- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- A5.-60-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05113-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- C. P., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui G. Z.,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje C. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Šv(duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
C. P., būdamas individualios veiklos vykdytoju (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), esant darbo sutarties požymiams, S. G. leido C. P. naudai vykdyti apartamentų valymo funkcijas objekte (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 30 d. 11.30 val. iki 13 val., objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 31 d. 9.30 val. iki 13.30 val., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, taip nelegaliai įdarbino S. G..
C. P. šiais savo veiksmais pakartotinai (kai nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
C. P. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs administracinį nusižengimą ir parodė, kad analogiška byla nagrinėjama ne pirmą kartą, nes Darbo inspekcija diskriminuoja jį ir jo šalį. Jis pats skambino paklausti, kaip suteikiamas darbas valytojoms. Pirmą kartą (prieš kelis mėnesius) buvo jo kaltė, nes nežinojo sistemos. Iš pradžių dirbo viena darbuotoja dvi savaites, paskui C. P. pradėjo įdarbinti visus žmones ir turėjo 7 darbuotojus. Nors visi darbuotojai buvo įdarbinti, tačiau Darbo inspekcija skyrė 11000–12000 Eur baudą, nes sužinojo, kad vienas žmogus atėjo dirbti keletą dienų anksčiau, negu buvo sudaryta darbo sutartis. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nemato jokios problemos. Jo patirtis rodo, kad Lietuvoje neįmanoma užsiimti verslu. Jis turėjo vieną darbuotoją, kuri neatėjo į darbą mėnesį laiko, nes gėrė ir prastai jautėsi, tačiau laukė jos ir neatleido iš darbo. Vėliau nusprendė atleisti, tačiau moteris kreipėsi į Darbo inspekciją ir kaltino C. P., kad ją atleido be priežasties. Po to, pas C. P. visi žmonės dirbo su savo patentais. Iš jo pusės niekada nebuvo tikslo neįdarbinti žmogaus. Nėra kaltas, kad žmogus nežinojo, jog atėjo dirbti pagal individualią veiklą. Su S. G. jis nesusipažino, jam kiekvieną dieną skambina žmonės, todėl kurią dieną ji skambino, neatsimena. Ji norėjo darbo, domėjosi sąlygomis, jai buvo nurodyta, kad reiks ateiti keletą dienų pasižiūrėti, kaip vyksta darbai. Kai žmogus neturi patirties, turi suprasti, kaip reikia tvarkyti. S. G. atėjo keletą kartų pažiūrėti, kaip vyksta darbas, po to, pati nusprendė nedirbti. Ji turėjo tvarkyti apartamentus, kurie priklausė ne C. P., o jų savininkams. Jis nuomoja apartamentus iš skirtingų žmonių ir juos pernuomoja, teikia valymo paslaugas. Darbuotojoms nurodydavo, kur eiti, duodavo kontaktus moters, kuri jau dirbo, kad viską suderintų. S. G. darbas jam patiko, sakė jai, kaip turi būti sutvarkytas butas. Vieną kartą S. G. buvo nurodyta netvarkyti buto, todėl ji klaidingai nusprendė, kad C. P. netinka jos darbas ir nusprendė nedirbti. Su S. G. ne kartą buvo susirašinėjama, ji siuntė savo asmens dokumento kopiją, tačiau neatėjo pasirašyti dokumentų. 2019 m. birželio 30 d. S. G. atsiuntė savo dokumentus, o tų pačių metų birželio 31 d. C. P. atsiuntė jai sutartį, tačiau moteris neatėjo pasirašyti, todėl tai jos atsakomybė. 2019 m. lapkričio 1 d. moteris dar kartą buvo informuota, kad reikia pasirašyti sutartį, tačiau ji pareiškė, kad pas C. P. nedirbs. Anksčiau darbo skelbimas, kuris galioja tris mėnesius, buvo įdėtas į tinklapį www.skelbiu.lt. Jame buvo nurodyti kontaktai, kuriais galima susisiekti dėl detalesnės informacijos apie darbą. Darbas ir atlygis nėra pastovūs, priklauso nuo sezono, butų kvadratūros, nuo užsakymų skaičiaus. Matomos sutartys dėl paslaugų teikimo. Kai reikdavo tvarkyti, pranešdavo darbuotojoms. U. D. dirba nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, kiekvieną mėnesį su ja pasirašomos sutartys.
Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad C. P. neįdarbina žmonių ir jiems nemoka atlyginimo. Ji rado skelbimą tinklapyje www.skelbiu.lt, kad ieškoma kambarių tvarkytoja. Skelbime buvo nurodytas elektroninis paštas bei tai, kad darbas laisvu grafiku nuo 9 val. iki 16 val., mokamas 700 Eur darbo užmokestis, bus tvarkomi penki butai. C. P. vardas skelbime nebuvo minimas. Jis iš viso turi 15 butų Viliaus senamiestyje, centre ir už Žaliojo tilto, o samdo tris valytojas. S. G. nebendravo telefonu su C. P., jis tik parašė, kad kitą dieną eitų dirbti. Įprastai jis atsiųsdavo nuotraukas, kaip įeiti į butą, kur yra buto raktai, kodus bei kada galima pradėti valyti butą. S. G. pirmą dieną dirbo su U. D., o kitą dieną tvarkė didelį butą. Moteris atidirbo ir tada C. P. atvyko įvertinti jos darbo, teigė, kad jam viskas tinka. Ji tvarkė butus, esančius už Žaliojo tilto, šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei šalia stoties. Tą darė rudenį, galbūt spalio pabaigoje. Moteris domėjosi, kur yra biuras ir kaip viskas bus įforminta, antrą darbo dieną prašė, kad C. P. sudarytų darbo sutartį. C. P. nurodė, kad jokio biuro nėra, sudarys sutartį, kurią reiks pasirašyti ir mokės kiekvieną dieną. Liudytoja atidirbo keturias dienas, tačiau jokių sutarčių negavo, todėl nusprendė nedirbti nelegaliai. Nors ją tenkino skelbime nurodytos darbo sąlygos, 2019 m. lapkričio 1 d. pranešė apie išėjimą iš darbo C. P., kuris pasakė, kad nemokės pinigų, nes nėra už ką. Tada moteris kreipėsi į Darbo inspekciją, kad būtų išieškoti pinigai. Darbo užmokestis buvo nemokamas ir kitoms moterims. U. D. informavo, kad žmonės dirbo mėnesį laiko, tačiau C. P. jiems nesumokėdavo pinigų. Pirmą kartą sutiko C. P., jis sunkiai kalbėjo lietuviškai ir nemaloniai bendravo su žmonėmis. Liudytoja paaiškino, kad jeigu būtų sudaryta darbo sutartis, būtų dirbusi ir toliau. Nebuvo taip, kad ji pati neatėjo pasirašyti sutarties, tiesiog tą dieną negalėjo laukti C. P. kelias valandas. Nežinojo, kad sutartys sudaromos kas mėnesį. Bendravo su U. D. dėl buto tvarkymo, tačiau visus nurodymus duodavo C. P.. Šis neminėjo, kad reikia išsiimti verslo liudijimą. Jis sakė, kad reikės pasirašyti sutartį, tačiau neįvardijo, kad būtent darbo sutartį, taip pat minėjo, kad reiks mokėti kažkokį procentą valstybei. S. G. norėjo įsidarbinti pas žmogų, bet ne pagal verslo liudijimą. Ji teigė, kad nori turėti tik vieną darbą ir išeiti iš savo senojo. Liudytojai kilo įtarimas, nes C. P. kontaktavo ne telefonu, o žinutėmis. Ji nurodė, kad kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir buvo priimtas sprendimas sudaryti taikos sutartį, pagal kurią U. D. C. P. pavedimu sumokėjo už išdirbtas dienas 50 Eur.
Liudytoja U. D. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta S. G. ir C. P., su šiais asmenimis siejo darbiniai santykiai. Neatsimena tikslios datos, kada susipažino su S. G., tačiau kartu dirbo maždaug savaitę. C. P. davė S. G. kontaktus, liepė su ja susitikti, apmokyti ją, kad galėtų dirbti savarankiškai. Apmokymai vyko bendrabutyje, esančiame Vilniuje, Trakų g. Su C. P. dirbo nuo 2019 m. rugsėjo pradžios iki tų pačių metų sausio ar gruodžio pabaigos. Rugsėjo mėnesio dokumentai buvo pasirašyti gal tik lapkritį. Prieš išeinant, C. P. sakė ateiti pasirašyti, kad dirbo. Kai pasakė, kad nenori dirbti, bijojo ateiti, nes nežinojo ko laukti, bet pasirašė, jis buvo labai nelaimingas. Liudytoja pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Su C. P. bendraudavo per „WatsApp“, per kurį gaudavo užsakymus, jame būdavo kalendoriai su žmonių išvykimo laiku. Vieną diena su S. G. tvarkė tris butus, kitą dieną gal penkis ar šešis. Šiuos kartus dirbo nuo 9 val. iki 16 val., bet įprastai dirbama nuo 10 val. iki 15 val., nes nustatytos darbo valandos. Su S. G. nebuvo sudaryta sutartis, žino, kad ir šiuo metu dirba žmonės be jokių sutarčių. C. P. nesugeba nieko paaiškinti, nes pats nieko tiksliai nežino. Atėjus dirbti, nebuvo kalbos apie naujas sutartis kiekvieną mėnesį. Tuo metu dirbo viena mergina, bet greitai išėjo, ji nebuvo oficialiai įdarbinta. C. P. vienas atsakingas už viską, dabar gal yra kažkas dar. Dirbant nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 10 val. iki 15 val., atlyginimas turėjo būti 600 Eur, dirbant daugiau, primokama. Ji gaudavo 700 Eur, bet C. P. už blogai atliktą darbą skirdavo baudas. Žmogus atidirba, o jis nesumoka pinigų. Kiek žino, viena moteris dirbo po 12 val., tačiau jai nebuvo sumokėta. U. D. nežino, pagal ką dirbo, nes jai nebuvo tiksliai paaiškinta, todėl darbus nutraukė. Mano, kad S. G. dirbo taip pat, kaip ir ji. Daugelio priimtų moterų alga skyrėsi, čia buvo susitarimo reikalas. U. D. tikėjosi būti įdarbinama pagal darbo sutartį, nes skelbime buvo parašyta, kad 700 Eur „į rankas“ mokama, todėl darbdavys turėjo mokesčius mokėti. C. P. po dviejų mėnesių pasakė, kad ji turi išsiimti verslo liudijimą. U. D. bandė viską susitvarkyti, tačiau jis nesugebėjo surasti, kaip vadinasi veikla, niekas nesuteikė informacijos. C. P. padavė kažkokius popierius, tačiau juos pasirašė po poros mėnesių. Pas ją C. P. atėjo pačią pirmą dieną, davė butų kodus, su kitomis darbuotojomis to nebuvo. Direktorė su jomis nekontaktavo, bet turėjo jos kontaktus, todėl bendravo minimaliai. Bendravimas su ja buvo dėl butų nuomos paslaugų, nes ten klientai mokėjo už valymo paslaugas. C. P. jaučiasi įskaudintas, nes S. G. išėjo paskutinę dieną. Žino apie taikos sutartį, ji sumokėjo S. G., nes C. P. neturėjo grynų pinigų, paskui pinigus jis pervedė. C. P. tikriausiai pasirašė taikos sutartį, pati jos neskaitė. Jeigu su darbuotoja būna kažkas negerai, jis sako „kodėl turiu mokėti“.
Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0199 užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 14 d. darbo inspektoriai atliko neplaninį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad S. G. minėtoje įmonėje dirbo valytoja nuo 2019 m. spalio 19 d. iki tų pačių metų lapkričio 2 d. Ji nebuvo pasirašius darbo sutarties ir negavo darbo užmokesčio. Darbo sąlygos ir darbo užmokestis 700 Eur per mėnesį buvo aptarti žodžiu su C. P.. S. G. paaiškino, kad darbą rado skelbimų portale „Skelbiu LT“, parašė elektroninį laišką ir, jai paskambinęs, vyras pranešė, kad gali ateiti pasibandyti. Vėliau buvo rašomos trumposios SMS žinutės arba pokalbis vykdavo per „WhatsApp“. Darbo sutartį C. P. žadėjo pateikti vėliau, tačiau ji taip ir nebuvo paruošta. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinę sistemą, nustatyta, kad S. G. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinta. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) registruota 2019 m. gegužės 3 d., įmonės vadovas – C. P.. S. G. pateikė susirašinėjimo su C. P. išklotinę, iš kurios matyti, kad ji tikrai valė apartamentus. C. P. paaiškino, kad jis rašė darbo skelbimą internete, kur ieškoma kambarinės. Sutartis buvo parengta 2019 m. spalio 31 d., tačiau S. G. neatėjo jos pasirašyti. U. D. nurodė, kad nuo 2019 m. rudens pradėjo dirbti valytoja pagal paslaugų teikimo sutartį su C. P.. Gauna 600 Eur per mėnesį. Nuo sutarties sudarymo pradžios suprato, kad dirbs pagal individualią veiklą ir darbo santykiai su C. P. nesieja. S. G. 2019 m. spalio 29 d. buvo atėjusi apžiūrėti apartamentų ir sužinoti daugiau apie darbą, o tų pačių metų spalio 31 d. nuo 9 val. pradėjo kartu dirbti iki 15.45 val. Vadovaujantis surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, buvo nustatyta, kad šalis siejo darbo santykiai, tačiau S. G. nebuvo įdarbinta įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 3–5).
C. P. 2019 m. gruodžio 2 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo dirbantis pagal individualią veiklą, parašė darbo skelbimą internete, pagal kurį ieškoma kambarinė. S. G. 2019 m. spalio 31 d. tvarkė vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), o kartu su U. D. tvarkė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad moteris išvalys dar du butus, tačiau po apžiūros C. P. teko tą daryti pačiam. Jis kvietė S. G. pasirašyti sutarties, tačiau ji pati atsisakė. Sutartis buvo paruošta 2019 m. spalio 31 d., nes tik tada buvo gauti S. G. dokumentai. 2019 m. spalio 30 d. nuo 11.30 val. iki 13 val., o 2019 m. spalio 31 d. nuo 9.30 val. iki 13.30 val. ji dirbo be sutarties. Žada atsiskaityti už S. G. atliktą darbą. U. D. ir D. L. dirbo pagal sutartį. Su D. L. susitarė, kad ji išeis iš darbo savo noru ir atidirbs 2 savaites, nebent C. P. ras kitą kambarinę (b. l. 7).
S. G. 2019 m. lapkričio 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad rado darbą skelbimų portale „Skelbiu LT“. Parašė elektroninį laišką nurodytu adresu ir jai paskambino C. P., kuris nurodė, kad gali ateiti pasibandyti dirbt. Jokių sutarčių ar pokalbių nebuvo. Vėliau su C. P. bendravo žinutėmis ir per „WhatsApp, per kurį jis siuntė nuotraukas butų, kuriuos reiks valyti, garso įrašus su nurodymais. 2019 m. spalio 30 d. ji susitiko su C. P. bute, kurį tvarkė adresu (duomenys neskelbtini), kur jis nurodė, kad sutartis bus pateikta vėliau. Savo paso kopiją moteris išsiuntė per „WhatsApp“. Darbo užmokesčio jai nesumokėjo, nes neva ji pati išėjo iš darbo. S. G. nesutiko daugiau dirbti, nes nebuvo sudaryta oficiali darbo sutartis ir iš kitų valytojų sužinojo, kad jos dirbo nelegaliai. U. D. sakė, kad dirba be sutarties (b. l. 8).
U. D. 2019 m. gruodžio 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuo 2019 m. rudens dirba valytoja ir apmoko naujas darbuotojas pagal paslaugų teikimo sutartį su C. P., kuris moka atlyginimą už suteiktas paslaugas į jos nurodytą banko sąskaitą. Gaudavo 600 Eur per mėnesį, ši suma nepriklausydavo nuo išdirbtų valandų. Nuo sutarties sudarymo pradžios jai buvo aišku, kad dirbs pagal individualią veiklą, darbo santykiai jų nesiejo. Šiuo metu vykdyti tokiai veiklai verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos neturi, nes nėra dirbusi Lietuvoje ir nespėjo išsiaiškinti, kokiu būdu vykdyti veiklą. S. G. 2019 m. spalio 29 d. buvo atėjusi apžiūrėti apartamentų ir sužinoti daugiau apie darbą. 2019 m. spalio 31 d. nuo 9 val. iki 15.45 dirbo kartu. Nežino dėl kokių darbo sąlygų buvo tartasi su S. G.. Įkainiai, pagal kuriuos C. P. mokėjo darbo užmokestį, nėra nustatyti nei už butą, nei už kvadratūrą. Darbo užmokestį gaudavo kiekvieno mėnesio 5 dieną, dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio. Darbo priemones suteikė C. P. (b. l. 9).
VSDFV informacinės sistemos duomenimis, C. P. vykdo individualią veiklą nuo 2009 m. (b. l. 10). S. G. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau apie įdarbinimą C. P. įmonėje duomenų nėra (b. l. 11).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išraše nurodyta, kad C. P. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 13).
Iš 2019 m. lapkričio 1 d. paslaugų teikimo sutarties matyti, kad tarp U. D. ir C. P. buvo sudaryta sutartis dėl penkių butų valymo pagal suderintą grafiką. Sutartas mokestis už suteiktas paslaugas – 600 Eur (b. l. 14).
Iš 2019 m. lapkričio 10 d. paslaugų teikimo sutarties matyti, kad tarp D. L. ir C. P. buvo sudaryta sutartis dėl penkių butų valymo pagal suderintą grafiką. Sutartas mokestis už suteiktas paslaugas – 700 Eur (b. l. 15–16).
2019 m. spalio 25 d. D. L. pateikė prašymą išeiti iš darbo savo noru ir nurodė, kad atidirbs 2 savaites (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp S. G. ir C. P. išklotinės matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. moteris atvyko pasibandyti dirbti. 2019 m. spalio 30 d. buvo susitarta, kad S. G. tvarkys du apartamentus, o 2019 m. spalio 31 d. dirbs kartu su U. D.. Šią dieną susitiks dėl sutarties ir darbo grafiko. 2019 m. lapkričio 1 d. C. P. siūlė S. G. susitikti dėl sutarties, tačiau ji atsisakė atvykti. 2019 m. lapkričio 6 d. S. G. kreipėsi dėl darbo užmokesčio už išdirbtas dienas, tačiau C. P. atsisakė mokėti, nes ji pati nusprendė neateiti į darbą. Taip pat matyti C. P. siųstos nuotraukos, kuriose užfiksuoti tvarkytini butai (b. l. 18–23).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Teismas visų pirma pažymi, kad ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta C. P. nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvyko į 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdį ir davė paaiškinimus, tačiau teismo posėdis buvo nutrauktas dėl teisme paskelbtos evakuacijos (b. l. 41–43). Teismas nustatė kito posėdžio laiką 2020 m. sausio 8 d. C. P. elektroniniu laišku informavo, kad jis negalės atvyko į minėtos dienos teismo posėdį, nes tuo metu nebus Lietuvoje. Taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimą į 2020 m. kovo mėn. (b. l. 49). Atkreiptinas dėmesys, kad C. P. atsiuntė tik padarytą telefono nuotrauką, kad jis išvyksta 2019 m. gruodžio 24 d. iš Vilniaus į Milaną (b. l. 50), tačiau jokio dokumento, patvirtinančio, jog jo nebus Lietuvoje ir 2020 m. sausio 8 d., nepateikė. Nepaisant to, teismas padarė pertrauką byloje ir nustatė kito teismo posėdžio datą 2020 m. kovo 2 d., kaip pageidavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismo šaukimai, siųsti C. P. gyvenamųjų vietų adresais, kurie nurodyti byloje ((duomenys neskelbtini)), nebuvo įteikti (b. l. 76–80). C. P. 2020 m. vasario 13 d. skambinta telefonu, jis informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau paaiškino, kad negali nurodyti, ar atvyks į teismo posėdį, nes gali būti išvykęs (b. l. 81). Taigi C. P. nepatvirtino, kad jis tikrai bus išvykęs 2020 m. kovo 2 d., be to, jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie jo išvykimą. Teismas, matydamas susidariusią situaciją, ėmėsi priemonių atvesdinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (b. l. 82), tačiau to nepavyko padaryti (b. l. 87, 89). C. P. 2020 m. vasario 28 d. paskambino į teismą ir informavo, kad jis negalės atvykti į teismo posėdį, nes šiuo metu yra Italijoje ir negali keliauti į Lietuvą dėl korona viruso. Nurodė, kad galėtų atvykti į teismo posėdį 2020 m. balandžio antroje savaitėje (b. l. 85). Teismas pažymi, kad C. P. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis 2020 m. vasario 28 d. buvo Italijoje ir negali grįžti į Lietuvą. Be to, net ir pateikus tokius dokumentus, teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, kodėl C. P. privalėjo vykti į Italiją, žinodamas apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Šiuo atveju darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats nesidomi jo bylos nagrinėjimu, piktnaudžiauja savo procesine teise dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, todėl pripažintina, kad pakartotinis pertraukos darymas byloje būtų nepateisinamas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant C. P. (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
ANK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį nelegalų darbą.
UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kiekvieną iš jų atskirai ir įrodymų visumą, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad C. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Nors C. P. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pirma, liudytoja S. G., apklausta teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ji praėjusių metų rudenį kelias dienas dirbo apartamentų (butų) kambarių tvarkytoja. C. P. per susirašinėjimo programėlę paprastai atsiųsdavo nuotraukas, kaip įeiti į butą, kur yra buto raktai, kodus bei informaciją, kada galima pradėti valyti butą. Liudytoja tvarkė butus šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei stoties. Pirmą dieną tai darė su U. D.. S. G. domėjosi dėl darbo sutarties pasirašymo, C. P. žadėjo sudaryti sutartį, tačiau to nepadarė. Todėl liudytoja nutarė nebedirbti tokio darbo ir vėliau kreipėsi į Darbo inspekciją. S. G. 2019 m. lapkričio 27 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 8). Antra, kita byloje apklausta liudytoja U. D. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad ji su S. G. tvarkė butus. Susipažino su S. G., kai C. P. davė šios kontaktus, liepė susitikti su ja, apmokyti, kad galėtų dirbti savarankiškai. Žino, kad su S. G. nebuvo sudaryta darbo sutartis. U. D. 2019 m. gruodžio 3 d. rašytiniame paaiškinime iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės (b. l. 9). Trečia, byloje yra objektyvus įrodymas – susirašinėjimas tarp S. G. ir C. P. per mobiliojo ryšio telefono programėlę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, 2019 m. spalio 28 d. susirašinėdamas su S. G., nurodė, kad jis sprendžia, ar liudytoja gali dirbti pas jį, kitą dieną ji turės sutvarkyti du apartamentus. C. P. 2019 m. spalio 29 d. norėjo patikrinti, kaip S. G. dirbo. Jis 2019 m. spalio 30 d. parašė, kad tvarkymo objektas yra (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad liudytojai siuntė nuotraukas dėl durų kodo. C. P. vėliau (2019 m. spalio 31 d.) taip pat parašė, kiek butų reikės tvarkyti ir kitą su tuo susijusią informaciją. Prie susirašinėjimo yra pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kur reikia įeiti norint patekti į tvarkomus butus, butų adresai, taip pat įėjimo kodai (b. l. 18–21).
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad S. G. realiai atliko darbą – tvarkė butus. To iš esmės neneigė ir pats C. P. teismo posėdžio metu. S. G. susitarė atlikti butų tvarkymo darbus su C. P., ji tai darė su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žinia ir jo nurodymais, t. y. kokius butus reikės tvarkyti, kokiu laiku ten nuvykti ir kt. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikdavo liudytojai informaciją, reikalingą, kad S. G. galėtų tinkamai tvarkyti butus (nurodydavo durų kodus, kaip patekti į tvarkymo objektus). Taigi nėra abejonių, kad C. P. veikė kaip darbdavys, nes S. G. veikė jo naudai ir buvo pavaldi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. S. G., negaudama C. P. nurodymų ir jo pateiktos informacijos, apskritai negalėtų tvarkyti butų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad tarp C. P. ir S. G. buvo darbo santykiai. Teigti, kad liudytoja dirbo pagal individualią veiklą, nėra pagrindo. Pagal UĮ 6 straipsnio 1 dalį, individuali veikla yra savarankiška fizinio asmens veikla, kuri apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje. Taigi fizinis asmuo, vykdydamas individualią veiklą, yra savarankiškas, jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Šiuo atveju S. G. pati savaime tiesiogiai negalėjo gauti pajamų už atliekamą darbą, ji vykdė savo funkcijas pagal C. P. nurodymus. Nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priklausė darbo apmokėjimas. Visa tai leidžia pripažinti, kad C. P., teigdamas, kad butų valymo paslaugos atliktos pagal individualios veiklos pažymą, tik siekia pateisinti S. G. darbą. Tokią pačią išvadą leidžia daryti ir į bylos medžiagą pateiktos paslaugų teikimo sutartys (b. l. 14–16), juolab byloje nenustatyta, kad kokia nors sutartis buvo sudaryta apskritai su S. G..
Nors tarp C. P. ir S. G. susiklostė darbo santykiai, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesudarė su ja rašytinės darbo sutarties, taip pat teisės aktų tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo 2019 m. gruodžio 2 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad S. G. 2019 m. spalio 30 ir 31 d. dirbo be darbo sutarties (b. l. 7). Taigi, pripažintina, kad S. G. nelegaliai dirbo pas C. P.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad S. G. neatvyko pasirašyti sutarties, todėl toks dokumentas nebuvo sudarytas su liudytoja. Kita vertus, S. G. teismo posėdžio metu paneigė tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teigdama, kad sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl C. P. neveikimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad esant darbo sutarties santykiams apskritai draudžiama dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties. Todėl dar prieš pradedant S. G. tvarkyti butus, C. P. turėjo su ja sudaryti darbo sutartį. Kita vertus, jis nepadarė to. Reikšminga ir tai, kad pagal kodifikuotą darbo įstatymą jokie išbandymai (pavyzdžiui, kaip darbuotojas dirba, ar jo darbas tinka darbdaviui) be darbo sutarties nėra galimi, nes DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo.
Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nėra abejonių, kad C. P. suvokė, jog S. G. dirbo su juo sutartą darbą, kai nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nepranešta apie įdarbinimą „Sodros“ teritoriniam padaliniui, ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje įrodyta, kad C. P., būdamas individualios veiklos vykdytoju (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), esant darbo sutarties požymiams, S. G. leido C. P. naudai vykdyti apartamentų valymo funkcijas objekte (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 30 d. 11.30 val. iki 13 val., objektuose (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 31 d. 9.30 val. iki 13.30 val., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, taip nelegaliai įdarbino S. G..
C. P. šiais savo veiksmais pakartotinai (kai nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas) pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalies bei 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad C. P. veiksmuose yra visi nelegalaus darbo, padaryto pakartotinai, požymiai.
C. P. teismo posėdžio metu teigė, kad Darbo inspekcija diskriminuoja jį ir jo šalį, tačiau vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra užsienio valstybės pilietis, savaime nereiškia, kad jam nepagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad C. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
C. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas C. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis, šiuo atveju nelegaliai dirbo vienas asmuo dvi dienas), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tyčia), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę. C. P. dirba, ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, baudos nesumokėtos (b. l. 33–35), duomenų apie jo teistumą nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad C. P. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą baustas du kartus (b. l. 24–31), o nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, t. y. nepraėjus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Taigi akivaizdu, kad C. P. nedaro jokių teigiamų išvadų ir piktybiškai nesilaiko teisės aktų nuostatų bei visuomenėje priimtinų taisyklių. Šiuo atveju jo neteisėti veiksmai nelaikytini atsitiktinio pobūdžio. Esant minėtoms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu nustatyta įstatyme.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta C. P. paskyrus ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis yra lygus vidurkiui (5500 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
C. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108579384.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.