- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- e2YT-10454-1137/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03232-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, S. L., R. Ž., I. Ž.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, S. L., R. Ž., I. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. Ž. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jo sutuoktinės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) S. L. mirė. Savo pareiškimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 Pareiškėjos seneliai J. L. ir S. L. (iki santuokos buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė sūnus S. L.. (duomenys neskelbtini). - gimė dukra R. Ž. ir (duomenys neskelbtini) - dukra A. Ž..
1.2 Santuokos metu abu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį ir bendrai įsigijo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame abu iki savo mirties gyveno bei ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini).
1.3 (duomenys neskelbtini) Pirkimo pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-1149 J. L. vardu buvo įsigytas butas (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) 53,17 kv.m. ploto, 1986 m. statybos ir ūkinis pastatas (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
1.4 (duomenys neskelbtini) S. L. mirė. Palikėja S. L. turėjo du pirmos eilės įpėdinius pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d.) – vaikus S. L. ir R. Ž., ir dvi antros eilės įpėdines (CK 5.11 str. 2 d.) – vaikaites Pareiškėją ir jos seserį I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms ši teisėjo perėjo po motinos A. Ž. (S. L. dukros), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. S. L. įpėdiniai į palikėjos turtą nepretendavo, į notarą dėl paveldimo turto priėmimo nesikreipė ir S. L. turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
1.5 J. L. - pergyvenęs sutuoktinis, būdamas S. L. įpėdiniu pagal įstatymą, dėl paveldėjimo į notarą taip pat nesikreipė, tačiau bendrą su S. L. įsigytą ūkį tvarkė toliau, tęsė naudojimąsi bei prižiūrėjo iš savo asmeninių bei kartu su S. L. sukauptų santaupų (mokėjo reikiamus buto išlaikymo mokesčius).
1.6 J. L. mirė (duomenys neskelbtini) Jo palikimo, pagal (duomenys neskelbtini) Panevėžio 4-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintą testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įpėdinė yra Pareiškėja (V. Ž.).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ 2025 m. liepos 4 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašome V. Ž. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuoti asmenys byloje S. L., R. Ž. ir I. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje su J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini) J. L. po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. S. L. testamento nepaliko. Pareiškėja V. Ž. yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. L. anūkė.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
5. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
6. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
7. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
8. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
9. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad po S. L. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). J. L., po jo sutuoktinės S. L., mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po S. L. mirties likusį jai priklausantį turtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 53,17 kv. m. ploto, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusius kilnojamuosius namų apyvokos daiktus esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pareiškėjos pateikti nuoseklūs paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir pateikti įrodymai (nekilnojamojo turto dokumentai, J. L. prašymu pareiškėjos sutuoktino Š. Ž. atlikti apmokėjimai internetu per skaitmenines namų paslaugų valdymo platformas UAB „Bonodomo Pay“ ir UAB „Perlas finance“ už butui, adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas (elektrą, atliekų išvežimą)). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
12. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjos senelis J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).
13. Civilinio proceso kodekso 445 str aipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos V. Ž. pareiškimą, dėl juridinio fakto nustatymo palikimui priimti, tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po jo sutuoktinės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti šį paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.