Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1708-262/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
2S-1708-262/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas, M. B.
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris 2S-1708-262/2015
Teisminio proceso numeris 2-68-3-13941-2015-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) A. B. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas ir M. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, prašydamas panaikinti jo 2015 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių ir įpareigoti jį paskirti kitą turto vertinimą.

Paaiškino, jog antstolis skundžiamu patvarkymu paskelbė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Vilnius, pirmąsias varžytynes ir nustatė, kad pradinė parduodamo turto kaina – 139 200 Eur. Pareiškėjas buvo pateikęs antstoliui prieštaravimus dėl turto ekspertizės, bet jam nebuvo įteiktas antstolio patvarkymas, kuriuo būtų pasisakyta pareiškėjo iškeltu klausimu. Buto vertė yra didesnė, negu jį įkainojo antstolis. Turtas buvo įkainotas daugiau negu prieš keturis mėnesius iki varžytynių paskelbimo. Pareiškėjo nuomone, turto kaina pakito per keturis mėnesius, todėl antstolis privalėjo iš naujo nustatinėti turto kainą. Antstolis nesiėmė veiksmų realiai turto vertei nustatyti ir taip pažeidė pareiškėjo interesus.

Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolio teigimu, jis, kitaip negu nurodo pareiškėjas, išsiuntė jam patvarkymą, kuriuo jis atsisakė patenkinti prieštaravimus dėl turto įvertinimo ir prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Antstolio manymu, buto vertė buvo tinkamai nustatyta. Nėra pagrindo teigti, jog reali turto rinkos vertė yra didesnė, negu nustatė ekspertas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią jo nurodomą aplinkybę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo prašė atmesti pareiškėjo skundą. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjo argumentai yra grindžiami ne konkrečiais įrodymais, o deklaratyviais samprotavimais.

Suinteresuotas asmuo M. B. neatsiliepė į pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl

antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog antstolis 2014 m. spalio 29 d. patvarkymu skyrė ekspertizę buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. 2015 m. sausio 26 d. ekspertizės aktu pateikta išvada, jog buto rinkos vertė yra 174 000 Eur. Antstolis 2015 m. vasario 24 d. gavo pareiškėjo prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Pareiškėjas prašė skirti pakartotinę ekspertizę buto vertei nustatyti. Antstolis 2015 m. kovo 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prieštaravimus ir prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Šis patvarkymas buvo pasirašytinai įteiktas pareiškėjo atstovui. Antstolis skundžiamu patvarkymu paskelbė pirmąsias buto varžytynes ir nustatė, jog pradinė parduodamo turto kaina – 139 200 Eur. Antstolis 2015 m. balandžio 17 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis.

Antstolis, nustatydamas buto vertę, vadovavosi ekspertizės aktu. Teismo vertinimu, pareiškėjo

pasirinkimu pateikti du butų pardavimo skelbimai neatspindi nekilnojamojo turto rinkos kainų ir neleidžia susidaryti pagrįstos nuomonės apie buto rinkos vertę. Butas savo esminėmis individualiomis savybėmis skiriasi nuo pareiškėjo pateiktuose skelbimuose nurodytų butų. Pareiškėjo pateikti skelbimai neleidžia daryti išvados, jog buto rinkos vertė yra didesnė, negu nustatė ekspertas. Šios aplinkybės nepatvirtina ir pareiškėjo nurodomi Nekilnojamojo turto registro duomenys. Šiame registre užfiksuota, jog buto rinkos vertė – 207 658 Eur. Bet tokia vertė buvo nustatyta 2007 m. lapkričio 13 d., atliekant masinį vertinimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti buto vertės nustatymo ir įkainojimo tinkamumu. Todėl teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti antstolį skirti pakartotinę buto vertės nustatymo ekspertizę.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi,

pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų.

Pareiškėjo atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pateiktų skelbimų nepripažino įrodymais,

patvirtinančiais, jog buto rinkos vertė yra didesnė, negu nustatė ekspertas;

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti antstolį

paskirti pakartotinę buto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjo vertinimu, nėra išsklaidytos abejonės dėl buto rinkos vertės. Turto vertės nustatymas buvo patikėtas mažai žinomam turto vertintojui, kuris galimai nėra patyręs didelių ir brangių objektų vertinimo kontekste. Pasak pareiškėjo, ne visai pagrįstai buvo naudojamas lyginamasis turto vertinimo metodas, nes yra tik keli tokio turto pardavimo sandoriai ir todėl yra sudėtinga nuspręsti dėl turto rinkos vertės.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir

Šalies argumentai

palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Suinteresuoto asmens atsiliepimas į atskirąjį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas, kitaip negu nurodo pareiškėjas, pagrįstai konstatavo, jog

Šalies argumentai

pareiškėjo pateikti skelbimai neatspindi nekilnojamojo turto rinkos kainų. Viešai skelbiamos kainos – kainos, už kurias pardavėjai pageidauja parduoti savo turtą, bet ne kainos, už kurias turtas paskutiniu metu buvo parduotas;

kitaip negu nurodo pareiškėjas, buto vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas. Pirmosios

Šalies argumentai

instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti turto įvertinimo tinkamumu.

Antstolis ir suinteresuotas asmuo M. B. neatsiliepė į pareiškėjo atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Apeliantas skundžia antstolio 2015 m. kovo 17 d. patvarkymą, kuriuo, be kita ko, nustatyta pradinė buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pardavimo kaina (139 200 Eur). Antstolis įkainojo turtą, remdamasis 2015 m. sausio 26 d. ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų. Teismo vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti buto įkainojimo tinkamumu. Apeliantas nesutinka su šia teismo išvada. Teigia, jog nėra išsklaidytos abejonės dėl buto rinkos vertės. Todėl turi būti skirta pakartotinė buto vertės nustatymo ekspertizė.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalis). Kaip nustatyta, antstolis, siekdamas tinkamai įkainoti butą, pasitelkė ekspertą. Šis, atlikęs ekspertinį tyrimą, nustatė, jog buto rinkos vertė – 174 000 Eur. Apeliantas teigia, jog buto rinkos vertė yra didesnė, negu nustatė ekspertas. Be to, jis kelia abejones dėl eksperto kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad buvo netinkamai nustatyta buto rinkos vertė. E. T. A. T., kuris nustatė buto rinkos vertę, yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Jo specializacija – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, verslo vertinimo ekspertizė. Vadinasi, šis ekspertas turi specialiųjų žinių, kurios buvo būtinos buto rinkos vertei nustatyti. Priešingai negu teigia apeliantas, nėra pagrindo abejoti šio eksperto kvalifikacija ir kompetencija. T. A. T. darbo ekspertu stažas – aštuoneri metai. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad šis ekspertas nėra plačiai žinomų turto vertinimo įmonių darbuotojas, nesumenkina jo kvalifikacijos ir reputacijos. Ekspertas, atlikdamas tyrimą, taikė du buto vertės nustatymo metodus, tai yra pajamų metodą ir lyginamąjį metodą, galiausiai pripažindamas, jog lyginamuoju metodu nustatyta (didesnioji) vertė objektyviau atspindi buto rinkos kainą. Apeliantas nenurodo argumentų, kurie patvirtintų, jog ekspertas netinkamai taikė lyginamąjį metodą buto rinkos vertei nustatyti. Apeliantas skundu nurodo, jog ne visai pagrįstai buvo naudojamas lyginamasis turto vertinimo metodas, nors pats savo skundui dėl antstolio veiksmų pagrįsti pateikė du viešojoje erdvėje (interneto svetainėje) publikuotus skelbimus, kuriuose užfiksuota informacija apie parduodamus butus. Kitaip tariant, pats apeliantas pasitelkė įrodinėjimo lyginamuoju metodu taktiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto pateikti faktiniai duomenys – butų pardavimo skelbimai – nėra pakankami išvadai, jog buvo netinkamai nustatyta buto rinkos vertė, daryti. Ekspertas, nustatydamas buto rinkos vertę, rėmėsi parduotų panašių nekilnojamojo turto objektų duomenimis. Viešai skelbiami pasiūlymai pirkti nekilnojamojo turto objektus atspindi maksimaliuosius turto savininkų lūkesčius, kurie paprastai nesutampa su rinkos realijomis. Todėl tokie duomenys savaime nėra pakankami ekspertizės išvadai, pagrįstai specialiosiomis žiniomis, paneigti ar ja suabejoti. Apeliantas grindė savo skundą dėl antstolio veiksmų ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Jis pateikė išrašą, kuriame užfiksuota, jog buto vidutinė rinkos vertė 2007 m. lapkričio 13 d. buvo 207 658 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos faktinius duomenis ir pripažino, jog jie nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvados pagrįstumu. Apelianto nurodoma buto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta daugiau negu prieš aštuonerius metus. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo rinka yra dinamiška rinka, kuriai yra būdingi svyravimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ypatingo argumentavimo nereikalauja išvada, jog buto rinkos vertė aštuonerių metų laikotarpiu daugiau mažiau pasikeitė. Vadinasi, apelianto pateikti faktiniai duomenys neatitinka nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo rinkos realijų. Be to, apelianto nurodoma buto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta, atliekant masinį nekilnojamojo turto objektų vertinimą. Ekspertas, savo ruožtu, individualizavo buto vertę, kiek, suprantama, tas buvo objektyviai įmanoma. Tokia (maksimaliai individualizuota) vertė yra neabejotinai artimesnė tikrajai buto vertei.

Pagrindas pakartotinei turto vertės nustatymo ekspertizei skirti – pagrįstos abejonės dėl pirminio turto vertės nustatymo tinkamumo (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis). Apelianto iškeltos abejonės dėl buto vertės nustatymo tinkamumo nėra pagrįstos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog antstolis tinkamai įkainojo butą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

atmesti A. B. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė