėjimo, bei išėjimo į iš bendrovės teritorijos tikslų laiką. Nors įėjimo/išėjimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją elektroniniame žurnale buvo pažymėtas faktiškai dirbtas laikas bendrovės teritorijoje, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovui buvo klaidinančiai žymimas dirbtas darbo laikas, kuris tiksliai atitinka (duomenys neskelbtini)vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo klaidingai žymimos darbo valandos, kadangi taip elgtis reikalavo L. K. ir A. K.. Šių asmenų nuomone, administracijos darbuotojams ir (duomenys neskelbtini) negalima mokėti už ilgesnį darbo laiką. Buvo sakoma, kad (duomenys neskelbtini) darbo diena negali būti apribota darbo valandomis. Ieškovas buvo nuolat iš A. K. pusės psichologiškai spaudžiamas, terorizuojamas, kad (duomenys neskelbtini) negali skaičiuoti savo darbo laiko. Nors įvykdyti skiriamu užduočių per sutartą darbo laiką nebuvo įmanoma. Taip pat ieškovas buvo spaudžiamas nuolat grasinant, kad jis ir ieškovo žmona R. K., kuri taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), bus atleisti iš darbo, jeigu neįvykdys skirtų užduočių. Be to, A. K. grasindamas atleisti iš darbo pabrėždavo, kad apsunkins kito darbo susiradimą, nes pažįsta labai daug įtakingų žmonių, kurie galėtų būti darbdaviais. Darydamas tokį psichologinį ir ekonominį spaudimą, jis žinojo, kad ieškovo vienintelės šeimos pajamos yra gaunamos iš darbinių santykių su (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas ir jo šeima yra visiškai priklausomi nuo A. K. veiksmų. Ieškovui patiriant nuolatinį stresą, psichologinę (emocinę) įtampą, baimę dėl ateities, taip pat dėl nepertraukiamo poilsio nebuvimo, pablogėjo ieškovo sveikata, atsirado nervingumas, baimės priepuoliai. Dėl to prasidėjo sunkumai bendraujant su aplinkiniais, taip pat ir bendradarbiais. Ieškovas reiškia ieškinį, siekdamas įrodyti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui už faktiškai atidirbtas darbo valandas, pilnai neatsiskaitė su ieškovu darbo sutarties nutraukimo dieną. Taip pat siekdamas įrodyti, kad atsakovas neįvykdė 2012 m. birželio 25 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų nurodytų 1.2. punkte - nesuteikė darbo vietos (duomenys neskelbtini)įmonių grupėje ir papildomai neišmokėjo dviejų mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. O taip pat siekdamas įrodyti, kad buvo padaryta neturtinė žala ieškovui dėl patirto psichologinio ir ekonominio spaudimo, poilsio neužtikrinimo, reputacijos pablogėjimo, bei dėl to sukelto streso. Su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaityta atleidus jį iš darbo ir neįvykdytos 2012 birželio 25 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų sąlygos. Ieškovo vidutinis mėnesinis atlyginimas po mokesčių buvo 5342,00 Lt. Skaičiuojant, kad vidutiniškai per mėnesį yra 20 darbo dienų, o darbo diena trunka 8 valandas, tai vidutinis Ieškovo 1 valandos darbo užmokestis yra 33,39 Lt. Todėl už neapmokėtas 533,38 darbo valandas atsakovas ieškovui privalo sumokėti 17809,56 Lt. Kadangi su ieškovu nebuvo atsiskaityta atsiskaitymo su darbuotoju dieną, nebuvo išmokėta visa jam priklausanti pinigų suma, todėl atsakovas privalo ieškovui sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, t.y. iki pilno atsiskaitymo dienos. DK 150 str. 5 d. nurodo, kad viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnu darbas, viršijantis nustatyta darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse. Bendrovės vadovas laikomas administracijos darbuotoju, todėl jo dirbtas darbo laikas, viršijantis nustatytą, darbo trukmę nėra viršvalandinis darbas. Todėl ieškovas nereikalauja apmokėti už dirbtą darbą, kuris viršijo nustatytą darbo trukmę, kaip už viršvalandinį. o tik kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką. 2012 m. birželio 25 d. susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų 1.2. punkte nurodoma, kad darbdavys įsipareigoja dviejų mėnesių laikotarpyje suteikti darbuotojui darbo vietą (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje, sumokėti darbuotojui į jo asmeninę sąskaitą banke dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei darbo užmokestį už faktiškai atidirbtą darbo taiką iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Darbdavys taip pat įsipareigoja iki 2012 m. rugsėjo 1 d. sumokėti darbuotojui papildomai dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu įsipareigojimas suteikti darbuotojui darbo vietą (duomenys neskelbtini)įmonių grupėje nebus įvykdytas. Ieškovui nauja darbo vieta minėtoje įmonių grupėje nebuvo pasiūlyta, bet nebuvo išmokėta ir papildoma dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Todėl atsakovas privalo ieškovui papildomai išmokėti 10684,00 Lt. Iš pateikimų faktiškai dirbtą laiką (duomenys neskelbtini) teritorijoje rodančių įėjimo/išėjimo į teritoriją elektroniniame žurnale apsaugos darbuotojų darytų įrašų išrašų matyti, kad DK įtvirtintas reikalavimas užtikrinti darbuotojų nepertraukiamo poilsio laiko trukmę ne kartą buvo pažeistas ieškovo atžvilgiu. Ieškovas negalėjo savarankiškai nustatyti sau darbo trukmės, nes jam darbo užduotis tiesiogiai skyrė L. K. arba A. K., dėl ko ieškovas jautė nuolatinį pažeminimą, tai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Ieškovas jautė baimę dėl savo ir savo šeimos ateities. Manytina, kad skleidžiant ieškovą žeminančią informaciją pablogėjo jo reputacija. Nuolatinis stresas ir baimė, o taip pat laisvo laiko nuo darbo - nepertraukiamo poilsio nebuvimas sumažino ieškovo galimybes bendrauti. Todėl buvo padaryta neturtinė žala ieškovui - 64104,00 Lt (12 mėnesių vidutinis ieškovo darbo užmokestis). Taip pat, ieškovas mano, kad yra pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovo procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas už 28493,56 Lt sumą nuo praleisto atsiskaityti termino pirmos dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinyje išdėstytus argumentu, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo 2012-09-02 iki pilno atsiskaitymo turi būti išmokėtas vidutinis darbo užmokestis. DK 141 str. 3 d. numato sankciją darbdaviui, jei jis neatsiskaito su darbduotoju. Patikslino reikalavimą: nuo 2012-10-02 skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis iki pilno atsiskaitymo.

Atsakovas (duomenys neskelbtini)atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 188-197) pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia šiais argumentais: ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 17 809,56 Lt, anot ieškovo, jam neišmokėtą atlyginimą už darbą, atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu ir jo motyvais, nes ieškovo teiginiai apie tai, kad tuo metu, kai jis ėjo bendrovės vadovo pareigas, jam užduotis formulavo bendrovės akcininkas, jam buvo liepiama dirbti daugiau, nei buvo sulygta darbo sutartimi, vienareikšmiškai prieštarauja bendrovės generalinio direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) teisiniam statusui. Taip teigdamas ieškovas nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Kadangi ieškovas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2012 m. birželio 25 d. ėjo atsakovo įmonės generalinio direktoriaus pareigas, tai pažymėtina ir tai, kad tuo metu pagal šių pareigų esmę ir pobūdį savo darbo laiką ieškovas tvarkė, atitinkamai organizuodamas savo darbą, atliktinas užduotis (funkcijas), savo nuožiūra. Aplinkybė, kad ieškovas, kaip jis pats teigia, ilgiau užtrukdavo darbe, nereiškia, kad tą jis darė atsakovo akcininkui paliepus, taip pat nereiškia, kad tam buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal paties ieškovo 2010 m. rugpjūčio 2 d. išleistu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintas (duomenys neskelbtini)Vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių buvo privalu laikytis ir ieškovui, kaip tuometiniam atsakovo įmonės vadovui, darbuotojai privalo laikytis DK, įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius ir ieškovui, kaip tuometiniam atsakovo įmonės vadovui, turėjo būti žinomos Vidaus darbo tvarkos nuostatos dėl kasdienės darbo laiko trukmės, darbo dienų skaičiaus per savaitę ir darbo laiko pradžios, pietų pertraukos ir darbo laiko pabaigos. Ieškovui buvo žinoma Vidaus darbo tvarkos taisyklių Darbo poilsio laiko dalies 43 punkto nuostata apie tai, jog, vykdant tiesiogines darbo funkcijas, viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos, tarnybų vadovų ir darbuotojų darbas, viršijantis statytą darbo trukmę, taip pat šių taisyklių 138.1 punkte numatyta darbuotojo pareiga laikytis tvarkos ir drausmės (tarp jų nustatytos darbo laiko trukmės). Dėl to ieškovo ilgesnis buvimas atsakovo įmonės teritorijoje, nesant dėl to jokios pateisinamos ir atitinkamais įrodymais pagrįstos svarbios priežasties, tik įrodo paties ieškovo nesilaikymą tų reikalavimų, kurių jam buvo privalu laikytis, einant atsakovo įmonės vadovo pareigas, taip pat paties ieškovo nesusitvarkymą su jam patikėtomis darbinėmis funkcijomis. Ieškovas pripažįsta, kad užduotis jam formulavo A. K., tuo tarpu A. K. nėra atsakovo bendrovės akcininkas, akcininkas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kurie pagrįstų A. K. teisę veikti (duomenys neskelbtini)vardu. Aplinkybė, kad A. K. yra L. K. sutuoktinis, nereiškia, jog A. K. turi teisę veikti (duomenys neskelbtini)vardu. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, dėl to jis nėra atsakingas nei už savo akcininko (duomenys neskelbtini), nei už trečiojo asmens A. K. veiksmus, ar prievoles. Ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas nepagrindžia ieškovo teiginių apie tai, kad jam buvo liepiama dirbti daugiau, nei numatė darbo sutartis, pagrįstumo, nes susirašinėjime jokių duomenų apie tai nėra. Ieškovas klaidingai teigia, kad jo faktiškai dirbtą laiką įrodo įėjimo į atsakovo teritoriją ir išėjimo iš atsakovo teritorijos elektroniniame žurnale apsaugos darbuotojų padarytos žymos, nes iš tikrųjų tokių duomenų paskirtis yra kitokia. Įėjimo/išėjimo į bendrovės teritoriją elektroninis žurnalas įrodo tik tam tikro asmens (atsakovo darbuotojo) buvimo atsakovo teritorijoje laiką ir, priešingai, nei teigia ieškovas, neįrodo ieškovo faktiškai dirbto darbo laiko, nes ieškovo buvimas atsakovo teritorijoje netapatus ieškovo faktiškai dirbtam darbo laikui. Ieškovo buvimą. atsakovo teritorijoje galėjo nulemti įvairios priežastys, tarp jų asmeninės ieškovo reikmės. Ieškovas teisingai nurodė, kad pagal DK 143 str. 1 d. į darbo laiką įeina faktiškai dirbtas laikas, tačiau faktiškai dirbto laiko, priešingai nei teigia ieškovas, iš tikrųjų neįrodo atsakovo veikloje naudojama Verslo valdymo programa „Monitor". Iš atsakovo pateiktų 2010 m. 02 mėn. - 2012 m. 06 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog ieškovo teiginiai dėl jo bendrovėje išdirbtų papildomų 533,38 darbo valandų, neatitinka tikrovės. Priešingai, nei teigia ieškovas, jo faktiškai dirbtas laikas atitinka darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, sąlygas. Atsakovo 2010 m. 02 mėn. - 2012 m. 06 mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pasirašyti tiek atsakovo personalo vadovės, tiek ir paties ieškovo, kaip tuometinio bendrovės vadovo. Vadinasi, pats ieškovas, pasirašydamas nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtino juose nurodytų faktų buvimą ir teisingumą/jų atitikimą tikrovei. Būtent darbdaviui priklauso pareiga tiksliai (tinkamai, teisingai) pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Šiuo konkrečiu atveju 2010 m. 02 mėn. — 2012 m. 06 mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo patvirtinti ieškovo, kaip tuometinio atsakovo įmonės vadovo, per kurį tuo metu ir veikė atsakovas, kaip darbdavys. Nurodyti dokumentai yra galiojantys. Be to, ieškovui kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2012 m. birželio 25 d. buvo mokamas atlyginimas už darbą. Darbuotojo gaunamo atlyginimo už darbą dydžiui įtaką daro darbuotojo faktiškai dirbto darbo laikas. Ieškovas niekuomet darbo santykių atsakovo bendrovėje metu neginčijo nei jam mokėto atlyginimo už darbą dydžio, nei jo faktiškai dirbto darbo laiko, nuo kurio ir priklauso darbuotojo gaunamas atlyginimas už darbą. Todėl mano, kad byloje nėra jokio pagrindo teismui tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 17809,56 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą priteisimo. Atmetus šį ieškinio reikalavimą, atmestinas ir reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, nes tam nėra DK 141 str. 3 d. numatytų sąlygų, juolab atsakovo 2010 m. 02 mėn. — 2012 m. 06 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pasirašyti paties ieškovo, kaip tuometinio bendrovės vadovo. Ieškovas teigia, kad jam iki 2012 m. rugsėjo 1 d. nebuvo išmokėta dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kaip tai buvo numatyta 2012 m. birželio 25 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu 1.2 punkte. Tačiau 2012 m. birželio 25 d. susitarimas buvo sudarytas tuo metu atsakovui nežinant apie ieškovo, einant vadovo pareigas, padarytus pažeidimus, kurie paaiškėjo tik po to, kai ieškovas buvo atleistas iš atsakovo bendrovės vadovo pareigų. Paaiškėjo, kad ieškovas kartu su savo sutuoktine R. K. 2011 m. vasario 11d. įsteigė (duomenys neskelbtini), kurios vardu ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini), kai kuriems atsakovo klientams pateikė sąskaitas už darbus, atliktus atsakovo ir iš atsakovo klientų priėmė atitinkamas pinigines lėšas, priklausančias tuos darbus faktiškai atlikusiam atsakovui. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovui buvo padaryta 126 519,19 Lt žalos. Dėl atsakovui ieškovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-16384-430/2012. Akivaizdu, kad paaiškėjus tokiems ieškovo veiksmams, tokiam asmeniui negalėjo būti siūloma darbo vieta (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje, todėl, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu (neįvykdžiusiu) savo pareigą suteikti ieškovui darbo vietą (duomenys neskelbtini)įmonių grupėje. Pagal nurodyto susitarimo prasmę ir tikslus šio susitarimo 1.2 punkte numatytos išeitinės išmokos mokėjimas ieškovui buvo siejamas būtent su atsakovo įsipareigojimo suteikti ieškovui darbo vietą (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje neįvykdymu be jokios rimtos priežasties, t. y. su šios atsakovo pareigos pažeidimu. Tuo tarpu, kaip minėta, atsakovas, kaip susitarimo šalis, negali būti laikomas pažeidusiu minėtą pareigą, nes negali būti siūloma darbo vieta asmeniui, kuris kitai susitarimo šaliai padaro 126 519,19 Lt žalos ir padarytos žalos neatlygina. Dėl šių aplinkybių nurodytas ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti 64 104 Lt neturtinei žalai atlyginti, su šiuo reikalavimu atsakovas irgi nesutinka. Ieškovas yra buvęs atsakovo bendrovės (duomenys neskelbtini), o tokiam asmeniui keliamas rūpestingumo, apdairumo, protingumo kriterijų besilaikančio asmens standartas. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei juridinio asmens dalyviui, ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui, nes juridinis asmuo veikia būtent per valdymo organą — bendrovės vadovą, kurį su bendrove sieja pasitikėjimo santykiai. Todėl suprantama, jog ieškovo darbas atsakovo bendrovėje buvo susijęs su įtampa, stresu, laisvo laiko nepakankamu buvimu ir pan., nes tai lemia bendrovės vadovui tenkanti pozityvioji atsakomybė už tinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą, tačiau per tai nesudaro pagrindo ieškovui teigti, kad atsakovas jam padarė neturtinės žalos. Ieškovas pats (laisva valia) pasirinko atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Rinkdamasis šį darbą, ieškovas privalėjo suprasti, kad tarp jo ir atsakovo susiklostę sutartiniai (pavedimo - darbiniai) santykiai galėjo būti nutraukti ir be ieškovo kaltės, esant dėl to vien tik atsakovo akcininko sprendimui (DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 37 straipsnio 3 dalis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 64104 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, prie ieškinio pridėtais įrodymais nepagrindę atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo fakto. Teigdamas, kad patyrė nuolatinį psichologinį ir ekonominį spaudimą, grasinimą atleisti iš darbo, nuolatinį pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, baimę dėl savo ir savo šeimos ateities, nuolatinį stresą ir baimę, ieškovas turėjo pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė. Atsakovo, kaip (buvusio) darbdavio, civilinės atsakomybės pagrindas įtvirtintas CK 6.264 straipsnyje. Tuo tarpu iš ieškinio matyti, kad ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas kildina iš trečiojo asmens A. K. veiksmų, tačiau šis asmuo nėra nei atsakovo darbuotojas, nei toks asmuo, už kurio veiksmus atsakomybė galėtų tekti atsakovui. Šiuo atveju atsakovas negali būti laikomas tinkamu civilinės atsakomybės subjektu. Vien tas faktas, kad ieškovą su atsakovu siejo darbiniai santykiai, nesudaro pakankamo pagrindo ieškovui reikšti ieškinio reikalavimą būtent atsakovui dėl žalos atlyginimo, nes tam, kaip minėta, turi būti, be bendrųjų atsakomybės sąlygų, nustatytos ir dvi papildomos sąlygos. Iš ieškinio matyti, kad reikalavimas dėl 64 104 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimo kildinamas iš darbo teisinių santykių atsakovo bendrovėje. Tuo tarpu kasacinio teismo praktika patvirtina, kad prašoma priteisti 64104 Lt neturtinei žalai atlyginti suma akivaizdžiai neatitinka kasacinio teismo praktikoje nustatytų neturtinės žalos dydžių. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija darbo teisinių santykių pabaigos (darbo sutarties šalių tarpusavio susitarimu) teisėtumo, tuo tarpu sąlygiškai didesnės neturtinės žalos dydis teismų praktikoje priteisiamas tiems ieškovams, kurie kartu ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą. Šiuo atveju tas faktas, jog ieškovas atsakovo bendrovėje dirbo tik virš 2 metų, atleistas buvo iš darbo atsakovo bendrovėje darbuotojo ir darbdavio susitarimu, atleidimo iš darbo teisėtumo neginčijo, darbo pas atsakovą laikotarpiu jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, taip pat tai, kad jis dirbo atsakovo (duomenys neskelbtini)pareigose, t. y. buvo atsakovo bendrovės (duomenys neskelbtini), įstatų ribose turintis teisę savarankiškai spręsti dėl bendrovės veiklos, patvirtina tai, kad ieškinio reikalavimas dėl 64104 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo prieštarauja aukščiau nurodytai civilinės atsakomybės instituto kompensacinei paskirčiai. Dėl šių motyvų visumos ieškinys atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo Valstybinė darbo inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 2, b.l. 32-33), kuriame nurodė, kad įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės žurnalo duomenys nėra pakankamas pagrindas teigti, kad 533,38 valandos, nepažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, yra ieškovo išdirbtas viršvalandinis darbas, kol neįrodyta kitaip. Aptariami įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės duomenys parodo tik ieškovo atvykimo/išvykimo į įmonės teritoriją (patalpas) laiką, tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovas tuo metu atliko savo darbines funkcijas. Tokiu būdu, šiam faktui konstatuoti, VDI nuomone, nepakanka minėto žurnalo įrašų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini)pareigose, t. y. pagal LR darbo kodekso 24 str., buvo administracijos atstovas. Vadovaujantis DK 150 str. 5 d., viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, jei taip nustatyta kolektyvinėje sutartyje, ar įmonės darbo tvarkos taisyklėse. Tokiu būdu administracijos pareigūnų atžvilgiu netaikoma DK 193 str. nuostata, reglamentuojanti, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Ieškovas nurodo, kad nutraukus darbo santykius DK 125 str. nustatyta tvarka, įmonė neįvykdė 2012-06-25 susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo sulygtų sąlygų (nesuteikusi darbo (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje, nesumokėjo papildomos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos). Kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-04-07 nutartyje byloje Nr. 3K-3-260/2004, darbo santykių šalims pasirašius susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas. Vadovaujantis aukščiau nurodytu, įmonė privalo atsiskaityti su ieškovu 2012-06-25 šalių susitarime sulygtomis sąlygomis (nesuteikusi darbo, išmokėti papildomas pareiškėjo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas), o vadovaujantis DK 141 str. 3 d., už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ne dėl darbuotojo kaltės, sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Ieškovas prašo atlyginti galimai patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į VDI kompetenciją, patirtos neturtinė žalos įvertinimas neįeina į VDI kompetencijos ribas, todėl VDI šiuo klausimu nepasisakė.

Teismo posėdžio metu VDI atstovas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra jos vyras. Vykdavo į darbą kartu. Jai yra žinoma, kad vyro darbo laikas buvo 4 val. per dieną, vėliau – 8 val. darbo laikas, 5 darbo dienos per savaitę. Monitor programa – sargas žymėdavo atvykimą ir išvykimą iš darbo, operacijų atlikimą, ką kada veikė žmogus.. Vyras dirbo tik įmonėje, atlikdavo savo užduotis, (duomenys neskelbtini)užduotis, (duomenys neskelbtini)užduotis. A. K. (duomenys neskelbtini) jos vyrui el. laiškais, skype programos pagalba. Vyras, nepasitaręs su A. K. priimdavo tik nereikšmingus sprendimus, galėdavo sudaryti smulkius sandorius. Nutraukiant darbo sutartį, viena dalis buvo išmokėta jos vyrui, o kita dalis liko neišmokėta.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2010-02-22 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu ieškovas J. K. buvo priimtas dirbti atsakovo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16-18). Darbo sutartyje buvo numatytas 3000 Lt per mėnesį darbo užmokestis (3 p.), nustatyta 4 valandų darbo valandų darbo dienos ir 20 valandų darbo savaitės trukmė (5 p.). Iš VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini)pareigas ėjo nuo 2010-02-22 iki 2012-06-25 (t. 1, b.l. 19-24). 2012-06-25 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų, kurio 1.2. punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja dviejų mėnesių laikotarpyje suteikti darbuotojui darbo vietą (duomenys neskelbtini)įmonių grupėje, sumokėti darbuotojui į jo asmeninę sąskaitą banke dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bei darbo užmokestį už faktiškai atidirbtą darbo taiką iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Darbdavys taip pat įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 1 d. sumokėti darbuotojui papildomai dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu įsipareigojimas suteikti darbuotojui darbo vietą (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje nebus įvykdytas (t. 1, b.l. 25). Pateiktas išrašas iš sąskaitos patvirtina, kad atsakovas ieškovui laikotarpiu nuo 2012-01-17 iki 2012-05-25 išmokėjo viso 26690 Lt darbo užmokesčio (t. 1, b.l. 54). Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-06-01 atsakovas ieškovui išmokėjo iš viso 26355,72 Lt (2012-05-01 – 5342,50 Lt, 2012-06-01 – 21013,22 Lt) (t. 2, b.l. 13-14). Ieškovas pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) išrašą iš įėjimo/išėjimo į bendrovės teritoriją stebėjimo sistemos ,,Monitor“, kuriame matyti atžymos apie ieškovo J. K. įėjimo/išėjimo į/iš (duomenys neskelbtini) teritoriją faktai laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-08-02 (t. 1, b.l. 39-50). Taip pat ieškovas pateikė elektroninių laiškų susirašinėjimo tarp jo ir A. K. kopijas (t. 1, b.l. 68-178). Iš atsakovo (duomenys neskelbtini) įstatų 5.1, 7.1 punktų matyti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini)buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas, taigi vienintelis bendrovės valdymo organas, per kurį bendrovė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. Įstatų 6.19 punktas nustato, kad jeigu bendrovėje yra vienintelis akcininkas, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Pagal Atsakovo įstatų 7.6.18 punktą bendrovės vadovas be įgaliojimo veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti bendrovės sandorius (t. 1, b.l. 26-38). Remiantis 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintų (duomenys neskelbtini) Vidaus darbo tvarkos taisyklių 8 punktu, darbuotojai privalo laikytis DK, įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius. Visi bendrovės darbuotojai turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, taip pat draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis (Vidaus darbo tvarkos taisyklių Bendrosios dalies 10 punktas). Vidaus darbo tvarkos taisyklių Darbo poilsio laiko dalies 43 punktas įtvirtina, jog, vykdant tiesiogines darbo funkcijas, viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos, tarnybų vadovų ir darbuotojų darbas, viršijantis statytą darbo trukmę, taip pat šių taisyklių 138.1 punkte numatyta darbuotojo pareiga laikytis tvarkos ir drausmės (tarp jų nustatytos darbo laiko trukmės). Teismas pažymi, kad ieškovo teiginiai apie tai, kad tuo metu, kai jis ėjo bendrovės vadovo pareigas, jam užduotis formulavo bendrovės akcininkas, jam buvo liepiama dirbti daugiau, nei buvo sulygta darbo sutartimi, vienareikšmiškai prieštarauja bendrovės generalinio direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) teisiniam statusui, taip teigdamas ieškovas nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Kadangi ieškovas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2012 m. birželio 25 d. ėjo (duomenys neskelbtini)pareigas, jis tuo metu pagal šių pareigų esmę ir pobūdį savo darbo laiką ieškovas tvarkė, atitinkamai organizuodamas savo darbą, atliktinas užduotis (funkcijas), savo nuožiūra. Teismas pažymi, kad nors ieškovo teigimu užduotis jam formulavo A. K., tuo tarpu A. K. nėra atsakovo bendrovės akcininkas, o akcininkas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kurie pagrįstų A. K. teisę veikti (duomenys neskelbtini)vardu. Atsakovas pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) 2010 m. 02 mėn. — 2012 m. 06 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius (t. 2, b.l. 75-62), kurie yra pasirašyti ieškovo, kaip tuometinio bendrovės vadovo. Teismas konstatuoja, kad įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės žurnalo duomenys nėra pakankamas pagrindas teigti, kad 533,38 valandos, nepažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, yra ieškovo išdirbtas viršvalandinis darbas, minimi įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės duomenys parodo tik ieškovo atvykimo/išvykimo į įmonės teritoriją (patalpas) laiką, tačiau nepatvirtina, kad ieškovas tuo metu atliko savo darbines funkcijas. Teismas pažymi, kad ieškovas įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini)pareigose, t. y. pagal LR darbo kodekso 24 str., buvo administracijos atstovas, o pagal DK 150 str. 5 d., viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, jei taip nustatyta kolektyvinėje sutartyje, ar įmonės darbo tvarkos taisyklėse, t.y. administracijos pareigūnų atžvilgiu netaikoma DK 193 str. nuostata, reglamentuojanti, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dalyje dėl 17 809,56 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą yra atmestinas, kaip neįrodytas. Tuo pačiu, kaip išvestinis iš pirmojo, atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo pilnai atsiskaityti laiką, t.y. nuo jo atleidimo iš darbo iki darbdavio visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dienos

Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-07 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini)ieškinį atsakovui J. K. dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, ieškinį tenkino ir ieškovui (duomenys neskelbtini)iš atsakovo J. K. priteisė 34138,60 EUR skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7713,48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš LITEKO duomenų bazės sistemos matyti, kad 2013-04-11 sprendimas įsiteisėjo. Atsižvelgiant į minimą aplinkybę, bei aplinkybę, kad ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kad jis negalėjo savarankiškai nustatyti sau darbo trukmės, nes jam darbo užduotis tiesiogiai skyrė L. K., arba A. K., dėl ko ieškovas jautė nuolatinį pažeminimą, tai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, jautė baimę dėl savo ir savo šeimos ateities, pablogėjo jo reputacija, bei vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimas priteisti 12 mėnesių vidutinio ieškovo darbo užmokesčio dydžio 64104,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Tačiau teismas pažymi, kad, kad nutraukus su ieškovu darbo santykius DK 125 str. nustatyta tvarka, atsakovas neįvykdė 2012-06-25 susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo sulygtų sąlygų 1.2 punkte (t. 1, b.l. 25) nesuteikusi darbo (duomenys neskelbtini)įmonių grupėje, nesumokėjo papildomos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-04-07 nutartyje byloje Nr. 3K-3-260/2004, yra nurodžiusi, kad darbo santykių šalims pasirašius susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas. Vadovaujantis aukščiau nurodytu, įmonė privalo atsiskaityti su ieškovu 2012-06-25 šalių susitarime sulygtomis sąlygomis (nesuteikusi darbo, išmokėti papildomas pareiškėjo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas). Šios pareigos negali paneigti atsakovo nurodoma aplinkybė, kad 2012 m. birželio 25 d. susitarimas buvo sudarytas atsakovui nežinant apie ieškovui einant (duomenys neskelbtini) pareigas padarytus pažeidimus, kurie paaiškėjo tik po to, kai ieškovas buvo atleistas iš atsakovo bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigų. Kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui nepriteistina, nes minima kompensacija nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo darbo užmokesčiu, o buvo numatyta 2012-06-25 šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo sulygtų sąlygų 1.2 punkte (t. 1, b.l. 25), kaip sankcija atsakovui, jeigu jis neįdarbins ieškovo (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtį, laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintas ne daugiau kaip 15 procentais, tai reiškia, kad ieškovui priklauso 15 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 85 proc.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 10684 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) kompensaciją pagal 2012-06-25 šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sulygtų sąlygų 1.2 punktą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš ieškovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 12031 Lt (dvyliką tūkstančių trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 321 Lt (tris šimtus dvidešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.