Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Adictus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kubiliaus transportas“ ieškinį atsakovui UAB „Adictus“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Adictus“ priešieškinį ieškovui UAB „Kubiliaus transportas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo deklaruojamas 2 867,70 Eur įskaitymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ieškovas atsakovui nepranešė apie atliktą įskaitymą. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių paaiškinimų, kodėl pranešimas apie įskaitymą atsakovui buvo išsiųstas tik po ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos.

Pranešimą apie įskaitymą pasirašė ne ieškovo direktorius, bet ieškovo buhalterė, kuri neturėjo atskiro įgaliojimo sudaryti įskaitymo sandorį, todėl įskaitymo sandoris negali būti laikomas teisėtu, kaip sudarytas netinkamo atstovo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi atsakovo argumentai neatitinka tikrovės. Tokiu būdu atsakovas siekia išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo pranešimas apie įskaitymą buvo įteiktas atsakovo darbuotojai pasirašytinai. Aplinkybė, kad ieškovo pranešimą pasirašė ne ieškovo vadovas, bet jo vyriausioji buhalterė ir kad ant pranešimo nėra ieškovo antspaudo, nėra pagrindas pripažinti įskaitymo sandorį negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2014 m. sudarė krovinio pervežimo sutartis: 2014-10-29 – sutartis Nr. 14 10294601 ir Nr. 14 10294618, 2014-11-06 – sutartį Nr. 14 11064762, 2014-11-10 – sutartį Nr. 14 11104825, 2014-12-01 – sutartį Nr. 14 11285233. Šiomis krovinio pervežimo sutartimis ieškovas įsipareigojo atsakovui pervežti krovinį nurodytais tarptautiniais maršrutais, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros ir CMR važtaraščio originalų gavimo dienos. Ieškovas 2014-10-31 išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras 15 040,40 Lt ir 835,58 Lt sumoms, 2014-11-11 – PVM sąskaitą-faktūrą 11 280,30 Lt sumai, 2014-11-28 – PVM sąskaitas-faktūras 7 941,44 Lt, 4 177,89 Lt ir 2 799,19 Lt sumoms. Bendra išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma yra 42 074,80 Lt (12 185,70 Eur). Ieškovas nurodė, kad atsakovas nėra apmokėjęs šių PVM sąskaitų-faktūrų. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 31 596,12 Lt (9 150,87 Eur) skolą, nurodydamas, kad 2015-01-20 šalys pasirašė tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktą, kurio pagrindu 167,13 Eur suma buvo sumažinta atsakovo skola ieškovui pagal 2014-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą 15 040,40 Lt sumai, be to, 2015-01-27 pranešimu dėl įskaitymo ieškovas įskaitė 2 867,70 Eur atsakovo reikalavimą ieškovui į ieškovo reikalavimą. Todėl atsakovas yra skolingas ieškovui 9 150,87 Eur (12 185,70 Eur - 2 867,70 Eur - 167,13 Eur).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-03 nutartimi į atskirą bylą išskyrė ieškinio reikalavimą dėl 330,17 Eur skolos už pervežimo paslaugas priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2015-11-23 sprendimu ieškinį visiškai patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8 820,70 Eur skolą, o priešieškinį atmetė. Priešieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė tuo pagrindu, kad ieškovo prievolė sumokėti atsakovui 8 820,70 Eur už pervežimo paslaugas pasibaigė ieškovui 2015-01-27 pranešimu dėl įskaitymo įskaičius šį atsakovo reikalavimą į ieškovo priešpriešinį reikalavimą atsakovui. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prievolė sumokėti atsakovui 8 827,70 Eur už pervežimo paslaugas pasibaigė įskaitymu, teigia, kad atsakovui nebuvo pranešta apie 2015-01-27 ieškovo atliktą įskaitymą, bet to, 2015-01-27 pranešimą apie įskaitymą ieškovo vardu pasirašė ieškovo buhalterė, kuri neturėjo įgaliojimo ieškovo vardu sudaryti įskaitymo sandorį. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pagal CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Pagal CK 6.134 str. 1 d. 1 p. draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

Ieškovas nurodė, kad 2 867,70 Eur atsakovo reikalavimą ieškovui į ieškovo reikalavimą atsakovui įskaitė 2015-01-27 pranešimu dėl įskaitymo ir šį pranešimą 2015-02-10 išsiuntė atsakovui registruotu paštu. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina 2015-01-27 pranešimo dėl įskaitymo kopija (1 t., 143a b.l.), tiek ieškovo, tiek ieškovo registruotas siuntas priėmusios UAB „Zenesa“ pateikti 2015-02-10 korespondencijos lydraščiai (1 t., 141 b.l., 2 t., 1, 2 b.l.), iš kurių matyti, kad 2015-02-10 ieškovas perdavė UAB „Zenesa“ įteikti atsakovui pranešimą dėl įskaitymo. Iš UAB „Zenesa“ registruotų siuntų įteikimo lapo matyti, kad 2015-02-10 atsakovui perduota įteikti siunta 2015-02-12 buvo įteikta atsakovo darbuotojai G. J.. Nors atsakovas teigia, kad 2015-02-12 atsakovui buvo įteiktas ne 2015-01-27 pranešimas dėl įskaitymo, o 2015-02-10 pranešimas, kuriuo ieškovas pareikalavo sumokėti 330,17 Eur, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamai pagrįsta įrodymais. Kad ieškovas 2015-01-27 pranešimą dėl įskaitymo galėjo išsiųsti atsakovui 2015-02-10, papildomai patvirtina ta aplinkybė, kad 2015-02-09 parengtu ieškiniu, kuris teismui buvo pateiktas 2015-02-11, iš atsakovo prašoma priteisti skola susidaro iš ieškovo ieškinyje nurodytų atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sumos (12 185,70 Eur) atėmus 2015-01-27 pranešimu dėl įskaitymo įskaitytą 2 867,70 Eur sumą ir 2015-01-20 šalių tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu įskaitytą 167,13 Eur sumą.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui atlyginimą už ieškovo suteiktas pervežimo paslaugas pagal ieškinyje nurodytas penkias 2014-10-31, 2014-11-11 ir 2014-11-28 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, išskyrus 330,17 Eur atlyginimo dalį, ginčas dėl kurios buvo išskirtas į atskirą bylą. Ieškovui pareiškus ieškinį be įskaitytos 2 867,70 Eur sumos, ir šį ieškinį bei atsakovo priešieškinį patenkinus, įskaitymas būtų atliktas vykdymo procese (CPK 687 str. 1 d.).

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad pranešimą apie įskaitymą pasirašė ne ieškovo direktorius, bet ieškovo buhalterė, kuri neturėjo atskiro įgaliojimo sudaryti įskaitymo sandorį, todėl įskaitymo sandoris, kaip sudarytas netinkamo atstovo, negali būti laikomas teisėtu.

Atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 1 d.). 2015-01-20 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu šalys susitarė atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymus (1 t., 104 b.l.), šį aktą šalių vardu pasirašė ne šalių vadovai, o šalių apskaitą tvarkantys asmenys: ieškovo vardu – vyr. buhalterė A. S., atsakovo vardu – FM „Fanasta“ juristė-skolų valdymo specialistė E. B.. Šį aktą abi šalys prižįsta. Tai rodo, kad atsakovui buvo žinoma ir priimtina praktika, kai įskaitymo sandorius tarp šalių sudaro apskaitą tvarkantys asmenys. 2015-01-17 pranešimą dėl įskaitymo ieškovo vardu taip pat pasirašė ieškovo vyr. buhalterė A. S.. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti šio asmens įgaliojimais. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija aplinkybės, kad ieškovo vyr. buhalterė turėjo teisę ieškovo vardu sudaryti įskaitymo sandorį. Be to, ieškovas, 2015-02-09 parengtu ieškiniu prašydamas priteisti skolą, sumažintą 2015-01-27 pranešimu dėl įskaitymo įskaityta suma, pripažino 2015-01-27 pranešimą dėl įskaitymo (CK 2.133 str. 6 d.).

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1 040 Eur išlaidas už advokato pagalbą.

Advokatas parengė ieškinį, atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. 1 040 Eur ieškovo išlaidas už advokato pagalbą patvirtina byloje esantys įrodymai. Šios išlaidos yra mažesnės nei Rekomendacijoje nustatytas maksimalus užmokestis už advokato paslaugas, analogiškas ieškovui suteiktoms paslaugoms. Nors byla nebuvo sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo prasme, tačiau bylos nagrinėjimas truko nuo 2015-02-17 (bylos iškėlimo teisme) iki 2015-11-23 (sprendimo paskelbimo), advokatas pateikė tris procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje. Todėl 1 040 Eur užmokestis atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Ta aplinkybė, kad ieškovas bylą vedė ir per darbuotoją – teisininkę, neatima iš ieškovo teisės būti atstovaujamam advokato. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas reikalavimus atsakovui reiškė ne vienoje, bet keliose bylos, t.y. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2 -11613-235/2015, taip pat nesudaro pagrindo mažinti ieškovui priteistas išlaidas už advokato pagalbą. Šiose bylose ieškovas reiškė reikalavimus dėl atlyginimo už pagal skirtingas sutartis vežtus krovinius priteisimo. Įstatymas neįpareigoja ieškovą vienoje byloje sujungti visus turimus reikalavimus atsakovui, tai apsunkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas sujungė reikalavimus atsakovui priteisti atlyginimą už pagal penkias sutartis vežtus krovinius priteisimo, taip darydamas ginčų sprendimą ekonomiškesniu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.