- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- 1-222-1142/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06141-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- Z. B.
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Palangoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), našlė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „A. p.“ barmene–padavėja, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2022 m. vasario 21 d., apie 17.55 val., Kretingos mieste, Vilniaus g. ties namu Nr. 9, Z. B. vairavo automobilį Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi – alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 2022 m. vasario 21 d. 17:58 val. jai nustatytas 2,20 promilių neblaivumas.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji Z. B. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vasario 21 d. ryte ir dienos metu ji gėrė degtinę su apelsinų sultimis. Alkoholį pradėjo vartoti apie 10 val. ryto kartu su drauge, vėliau gėrė viena. Degtinės išgėrė visą butelį. Už vairo sėdo praėjus maždaug valandai po alkoholio vartojimo. Iš savo namų (duomenys neskelbtini) ji važiavo pas pusbrolio žmoną A. R. į (duomenys neskelbtini), vairavo jai priklausantį automobilį Citroen C-Crosser. Policija ją sustabdė Vilniaus gatvėje, Kretingoje, prie bažnyčios. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Tai buvo pirmas kartas, kai ji vairavo neblaivi. Prieš tai visiškai nevartojo alkoholio apie 3 metus. Anksčiau gydėsi nuo alkoholizmo. Jau metus ji yra našlė, 2021 m. lapkričio mėnesį mirė jos mama, visa tai lėmė jos blogą savijautą. Labai gailisi dėl savo poelgio. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. D. yra jos draugė, su ja kartu dirba apie du metus, tačiau draugės yra jau seniai, apie 10 metų. Su ja bendrauja labai dažnai, kartu leidžia laisvalaikį, draugė gali daryti jai teigiamą įtaką. Vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas darbui, nes kasdien darbe reikia išvežioti maistą. Be to, nuo namų iki darbo yra apie 10 km atstumas, autobusas į darbą nevažiuoja, todėl be vairuotojo pažymėjimo negalėtų nuvykti į darbą. Jos pajamos yra 700 Eur darbo užmokestis, taip pat turi butą, kuriame gyvena ir sodybą Kumpikų kaime. Kreditorių neturi. Sutiktų, kad būtų konfiskuota automobilio piniginė vertė, o ne pats automobilis.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti R. D. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos draugė. Supranta laidavimo esmę ir žino, kad laidavimo atveju turėtų prižiūrėti kaltinamąją, kad daugiau ji taip nesielgtų. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes Z. B. jai yra artimas žmogus, kaip mama. Su ja bendrauja darbe, kartu leidžia laisvalaikį, švenčia šventes. Apie įvykį ji sužinojo kai pati kaltinamoji jai paskambino ir papasakojo, kas nutiko. Iš pradžių nepatikėjo, kad ji galėtų taip pasielgti, nes ji nevartodavo alkoholio. Ji nėra teista, keletą kartų bausta administracine tvarka. Jos pajamos per mėnesį yra apie 700 Eur darbo užmokestis, gyvena viena su vaiku. Kitų pajamų negauna, turi automobilį, kuris įgytas išsimokėtinai. Jos finansinė padėtis leistų sumokėti apie 200 Eur dydžio užstatą.
Kaltinamajai Z. B. prisipažinus kalta padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorei, kaltinamajai ir jos gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Iš Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2022 m. vasario 21 d. 17 val. 51 min. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog keliu A11 Šiauliai–Palanga, nuo Palangos link Kretingos, vingiuodamas po visą kelią, važiuoja automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris Kretingoje pasuko į Vilniaus g. 2021 m. vasario 21 d. 17 val. 55 min. pareigūnai šį automobilį sustabdė ties Vilniaus g. esančiu namu Nr. 9. Automobilį vairavo Z. B., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotoja kalbėjo nerišlia kalba, elgėsi neadekvačiai. Pirmuoju tikrinimu jai nustatytas 2,20 prom. neblaivumas, antruoju – 2,33 prom. neblaivumas (b. l. 1, 9).
Iš 2022 m. vasario 21 d. daiktų apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Kretingoje, ties Vilniaus g. 9 namu (b. l. 13-22).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2022 m. vasario 21 d. iš Vilniaus g. 9, Kretingoje, į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje, nuvežtas automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 šaknelių matyti, kad 2022 m. vasario 21 d. 17.58 val. pirmuoju tikrinimu Z. B. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, 18.16 val. antruoju tikrinimu – 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 4, 5). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. birželio 7 d. (b. l. 6). Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Z. B. nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, kad vairuotoja neblaivi (b. l. 7).
Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra Z. B. (b. l. 23). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2008 metų gamybos transporto priemonės Citroen C-Crosser FAP Tendance M6 kaina Lietuvoje yra 4160 Eur su PVM (b. l. 24). Automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas Z. B., automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidos apmokėtos (b. l. 34-38).
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji Z. B. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jos neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 šaknelės, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamoji Z. B. 2022 m. vasario 21 d., apie 17.55 val., Kretingos mieste, Vilniaus g. ties namu Nr. 9, vairavo automobilį Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamoji suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Šie kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamosios Z. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Byloje buvo gautas kaltinamosios ir R. D. prašymas atleisti Z. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją R. D. atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 79, 80). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąją pagal laidavimą, šį prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė neprieštaravo, kad teismas taikytų laidavimo institutą ir atleistų Z. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma skirti R. D., kuri, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų, yra kaltinamosios draugė, su ja kartu dirba jau keletą metų, o pažįstamos yra apie 10 metų. R. D. sutinka būti Z. B. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu R. D. nurodė, kad su Z. B. sutaria gerai, artimai bendrauja kiekvieną dieną, kartu leidžia laisvalaikį, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką Z. B.. R. D. neteista, per pastaruosius 5 metus du kartus bausta administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinius nusižengimus, kurie, teismo vertinimu, nėra kliūtis būti skiriamai laiduotoja (b. l. 83-86). Iš bylos duomenų matyti, kad R. D. dirba barmene–padavėja UAB „A. p.“, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, kruopšti ir atsakinga darbuotoja (b. l. 81). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad R. D. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamoji Z. B. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteista (b. l. 39). Per pastaruosius 5 metus kaltinamoji 3 kartus bausta administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinius nusižengimus (transporto priemonės palikimas ant šaligatvio ir nustatyto greičio viršijimas). Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamoji Z. B. prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Kaltinamoji šiuo metu dirba UAB „A. p.“, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 82). Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji Z. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jos padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jos elgesio pasekmė.
Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti Z. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant Z. B. laiduotojos R. D. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Nors teismui pateiktame prašyme yra prašoma laidavimą paskirti be užstato, tačiau įvertinęs teisiamojo posėdžio metu R. D. pateiktus paaiškinimus apie jos turtinę padėtį bei galimybes mokėti užstatą, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog laidavimo paskyrimas su užstatu būtų išskirtinai didelė ir neproporcinga finansinė našta laiduotojai. Be to, laidavimo paskyrimas su užstatu skatins laiduotoją tinkamai įgyvendinti laiduotojo pareigas ir padės užtikrinti, jog laidavimo instituto tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laidavimas paskirtinas su 500 Eur dydžio užstatu (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus Z. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Teismas atsižvelgia į tai, kad Z. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemonę, šia teise ji naudojosi šiurkščiai pažeisdama kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus matyti, jog vairuodama transporto priemonę Z. B. pavojingai manevravo kelyje, pranešėjas nurodė, kad automobilis vingiavo po visą kelią. Akivaizdu, kad tuo ji sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajai nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairuodama transporto priemonę ji pavojingai manevravo kelyje, sukėlė realų pavojų kitų aplinkinių saugumui, taip pat įvertinus kitas Z. B. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto pirmą kartą, bausta administracine tvarka ir kt.), yra pagrindas paskirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2022 m. vasario 22 d. (b. l. 60-61).
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas prašė skirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad teisė vairuoti kaltinamajai yra reikalinga tiek nuvykti į darbą, tiek darbo funkcijoms atlikti, tačiau, teismo nuomone, paminėtos aplinkybės nepagrindžia poreikio skirti dar trumpesnį specialiosios teisės draudimo terminą. Pažymėtina, kad neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo (šiuo atveju – nusikalstamos veikos) pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą darantis asmuo. Šiuo atveju gynėjo nurodytos aplinkybės jau egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl tai suponavo dar didesnį kaltinamosios rūpestingumo ir atidumo poreikį, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusikalstamos veikos padarymo. Teismo vertinimu, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo naudotis specialiąja teise termino, mažesnio už šiame straipsnyje numatytų terminų vidurkį, nustatymas pagal šioje byloje nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad Z. B. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju Z. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama transporto priemonę Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso kaltinamajai Z. B.. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas prašė konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, šį prašymą motyvuodamas tuo, jog kaltinamoji turi pilnamečių vaikų, kuriems šis automobilis gali būti reikalingas, be to, turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas būtų patogesnis ir valstybei. Spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, teismas atsižvelgia į tai, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra išimtinis, t. y. taikomas tais atvejais, kai nustatomi BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių nusikalstamos veikos padarymo priemone buvęs automobilis negalėtų būti konfiskuojamas. Nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės aplinkybė, jog piniginę vertę atitinkančios sumos išieškojimas galbūt pareikalautų mažesnių valstybės institucijų sąnaudų, nes aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis, be kita ko, yra ir siekis atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 60-63) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.
Siekiant užtikrinti turto konfiskavimo įvykdymą, prokurorės 2022 m. vasario 22 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo naikinti nėra pagrindo, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti (b. l. 25-27).
Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.
Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Z. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos R. D. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui.
Laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu, kuris per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti Z. B., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskirti Z. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 22 d.
Paskirti Z. B. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės 2022 m. vasario 22 d. nutarimu Z. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, Z. B. vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.