Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir pažeistų teisių atstatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžiuose ieškovė D. N. paaiškino, kad gyvendama santuokoje su atsakovu A. N. 1985m. iš bendrų lėšų nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius Šiaulių r., Aukštelėje, Spindulio g. 10, kuriuose abu visą laiką gyveno iki 2000 metų, kai jų santuoka buvo nutraukta Šiaulių rajono teismo sprendimu. Iš karto po to atsakovas pasiėmė daugumą jam priklausančių daiktų ir išsikraustė gyventi kitur; gyvenamajame name liko tik keletas nenaudojamų atsakovo daiktų, sudėtų jam naudotis skirtame kambaryje. Nuo to laiko atsakovas ginčo pastatuose negyveno ir jais nesinaudojo / neremontavo, nemokėjo mokesčių ir t.t. /, tik kartais atvažiuodavo trumpam pasisvečiuoti. 2006m. ji pagal atsakovo įgaliojimą jo vardu išpirko iš valstybės 15 arų sodybinį sklypą. Visą laiką po santuokos nutraukimo ji gyvena sodyboje, kartu gyvena sūnus Mindaugas su sugyventine ir mažamečiais vaikais. 2011m. vasarą iš skelbimų laikraščiuose sužinojo, kad atsakovas paskelbė apie sodybos pardavimą. Nei teismo sprendimu nutraukiant santuoką, nei vėliau gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais tarp jos ir atsakovo nebuvo padalinti; šis turtas, kaip ir vėliau atsakovo vardu išpirktas žemės sklypas, jiems priklauso lygiomis dalimis, todėl nepavykus sudaryti taikos sutarties prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžiuose atsakovas A. N. paaiškino, kad ieškinyje nurodomus gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais jis su ieškove nupirko 1985m. iš bendrų lėšų. 2000 metais nutraukiant santuoką klausimas dėl santuokinio turto padalinimo toje pačioje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl jie su ieškove žodžiu susitarė, kad jai atiteks kilnojamieji daiktai ir šeimos santaupos pinigais, o jam liks gyvenamasis namas su priklausiniais. Nuo santuokos nutraukimo nei jis, nei ieškovė ginčo sodyboje negyveno – jis išsikraustė gyventi pas seserį į Kelmės rajoną, o ieškovė apsigyveno už šeimos santaupas nusipirktame bute Šiauliuose. Sodyboje liko gyventi tik sūnus Mindaugas su šeima. 2006m. jis iš valstybės išpirko sodybinį sklypą; pirkimo dokumentus pagal jo įgaliojimą sutvarkė ieškovė. Pastaruoju metu ieškovė su sūnumi Mindaugu jam nebeleido naudotis namu, todėl 2011m. vasarą padavė skelbimus į laikraščius, kad sodybą parduoda.

Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas A. N. sutiko ieškinyje nurodomą turtą pasidalinti kaip santuokinį, jei ieškovė jam sumokėtų 65.000 – 70.000 lt. / sumą teismo posėdžiuose nurodė skirtingai / piniginę kompensaciją, o žemės sklypas su pastatais natūra atitektų ieškovei. Nepavykus sudaryti taikos sutarties prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė D. N. ir atsakovas A. N. susituokė 1971m. gegužės 15d. / 70 l. /. 1985m. gruodžio 03d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo A. N. vardu buvo nupirktas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, esantys Šiaulių rajone, Aukštelės kaime, Spindulio g. 10 / 9 l. /. Nors sutartyje nurodomas vienas ūkinis pastatas, iš Namų valdos techninės apskaitos bylos įrašų matyti, kad visi ieškinyje nurodomi pastatai ir kiemo statiniai buvo pastatyti 1972-1985m. laikotarpiu / nurodomos bylos 4 psl. /; taip pat apie pastatus buvo suformuotas 0,1531 ha. ploto žemės sklypas / 3 psl. /. 2000m.vasario 29d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu A. ir D. N. santuoka buvo nutraukta; klausimas dėl santuokinio turto padalinimo byloje nespręstas / 70 l. /. Šalių ištuoka įregistruota 2000m. balandžio 04d. / 8 l. /. 2006m. kovo 29d. sutartimi atsakovas A. N. nupirko iš valstybės 0,15ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys sneskelbtini) / 15-17 l. /; sutartį pagal 2005-04-15 įgaliojimą / 21 l. / pasirašė ieškovė D. N.. Už perkamą sklypą buvo sumokėta 18 litų / atitinkamai 1800 rub. / valstybės vienkartinėmis išmokomis / sutarties 8p. /, kurios buvo nurašytos iš ieškovės D. N. asmeninės sąskaitos Lietuvos taupomajame banke / 23, 24 l. /. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais įregistruoti kaip nuosavybės teise priklausantys atsakovui A. N. minėtų 1985-12-13 ir 2006-03-29 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu / 12-14 l. /. 200m. gegužės 02d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė D. N. įgijo nuosavybėn butą, esantį Šiauliuose, Sevastopolio g. 5-36 / 62-63 l. /. 2011-11-23 turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad ginčo turto rinkos vertė yra 149.000 lt., o priverstinio pardavimo vertė gali būti 104.000 lt. / 85-86 l. /.

Šalys pripažįsta / Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad ginčo gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais 1985-12-03 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nupirkti atsakovo A. N. vardu šalims gyvenant santuokoje ir iš bendrų lėšų. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1969m. redakcijos Lietuvos SŠK ir nuo 2001-07-01 galiojančio 2000m. redakcijos Lietuvos CK iš esmės analogiškai reglamentuoja santuokoje įgyto turto teisinį režimą – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe / SŠK 21str. 1d., CK 3.87str. 1d. /; susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas / SŠK 21str. 3d., CK 3.88str. 1d. 1p. /. Tik CK 3.88str. 3d. yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai : turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog viešajame registre registruotinam turtui taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją / CK 3.88str. 2d. /, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, būtinas bent vienas iš minėtų įrašų - arba turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25str. 3d. CK 3.88str. 3d. normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas įregistruojamas viešame registre galiojant šiam įstatymui, t.y. tik nuo 2001m. liepos 01d. Iki šios datos įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21str. 3d., pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Šalių 1985-12-13 nupirkti gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais pagal tuometinio Lietuvos CK 255str. 1d. reikalavimus tuometinėje turto registravimo įstaigoje – Šiaulių apylinkės LDT Vykdomajame komitete - buvo įregistruoti 1985-12-04 / 9 l. /, t.y. iki 2000 m. Lietuvos CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui galioja prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. spalio 09d. nutartis byloje Nr. 3K-3-551-2006 /.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia / Lietuvos CK 3.100str. 4p. /, buvę sutuoktiniai tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios / SŠK 23str. 1d., CK 3.117str. 1d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002m. kovo 20d. nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2002 /. Pagal vieno iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis. Taip pat gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, vienam iš buvusių sutuoktinių įrodžius, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė / SŠK 22str., CK 3.88str. 2d., 3.89str. / Tačiau pagal CK 3.89str. 2d. turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Šioje byloje šalys neginčija / Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad iki santuokos nutraukimo gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Atsakovas teigia, jog po santuokos nutraukimo šis turtas tapo jo asmenine nuosavybe, nes : a) padalinus santuokinį turtą žodiniu susitarimu jam atiteko gyvenamasis namas su priklausiniais, o ieškovei atiteko kilnojamieji daiktai ir piniginės santaupos; b) pastatai liko registruoti viešame registre jo vardu ir ieškovė praleido ieškininės senaties terminą ginčyti turto priklausymą atsakovui.

Aukščiau aptarta, kad šis turtas viešame registre buvo įregistruotas iki naujojo Lietuvos CK įsigaliojimo, todėl Lietuvos CK 3.88str. 3d. nuostatos jam netaikomos. Be to, pagal Lietuvos CK 3.129str. reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo pareikšti ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl savo teisių gynimo į teismą kreipėsi iš karto po sužinojimo apie jų pažeidimą / skelbimų laikraščiuose patalpinimo apie turto pardavimą – 1, 25 l. /, todėl atsakovo argumentas dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus / Lietuvos CPK 178str. /, todėl jo nurodomą aplinkybę apie santuokinio turto pasidalinimą po santuokos nutraukimo privalo įrodyti atsakovas. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle / tikimybių pusiausvyros principu /. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą / nebuvimą / ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių, bet ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. rugpjūčio 25d. nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2008, kt. /. Atsakovo nurodomą turto pasidalinimo faktą ieškovė neigia; jokių jo egzistavimą patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra / Lietuvos CK 1.71-1.74str. /. Priešingai, visi surinkti įrodymai patvirtina, kad po santuokos nutraukimo būtent atsakovas iš ginčo pastatų išsikraustė / tik viename jam skirtame gyvenamojo namo kambaryje liko jo daiktų / ir visiškai juo nesinaudoja / nepriima jokių sprendimų dėl juo besinaudojančių asmenų teisių, neprižiūri, neremontuoja, nemoka mokesčių ir t.t. /. Gi ieškovė po santuokos nutraukimo leido pastatais naudotis sūnui Mindaugui su šeima / 71, 72 l. /, apmokėjo už namo remonto darbus / 73 l. /, mokėjo mokesčius / eilės metų įrašai atsiskaitymo knygelėse už dujas, elektros energiją ir buitinių atliekų išvežimą /, iki proceso pradžios buvo deklaravusi gyvenamąją vietą / 112 l. /. Teismo posėdyje pats atsakovas pripažino, kad po santuokos nutraukimo ieškovė jam „paskyrė vieną kambarį ir pasakė, kad daugiau nepriklauso“, kas paneigia jo versiją dėl turto pasidalinimo. Atsakovo teiginys, jog butą Šiaulių mieste ieškovė nusipirko už jai atitekusias šeimos santaupas, taip pat vertinamas kritiškai. Butą Šiauliuose, Sevastopolio g. 5-36, ieškovė nusipirko / jos ir liudytojo J. K. nurodomo kito sandorio aplinkybės neanalizuojamos kaip neturinčios reikšmės šiam ginčui / 2005 metais, t.y. praėjus daugiau kaip 5 metams po santuokos su atsakovu nutraukimo / 61-63 l. /, kas pagal atsakovo versiją reikštų, jog ji penkerius metus išvis neturėjo gyvenamosios patalpos. Be to, nėra jokių įrodymų, kad kažkokios šeimos santaupos / o ypač – atsiliepime nurodomos kaip buvusios banke – 42 l. / būtų egzistavusios. Žemės sklypo įsigijimo iš valstybės sandoris / 15-22 l. / vertinamas ne kaip patvirtinantis atsakovo nuosavybės teises į pastatus, o kaip apsimestinis / motyvai plačiau bus aptariami toliau /. Atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas proceso eigoje / 103-112 l. / taip pat pripažįstamas neturinčiu įtakos ginčo esmei, nes gyvenamosios vietos nustatymas negali turėti įtakos savininko teisių atsiradimui ar pasibaigimui / Lietuvos CK 2.12-2.17str. /. Jokių kitų atsakovo versiją apie buvusį turto pasidalinimą patvirtinančių įrodymų nėra. Todėl ši versija vertinama kritiškai ir pripažįstama nustatytu, kad nutraukus santuoką sutuoktiniai tapo pastatų - gyvenamojo namo su priklausiniais - bendrasavininkiai lygiomis dalimis. Todėl ieškovės reikalavimas padalinti šį turtą lygiomis dalimis / jai atsisakius proceso eigoje kelto reikalavimo nustatyti nelygias dalis dėl turto pagerinimo darbų atlikimo / pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas / Lietuvos CK 4.89str. - 4.92str. /.

Surinktais įrodymais nustatyta, kad 0,15ha. ploto žemės sklypą, kuriame yra ginčo pastatai / 12-14 l. /, iš valstybės 2006-03-29 nupirko atsakovas A. N. / 15-17 l. /. Nutraukus santuoką kiekvieno iš buvusių sutuoktinių įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė, todėl šis turtas kitomis aplinkybėmis turėtų būti pripažįstamas asmenine atsakovo nuosavybe. Tačiau iš visų surinktų įrodymų matyti, kad žemės sklypas buvo suteiktas šalių šeimai jiems gyvenant santuokoje nusipirkus gyvenamąjį namą su priklausiniais / 0,1531 ha. ploto sklypas – Namų valdos tech. apskaitos bylos 3psl. /, už perkamą sklypą buvo sumokėta dar 1992-07-29; visą kainą - 1800 rub. sumą / sutarties 8p. – 16 l. / nurašant iš ieškovės D. N. sąskaitos valstybės vienkartinėmis išmokomis / 23-24 l. /, patį sandorį taip pat sudarė D. N., tik pagal atsakovo įgaliojimą, nes jo vardu buvo registruoti pastatai / 21 l. /, atsakovas pripažino neapmokėjęs net sutarties sudarymo išlaidų. Todėl pripažįstama, kad aukščiau minėtu sandoriu atsakovas faktiškai ne įgijo savo nuosavybėn turtą, bet buvo netinkamai įformintas sutuoktinių 1992m. sudarytas susitarimas įgyti nuosavybėn žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi / šiuo atveju – ne su abiem pirkėjais, nes vienas jų nurodytas tik įgaliotu asmeniu /, yra apsimestinis, nes tokį sandorį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų ir teisės bei pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrosioms sandorio šalims – faktiniams pirkėjams / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-72/2010 /. Jau minėta, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia / Lietuvos CK 3.100str. 4p. /, o buvę sutuoktiniai tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis / jei tokios dalys nenuginčijamos /. Todėl pripažinus 2006-03-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį apsimestiniu pirkėjo teisės į 1 / 2 dalį perkamo turto, t.y. į 0,075 ha. plotą, turi būti perkeltos ieškovei / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-228/2009 /, šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas / Lietuvos CK 1.87str. 1d. /.

Tenkinant ieškinį iš atsakovo A. N. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos : 744,52 lt. žyminio mokesčio ieškovei D. N. / sumokėta suma nuo privalėtos mokėti skiriasi itin nežymiai – 0,48 lt., todėl netikslinama - 6 l., Lietuvos CPK 93str. 1d. / ir 29,70 lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei / Lietuvos CPK 96str. /. Padalinant turtą natūra perskaičiuoti žyminio mokesčio dydį pagal turto vertės nustatymo pažymoje / 85-86 l. /, o ne Registrų centro pažymėjime / 12-14 l. / nurodomą turto rinkos vertę nėra pagrindo / Lietuvos CPK 85str. 2d. /.

Patenkinus ieškinį 2011m. rugpjūčio 05d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi / 28-29 l. / pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus / Lietuvos CPK 150str. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti D. N., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į A. N., a/k (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą : 1 / 2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1 / 2 dalį kiemo statinių - šulinio, tvoros, takų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti A. N., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į A. N., a/k (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą : 1 / 2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1 / 2 dalį kiemo statinių - šulinio, tvoros, takų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti 2006m. kovo 29d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 3114, apsimestiniu sandoriu ir perkelti D. N., a/k (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises į 0,0750 ha. ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Lieporių k.v., esančio (duomenys neskelbtini).

2011m. rugpjūčio 05d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. N., a/k (duomenys neskelbtini) vardu registruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių- šulinio, tvoros, takų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 0,1500 ha. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – areštą panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Priteisti iš A. N., a/k (duomenys neskelbtini) septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus 52ct. / 744,52 lt. / bylinėjimosi išlaidų D. N., a/k (duomenys neskelbtini) ir dvidešimt devynis litus 70ct. / 29,70 lt. / bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.