Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-14 · Administracinė byla Nr. A-39-332-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-14
Bylos Nr.
A-39-332-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A39-332/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjai G. S. ,atsakovo atstovei D. C. ,vertėjai Gretai Maselskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5-ajam pensijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus (toliau – Pensijų skyrius) 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 3499, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2007 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (6.5)1-446 ir priimti naują sprendimą – paskirti pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2005 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. balandžio 3 d. Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėja taip pat padavė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 3499 panaikinimo paduoti. Pareiškėja skunde nurodė, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintą Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) ji turi teisę į kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Teisė į šią kompensaciją pareiškėjai atsirado nuo 2005 m. balandžio 3 d., likus 5 metams iki pareiškėjos pensinio amžiaus. Pareiškėja dar 2005 m. vasario 7 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl kompensacijos skyrimo. Atsakovui pareikalavus, pareiškėja 2005 m. kovo 31 d. pateikė darbo knygelę ir pažymą iš darbovietės. Tačiau Pensijų skyrius 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 14-5-5355/5 atsisakė skirti kompensaciją pareiškėjai motyvuodamas tuo, kad įrašai jos darbo knygelėje neįrodo darbo pobūdžio, o pateikta pažyma yra negaliojanti, kadangi patvirtinta negaliojančiu antspaudu. VSDFV 2006 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (6.3)-I-18 paliko šį Pensijų skyriaus sprendimą nepakeistą, nurodydamas, kad pateikus dokumentus, patvirtinančius jog pareiškėja dirbo lauko sąlygomis, klausimas dėl kompensacijos bus sprendžiamas pakartotinai. Tada pareiškėja pateikė atsakovui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, įrodantį darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį ir trukmę, iškart po šio sprendimo įsiteisėjimo. Pensijų skyrius 2006 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 3499, kuriuo skyrė pareiškėjai kompensaciją po 345 Lt per mėnesį tik nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d., t. y. nuo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įsigaliojimo dienos. VSDFV minėtą pensijų skyriaus sprendimą Nr. 3499 paliko nepakeistą. Tačiau Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 67 straipsnio 9 dalis nustato, kad kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, kompensacija jai turėjo būti skirta nuo 2005 m. lapkričio 3 d. Dėl termino atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad tik 2007 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog teisines pasekmes sukelia ne VSDFV 2007 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. (6.5)1-446, o Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 3499. VSDFV šiuo atveju ginčą nagrinėjo kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Kadangi dėl 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikinimo pirmiau buvo kreiptasi į VSDFV, o tik vėliau į teismą, buvo praleistas terminas skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymo 67 straipsnio nuostatomis, kompensacija mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Moterims, ne mažiau kaip 10 metų dirbusioms darbus, įvardytus sąraše Nr. 2, kompensacija skiriama už 5 metus (60 mėnesių). Ji pradedama mokėti likus 60 mėnesių, kol jiems sukaks senatvės pensijos amžius. Kreipdamasis dėl kompensacijų skyrimo, asmuo kartu turi pateikti dokumentus, įrodančius darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį. Pareiškėjos pateikta darbo knygelė neįrodo darbo pobūdžio, o pateikta Vakarų kompleksinės tyrinėjimo ekspedicijos 1992 m. kovo 19 d. pažyma išduota nenurodant pažymos išdavimo pagrindo, surašyta blanke su buvusios LTSR herbu ir patvirtinta negaliojančiu antspaudu. Todėl Pensijų skyrius 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 14-5-5355/5 atsisakė skirti kompensaciją, o VSDFV šį sprendimą paliko nepakeistą. Tuomet pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo 2006 m. spalio 2 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja dirbo lauko sąlygomis ir jai buvo mokamas lauko priedas. Tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, buvo įrodyta, kad pareiškėja Pensijų įstatymo ir Aprašo nustatytą laiką dirbo darbus, įvardintus sąraše Nr. 2. Todėl, atsakovo nuomone, teisę į kompensaciją pareiškėja įgijo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikinimo paduoti, todėl byla nutrauktina.

Atsakovas Pensijų skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pensijų skyrius atsiliepime nurodė iš esmės tokius pačius argumentus, kokie buvo nurodyti VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą iš dalies: atnaujino pareiškėjai terminą skundui paduoti dalyje dėl Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 3499 panaikinimo; panaikino VSDFV 2007 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (6.5)1-446; panaikino Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 3499 dalį dėl termino, nuo kurio pareiškėjai paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, ir įpareigojo Pensijų skyrių apskaičiuoti ir skirti pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2005 m. lapkričio 1 d. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja pasinaudojo ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka ir Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 3499 apskundė VSDFV. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsniu, tokiu atveju į administracinį teismą pareiškėja galėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo VSDFV 2007 m. sausio 17 d. sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja skundą, kuriuo prašė panaikinti VSDFV 2007 m. sausio 17 d. sprendimą, padavė 2007 m. vasario 8 d., t.y. per įstatymo numatytą terminą. Tik nagrinėjant bylą pareiškėjai buvo išaiškinta, jog tiesiogines pasekmes jai sukelia ne VSDFV sprendimas, o Pensijų skyriaus sprendimas. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui dalyje dėl Pensijų skyriaus sprendimo panaikinimo paduoti. Dėl ginčo esmės teismas nurodė, kad pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Aprašo 6.2 punktą, moterims, dirbusioms iki 1995 m. sausio 1 d. darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr.2, ir išdirbusioms ne mažiau kaip 10 metų, kompensacija už darbus kenksmingomis ir sunkiomis sąlygomis išmokama už 5 metus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja nuo 1972 m. balandžio 1 d. iki 1990 m. rugpjūčio 24 d. dirbo lauko sąlygomis ir šiuo laikotarpiu jai buvo mokamas lauko priedas (b.l. 26-28). Todėl pareiškėja turi teisę į kompensaciją už darbą sunkiomis ir kenksmingomis sąlygomis. Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 8 dalį ir Tvarkos aprašo 16 punktą, asmenims, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškėjai kompensacija priklauso už 5 metus, todėl, vadovaujantis Pensijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, teisę į kompensaciją pareiškėja įgijo nuo 2005 m. balandžio 3 d., o ne nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pensijų įstatymo 67 straipsnio 9 dalis numato, kad kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas į VSDFV teritorinį skyrių kreipėsi 2005 m. vasario 7 d. (b.l. 23). Kompensacijai skirti reikalingus dokumentus, t. y. minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, pareiškėja pateikė 2006 m. lapkričio 3 d. (b.l. 11). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja turi teisę į kompensaciją nuo 2005 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. Teismas konstatavo, kad kompensacija pareiškėjai nepagrįstai paskirta mokėti nuo 2006 m. lapkričio 1 d., todėl Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 3499 šioje dalyje naikintinas. Dėl tų pačių priežasčių naikintinas ir VSDFV 2007 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. (6.5)1-446, o Pensijų skyrius, vadovaujantis Pensijų įstatymo 67 ir 40 straipsniais bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinio socialinių draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 68 ir 91 punktais, įpareigotinas apskaičiuoti ir paskirti pareiškėjai kompensaciją nuo 2005 m. lapkričio 1 d.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas VSDFV prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimui Nr. 3499 apskųsti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, paduodama skundą teismui, prašė panaikinti VSDFV 2007 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (6.5)1-446, tačiau nekėlė reikalavimo panaikinti Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 3499. VSDFV atstovė 2007 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu, prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, nurodė, kad skundas pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. VSDFV, kadangi pareiškėjai teisines pasekmes sukelia ne skundžiamas VSDFV sprendimas, o Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 3499, todėl pareiškėja turėtų keisti proceso šalis ir tikslinti reikalavimus. Tačiau pareiškėjai atstovaujanti advokato padėjėja ir pareiškėja nurodė, kad atsakovas yra tinkamas, ir nesutiko tikslinti skundo reikalavimų bei keisti šalių procesinės padėties. Byla buvo išnagrinėta skunde pareikštų reikalavimų ribose, o sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2007 m. balandžio 23 d. Atsakovo nuomone, teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta, jog teisines pasekmes sukelia Pensijų skyriaus sprendimas, be pagrindo atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovo nuomone, pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl nuo jos pačios priklausančių aplinkybių. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėja teisę į kompensaciją turi nuo 2005 m. balandžio 3 d. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Pensijų skyrius 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 14-5-5355/5 nusprendė neskirti pareiškėjai kompensacijos tuo pagrindu, kad pagal pateiktus dokumentus teisės į kompensaciją ji neturi. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2006 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (6.3)-I-18 paliko Pensijų skyriaus 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 14-5-5355/5 nepakeistą. Minėtu VSDFV sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad VSDFV ir Pensijų skyriaus sprendimus ji gali skųsti teismui. Pareiškėja jai nepalankių sprendimų teismui neapskundė. Atsakovo nuomone, tai įrodo, kad ji pati sutiko, jog teisės į kompensaciją neturi. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos pateiktos darbo knygelės įrašai neįrodo, kad ji betarpiškai dalyvavo geologiniuose tyrinėjimuose ir dirbo lauko sąlygomis. Tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, buvo įrodyta, kad pareiškėja Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Aprašo 6.2 punkte nustatytą laiką dirbo darbus, įvardytus Sąraše Nr.2. Todėl tik nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėja įgijo teisę į kompensaciją. Skirti kompensaciją nuo ankstesnės datos nėra teisinio pagrindo. Atsakovo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju neteisingai aiškino Pensijų įstatymo 67 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo VSDFV apeliacinį skundą pareiškėja G. S. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėja grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad buvo įsitikinusi, jog būtent VSDFV 2007 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. (6.5)1-446 sukėlė jai teisines pasekmes, kadangi VSDFV, jeigu būtų tinkamai įvertinusi visas aplinkybes ir tinkamai pritaikiusi įstatymo nuostatas, savo sprendimu pakeistų Pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 3499 ir paskirtų kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už 12 mėnesių iki 2006 m. lapkričio 3 d. Tik 2007 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio nuostatomis, išaiškino pareiškėjai, kuris sprendimas sukelia teisines pasekmes ir kokia turėtų būti iš tikrųjų šalių procesinė padėtis. Kadangi pareiškėjos skundas dėl VSDFV 2007 m. sausio 17 d. sprendimo panaikinimo buvo paduotas per įstatymo nustatytą terminą, teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą ir Pensijų skyriaus sprendimui apskųsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas, suteikiama teisė gauti moterims, išdirbusioms ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2. Tokia kompensacija išmokama už 5 metus. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėja nuo 1972 m. balandžio 1 d. iki 1990 m. rugpjūčio 24 d. dirbo lauko sąlygiomis ir tuo laikotarpiu jai buvo mokamas lauko priedas. Šis darbas patenka į sąrašą Nr. 2. Apylinkės teismas nustatė laikotarpį, kurį pareiškėja dirbo ypatingomis sąlygomis, o ne terminą, nuo kurio ji įgijo teisę į kompensaciją. Byloje nustatyta, kad teisę į kompensaciją pareiškėja įgijo nuo 2005 m. balandžio 3 d. Šios aplinkybės atsakovas neginčija.

Galimybę kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įsatymo 67 straipsnio 9 dalis nustato 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Tačiau kreipusis po kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Kaip nustatyta byloje dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas pareiškėja kreipėsi 2005 m. vasario 7 d. (b. l. 23). Apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytas pareiškėjos darbo ypatingomis sąlygiomis faktas, įsiteisėjo 2006 m. lapkričio 1 d. Todėl teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą mokėti pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2005 m. lapkričio 1 d., t. y. už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo dienos.

Skundą dėl atsakovo 2007 m. sausio 17 d. sprendimo Nr.(6.5)-I-446 pareiškėja teismui padavė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino. Kadangi pareiškėja ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka skundė VSDFV Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir laiku apskundė atsakovo 2007 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikimo, teismas pagrįstai atnaujino terminą dėl papildomo pareiškėjos reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė