Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentą. Jis, nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., tiksliau nenustatyto laiko, neturėdamas teisėto pagrindo laikė savo piniginėje Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu, iki tol, kol 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 18 val., Liepkalnio g. 70, Vilniuje, atlikus jo (E. B.) dalinę apžiūrą šį vairuotojo pažymėjimą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, E. B. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Jis, nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau nenustatyto laiko, neturėdamas teisėto pagrindo laikė savo piniginėje svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. AB banko „Swedbank“ bekontaktę Debit MC mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. G. (T. G.) vardu, iki tol, kol 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 18 val., Liepkalnio g. 70, Vilniuje, atlikus jo (E. B.) dalinę apžiūrą šią mokėjimo kortelę surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., dienos metu, kelintą tiksliai valandą, neatsimena, prie AB banko „Swedbank“ bankomato, kuris yra PC „Maxima“, Liepkalnio g., Vilniuje, rado svetimą AB banko „Swedbank“ bekontaktę Debit MC mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. G. vardu. Minėtą kortelę paėmė sau, įdėjo į piniginę, nes norėjo vėliau per „Facebook“ surasti minėtos kortelės savininką ir už pinigus grąžinti minėtą kortelę, galvojo paprašyti sumokėti apie 20 EUR, tačiau jis tik apie tai galvojo. Pinigus planavo išleisti savo reikmėms, t. y. nusipirkti maisto produktų. 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 1 val., galbūt ir vėliau, tiksliai neatsimena, jis Liepkalnio g., Vilniuje, šalia stadiono, kur yra pėsčiųjų perėja, šalia autobusų stotelės „Stadionas“, ant žemės (apšvietimas buvo geras, nes sustojimas yra apšviestas bei šalia yra elektros stulpas) rado vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu. Jis minėtą vairuotojo pažymėjimą paėmė sau, įdėjo į piniginę, nes vėliau galvojo per „Facebook“ surasti minėto vairuotojo pažymėjimo savininką bei grąžinti jam jo vairuotojo pažymėjimą. Galvojo, kad žmogus jam taip pat kažkiek sumokės už pažymėjimo grąžinimo, galbūt 10 EUR, o pinigus norėjo išleisti savo reikalams, t. y. nusipirkti maisto produktų. 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 18 val. Liepkalnio g. 70, Vilniuje, policijos pareigūnai atliko jo apžiūrą ir apžiūros metu jo piniginėje, kurią pats padavė pareigūnams, rado minėtus dokumentus. Labai galisi dėl padarytų nusikaltimų ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nei A. Ž., nei T. G. jam nėra pažįstami (e. b. l. 105-107).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, bet maždaug prieš porą savaičių, jis atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią Liepkalnio g. 112, Vilniuje, kur norėjo „Swedbank“ bankomate nusiimti pinigų ir nueiti į darbą į UAB „T“, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ten dirba (duomenys neskelbtini). Kai atėjo prie bankomato ir nusiėmė pinigų (kiek neprisimena) ėjo link (duomenys neskelbtini). Tikslios vietos neprisimena, tačiau prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, rudos spalvos plaukų, kalbėjo rusų kalba, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone, su juo dar buvo keturi jaunuoliai, maždaug po (duomenys neskelbtini) metų, kurie tik stovėjo ir žiūrėjo, o vyriškis kumščiu daugiau nei kelis kartus trenkė jam į veidą, dėl ko jis nukrito ir prarado sąmonę. Kai atsibudo, tikslios vietos, kur buvo, neatsimena, galimai kažkur pakelėje, apsižiūrėjęs kišenes nerado „Swedbank“ banko kortelės, grynųjų pinigų (tačiau kiek, jis neprisimena). Tada nuėjo į darbą pas brigadininką T. (daugiau duomenų neprisimena), kuris jį pamatęs pasakė, kad negąsdintų žmonių savo išvaizda, kadangi veidas buvo ištinęs ir nusėtas mėlynėmis, davė 5 EUR autobuso bilietui ir liepė važiuoti namo. Detaliau aplinkybių neprisimena, nežino, ar dėl patirtų sužalojimų jis buvo ligoninėje ir ar buvo kviesta GMP brigada. Pareiškimo dėl šio įvykio nerašė ir kol kas pretenzijų niekam neturi (e. b. l. 59-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad jis yra 1-o grupės invalidas dėl galvos traumos, buvo sumuštas 2018 m., gulėjo komoje. Po galvos traumos dar buvo insultas, labai blogai su sveikata, beveik nieko neatsimena. 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kada konkrečiai neatsimena, jis vienas atvažiavo į Vilnių, kokiu tikslu, neatsimena. Galbūt tada jis ir pametė savo vairuotojo pažymėjimą. Kur jis tuo metu buvo Vilniuje ir ką darė, neatsimena, todėl konkrečiai pasakyti kokiomis aplinkybėmis ir kur jis pametė savo vairuotojo pažymėjimą, negali. Ar jis buvo 2020 m. rugpjūčio mėnesį Liepkalnio g., Vilniuje netoli „Stadionas“ sustojimo stotelės, neatsimena, galbūt ir buvo. Vaikino, vardu E. B., nepažįsta, tik šiandien apklausos metu sužinojo apie minėtą vaikiną (e. b. l. 121-122).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. N. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 18 val. darbo metu kartu su vyr. patrule G. L. S. prie pastato Nr. 70, Liepkalnio g., Vilniuje patikrino E. B., t. y. buvo atlikta jo dalinė kūno apžiūra, kurios metu pas jį piniginėje rado vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu bei AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. G. vardu. Kieno minėti dokumentai, kokiomis aplinkybėmis juos gavo ir kodėl jis laikė svetimus dokumentus savo piniginėje, E. B. nieko konkrečiai paaiškinti nesugebėjo (e. b. l. 114-115).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ROIK 0120000417055, įtariamasis E. B. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 9 val., Liepkalnio g. 3, Vilniuje, rado „Swedbank banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota T. G. vardu. 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 01.00 val., Liepkalnio g., šalia stadiono, kur yra pėsčiųjų perėja, šalia autobusų stotelės „Stadionas“ rado vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. Ž.. Paklaustas, dėl kokių aplinkybių asmuo, radęs dokumentus nepranešė policijai, paaiškino, kad tikėjosi pats susirasti ar sutikti žmones, taip pat bijojo pranešti (e. b. l. 16-17).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio I. N. tarnybiniame praneršime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.42 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Birbynių g. 4A, pranešėjo mažamečiui sūnui 3 romų tautybės vyrai grasino susidoroti, jei per 3 dienas neatneš reikiamos pinigų sumos. Vienas vyras iš jų juodai apsirengęs su kepure. Pranešėjas šiuo metu įvykio vietoje mato asmenis, laukia. Atvykus, pranešėjos nurodytu adresu, prie pastato Liepkalnio g. 70 rado du jaunuolius, kurie sėdėjo ant laiptų. Vienas iš jaunuolių buvo E. B., jo nukentėjęs nurodė nepažįstantis. E. B. buvo atlikta dalinė kūno apžiūra ir pas jį piniginėje buvo rastas ne jam priklausantis vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. Ž. vardu, bei „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso, T. G., dėl to E. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS, faktinio sulaikymo laikas 18.20 val. (e. b. l. 18-19).

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini) (ilgas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuo 17:50:00 val. iki 18:20:00 val. Faile, pavadinimu „2020_0804_175916_007.MP4“, matosi kaip policijos pareigūnai patikrina įtariamojo E. B. piniginę ir ten randa svetimą mokėjimo kortelę bei svetimą vairuotojo pažymėjimą. Įtariamasis E. B. paaiškina, kad minėtus dokumentus jis rado 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kituose failuose informacijos, turinčios reikšmės bylai nėra (e. b. l. 123-125).

Reikalaujamų pateikti daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš E. B. buvo paimti viruotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. Ž. ir „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. G. vardu (e. b. l. 7-9).

Iš AB „Swedbank“ pateiktų duomenų matyti, kad AB banko „Swedbank“ bekontakte Debit MC mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nebuvo atliktos jokios finansinės operacijos (e. b. l. 82).

Iš VĮ liudytojo A. Ž. asmens duomenų matyti, kad jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojančiu (e. b. l. 37-40).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, reikalaujamų pateikti daiktų, dokumentų pateikimo bei kitų objektų apžiūros protokolai. Minėtais duomenimis, kuriuose teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. B. rado svetimą, A. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei svetimą T. G. vardu išduotą AB banko „Swedbank“ bekontaktę Debit MC mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurių savininkams negrąžino ir savanoriškai į policijos įstaigą nunešęs nebuvo, priešingai rastą banko mokėjimo kortelę nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d., o vairuotojo pažymėjimą nuo 2020 rugpjūčio 4 d., tiksliau nenustatytų laikų, neturėdamas teisėto pagrindo laikė savo piniginėje, kol 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 18 val., Liepkalnio g. 70, Vilniuje, atlikus jo (E. B.) dalinę apžiūrą šie daiktai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų. Esant išdėstytoms aplinkybėms E. B. veiksmai neteisėtai laikius fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, o veiksmai neteisėtai laikius svetimą elektroninę mokėjimo priemonę tinkamai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Teismas tikslina faktinę aplinkybę, nurodant, kad AB banko „Swedbank“ bekontaktę Debit MC mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. rado ir laikė nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau nenustatyto laiko, kadangi būtent, tokį kortelės radimo laiką buvo nurodęs pats kaltinamasis, jis atitinka ir pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotą, jiems kaltinamojo nurodytą laiką. Toks tikslinimas E. B. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamasis E. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (e. b. l. 93-94).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du apysunkiai nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu asmens dokumentu ir elektronine mokėjimo priemone, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. B. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – E. B. neteistas (e. b. l. 79-81), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (e. b. l. 66-70), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 67), jauno amžiaus, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 81), į Respublikino priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 79). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomi bausmių dydžiai – 20 parų arešto už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes bei tai, kad minimali arešto bausmė už nusikaltimo padarymą yra 15 parų, kaltinamajam nustatytina subendrinta 36 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad E. B. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant E. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, taip pat paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išdirbti 20 val. nemokamų darbų (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Šių įpareigojimų paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 116-118) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmena su vaizdo įrašais, saugoma prie bylos viršelio – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 parų arešto.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir E. B. paskirti subendrintą 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti – 24 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant E. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, taip pat paskirti šiuos įpareigojimus: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išdirbti 20 val. nemokamų darbų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

3. Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti; 2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis; 3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.