- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 2-1725-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00211-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- E. K.
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euremstata“ ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-12-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2481-259/2012 Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „Euremstata“ bankroto bylą. Ginant bendrovės ir jos kreditorių interesus ieškovas BUAB „Euremstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 38–40), prašydamas priteisti iš atsakovo E. K. ieškovo UAB „Euremstata“ naudai 387 380 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovo E. K. visas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Euremstata“ direktoriaus pareigas atsakovas E. K. ėjo nuo 2011-10-03 iki 2011-12-04 ir nuo 2012-05- 30 iki 2012-12-032. Administratorei išanalizavus Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos duomenis, paaiškėjo, jog atsakovas eidamas bendrovės direktoriaus pareigas bankomatuose išgrynino 387 380 Lt bendrovės lėšų ir šias lėšas panaudojo neaiškiais tikslais (galimai iššvaistė arba pasisavino). Jokių dokumentų, galinčių pateisinti minėtų sumų panaudojimą, administratoriui nebuvo perduota. Nėra jokios informacijos, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog bendrovė už minėtas sumas būtų įgijusi kokį nors turtą ar kitaip pagrįstai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų šias lėšas būtų panaudojusi Bendrovės ir jos kreditorių interesais. Bankomatuose išgrynintų Bendrovės lėšų sumas patvirtina prie šio ieškinio pridedami bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (Swedbank, AB) išrašai.
Atsakovui, kaip bendrovės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius. Administracijos vadovas turi pareigą rūpintis tinkamu Bendrovės lėšų valdymu ir apskaitymu, o netinkamas šių pareigų vykdymas sudaro pagrindą reikalauti administracijos vadovo civilinės atsakomybės. Iššvaisčius bendrovės lėšas buvo padaryta žala tiek pačiai bendrovei, tiek ir bendrovės kreditoriams, nes bendrovė neteko jai nuosavybės teise priklausiusio turto, kuris galėjo būti panaudotas bendrovės interesais, o bankroto procese iš šio turto būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra akivaizdus, nes žala atsirado būtent dėl to, kad atsakovas būdamas Bendrovės vadovu neužtikrino tinkamo Bendrovės lėšų administravimo. Ieškovo nuomone, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl iš atsakovo turi būti priteista 387 380 Lt žalos atlyginimo (CK 2.87 str. 7 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atsakovas teismo nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, priima sprendimą už akių.
Teismų praktikoje laikoma, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių nustatytos įstatymu (ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.). Pagal paminėtas įstatymų nuostatas įmonės vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio – vienvaldiškai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt. Už savo pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovas atsako įstatymų nustatyta tvarka (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Civilinės atsakomybės esminis požymis – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kurį, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiškas bendrovės vadovo teisinis statusas, susijęs su vadovui keliamais aukštesniais elgesio standartais ir suteiktų įgaliojimų mastas. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003). Ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo vadovo kaltės įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Nors ir nesant įmonės būsenai nemokiai, tačiau esant įmonei sunkioje finansinėje būsenoje, įmonės administracijos vadovas negali vykdyti ūkinės–komercinės veiklos taip, kad savo veiksmais dar blogintų įmonės finansinę padėtį. Jeigu administracijos vadovas šios pareigos nevykdo, jis privalo padengti žalą, kurią tretieji asmenys (kreditoriai) patyrė dėl to, kad įmonės administracijos vadovas neveikė išimtinai įmonės interesais, dėl ko įmonės finansinė padėtis priartėjo prie nemokumo būsenos.
Nustatyta, kad atsakovas E. K. nuo 2011-10-03 iki 2011-12-04 ir nuo 2012-05-30 iki 2012-12-03 dirbo bendrovėje ir veikė UAB „Euremstata“ vardu kaip vadovas (b. l. 13, 29–30). Kauno apygardos teismas 2012-12-03 nutartimi iškėlė UAB „Euremstata“ bankroto bylą (b. l. 8–10). Iš „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo matyti, kad periodu nuo 2011-10-03 iki 2011-12-04 iš UAB ‚Euremstata“ sąskaitos buvo paimta 387 380 Lt grynųjų pinigų (b. l. 18–28). Iškėlus BUAB „Euremstata“ bankroto bylą, bankroto administratoriui buvęs vadovas neperdavė jokių apskaitos dokumentų, pateisinančių jų panaudojimą bei neįrodė tokių pinigų teisėto panaudojimo fakto.
Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas atsakovui taikyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. priteisti už administracijos vadovo neteisėtais veiksmais atsiradusią žalą, todėl atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 387 380 Lt nuostolių (CPK 285 straipsnio 2 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euremstata“, juridinio asmens kodas: 302600274, buveinės adresas: Kauno r. sav. Šakių k. Tvenkinių g. 8A, iš atsakovo E. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 387 380 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt litų), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (387 380 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šį sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovas gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.