- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-473-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12424-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- M. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismo teisėja Romualda Janovičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje pareiškė prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų užtikrinimui - įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , bei priteisti iš atsakovo laikinam nepilnametės dukros E. K. , gim. 2006-08-24, išlaikymui po 882,72 Lt bei sūnaus D. K. , gim. 2001-11-29, išlaikymui po 965,65 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat prašė priteisti laikiną išlaikymą vaikams, nes atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, o vienkartiniai pirkiniai – nėra pakankamas išlaikymas; įpareigoti atsakovą gyventi atskirai, nes tai susiję su vaikų interesais, šalių santykiai yra konfliktiški. Atsakovas vaikų akivaizdoje naudoja smurtą prieš ieškovę. Prašė uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. K. nepilnametės dukros E. K. laikinam išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei sūnaus D. K. laikinam išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo (2011-08-10) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje ieškovės prašymus atmetė.
Teismas motyvavo, kad vadovaujantis teisingumo principu, kuris reiškia, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) nurodomam pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus ir nevaržyti asmens teisių labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti, teismo nuomone, pritaikius prašomas priemones – įpareigojus atsakovą gyventi skyrium ir uždraudus atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, o ieškovės prašymas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos stadijoje nėra pakankamai pagrįstas, todėl jo tenkinti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, neištirtos visos prašymui tenkinti svarbios aplinkybės, šalių materialinė padėtis, vaikų poreikiai ir kitos reikšmingos aplinkybės, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau ieškovės prašomą laikino išlaikymo dydį mažinant iki 400 Lt kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Atsakovas M.K. atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kiek išlaidų ji patiria tenkindama vaikų poreikius, ir aplinkybių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali būti neįvykdomas. Iš atsakovo pateiktų banko kortelių išrašų matyti, kad atsakovo gaunamos lėšos yra skiriamos vaikų poreikiams tenkinti. Šiuo metu atsakovas gyvena su šeima, o iš jos buvo išvykęs tik laikinai. Teismas išlaikymą priteisė neatsižvelgęs į šalių turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Ieškovė A.K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neva jis prisideda prie vaikų išlaikymo yra neįrodytos. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad vaikų išlaikymui buvo naudojami būtent ieškovės pinigai, įnešti grynais į banko sąskaitą. Teismas tinkamai vadovavosi teismų praktikoje ir CK 6.461 str. 2 d. įtvirtintu orientaciniu reikalingo išlaikymo kriterijumi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo šalių vaikams priteisimo.
Pagal CPK 144 str. 1 d. (redakcija iki 2011 m. spalio 1 d.) teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau nepasisako dėl ginčo esmės.
Byloje pateikta medžiaga, o būtent atsakovo banko sąskaitos išrašai (b. l. 99-125), Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 29 d. Buities tyrimo aktas Nr. A715-3944-(2.13.2.20-SR6) (b. l. 131-133) patvirtina, kad atsakovas prisideda prie jo ir ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau neįrodo, kad išlaikymas yra teikiamas nuolatos ir tokio dydžio, kuris yra būtinas patenkinti vaikų kasdienius būtinus poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių ir kitas reikšmingas aplinkybes, bei užtikrinti tinkamą jų vystymąsi. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nustatytais orientaciniais nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijais; tinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl poreikio priteisti laikiną išlaikymą, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Atsakovui kartu su atskiruoju skundu nepateikus įrodymų, paneigiančių aukščiau išdėstytas aplinkybes, ar patvirtinančių, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia teikti vaikams teismo priteisto išlaikymo, nėra pagrindo skundžiamos teismo nutarties keisti ar naikinti. Papildomai išaiškintina, kad proceso įstatymas numato galimybę atsakovui bylos nagrinėjimo metu kreiptis su prašymu į bylą nagrinėjantį teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.), jeigu objektyvios aplinkybės (pvz., iš esmės pasikeitusi atsakovo materialinė padėtis) sudarys pagrįstą pagrindą keisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ar formą.
Atskirojo skundo argumentai, jog atsakovas niekada nenaudojo smurto prieš ieškovę, kad atsakovas nuo šeimos atskirai gyveno tik laikinai, tačiau šiuo metu gyvena su ja, skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.