Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. spalio 2 d., apie 20.39 val., užėjęs į parduotuvę „N.“, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš alkoholio lentynos 1 vnt. degtinės „Lithuanian Auksinė“ 1 l talpos, kurios vertė 13,99 Eur, žinodamas, jog patalpos filmuojamos vaizdo kamera bei matant kasininkėms V. S. bei G. T., jis tyčia praėjo pro kasas nesumokėdamas, laikant alkoholio butelį rankose, šaukiant „galit skambinti į policiją“, po ko su minėtu degtinės buteliu pasišalino iš prekybos centro, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą UAB „N.“ priklausantį 13,99 Eur vertės turtą, padarant 13,99 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. spalio 2 d., apie 20.39 val., užėjęs į parduotuvę „N.“, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš alkoholio lentynos 1 vnt. degtinės „Lithuanian Auksinė“ 1 l talpos, kurios vertė 13,99 Eur, žinodamas, jog patalpos filmuojamos vaizdo kamera bei matant kasininkėms V. S. bei G. T., jis tyčia praėjo pro kasas nesumokėdamas, laikant alkoholio butelį rankose, šaukiant „galit skambinti į policiją“, po ko su minėtu degtinės buteliu pasišalino iš prekybos centro, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą UAB „N.“ priklausantį 13,99 Eur vertės turtą, padarant 13,99 Eur turtinę žalą.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis A. V. svetimą turtą pagrobė atvirai, t. y. jis, užėjęs į parduotuvę „N.“, paėmė iš alkoholio lentynos 1 vnt. degtinės, žinodamas, jog patalpos filmuojamos vaizdo kamera bei matant kasininkėms, jis tyčia praėjo pro kasas nesumokėdamas, laikant alkoholio butelį rankose, šaukiant „galit skambinti į policiją“, po ko su minėtu degtinės buteliu pasišalino iš prekybos centro, yra pagrindo konstatuoti, kad jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. V. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 53-54, 55).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų, veika priskiriama nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, padaryta žala neatlyginta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. V. – jauno ir darbingo amžiaus, išsiskyręs, nedirbantis (e. b. l. 51), registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 50), administracine tvarka baustas (e. b. l. 52), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 20 MGL (753 Eur) bauda (e. b. l. 48-49), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 178 straipsnio 2 dalį, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie A. V. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, jog A. V. linkęs nusikalsti, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laivės apribojimą su intensyvia priežiūra, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą uždraudimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį A. V. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „N.“ pateikė civilinį ieškinį dėl 13,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (e. b. l. 17-19).

2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimu UAB „N.“ pripažinta civiliniu ieškovu (e. b. l. 20).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje nustatyta, kad A. V. atvirai pagrobė svetimą, UAB „N.“ priklausantį 13,99 Eur vertės turtą, todėl jam tenka pareiga atlyginti šią žalą. Padaryta žala pagrįsta pareiškime nurodytais duomenimis apie pavogtos prekės pavadinimą, požymius, kiekį ir kainą (e. b. l. 17-19). Dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo, kaltinamasis A. V. sutiko su ieškiniu ir jo dydžiu. Nors kaltinamasis A. V. 2022 m. sausio 12 d. raštu įsipareigojo UAB „N.“ atlyginti padarytą turtinę žalą iki 2022 m. vasario 2 d. (e. b. l. 56), o UAB „N.“ 2022 m. sausio 13 d. pranešimu sutiko su tokiu kaltinamojo įsipareigojimu (e. b. l. 57), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. vasario 8 d. buvo gautas UAB „N.“ pranešimas, jog iki šios dienos, t. y. 2022 m. vasario 8 d. kaltinamasis A. V. neatlygino padarytos turtinės žalos. Teismo vertinimu, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo A. V. 13,99 Eur UAB „N.“ naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra (būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose), įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra (būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose), įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Patenkinti UAB „N.“ civilinį ieškinį ir priteisti iš A. V. UAB „N.“ 13,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.