Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Ž. ir jo atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei, nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ir surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui, nukentėjusiajai M. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2010-04-26 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas (toliau – ir Trakų RPK) tyrėjas 2010-04-21 L. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 313150 dėl to, kad jis 2010-03-11, Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) 5-9 buto bendro naudojimo koridoriuje, būdamas viešoje vietoje, užsipuolė M. Ž. vartodamas necenzūrinius žodžius, stumdėsi, spjaudėsi bei trukdė patekti į jai priklausančią buto dalį, įžeidžiamai kibdamas prie jos, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tuo savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 str. (b. l. 20).

Trakų RPK tyrėjas 2010-04-26 nutarimu Nr. N 394941 L. Ž. už protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 174 str. paskyrė 100 litų baudą (b. l. 19).

Teismo posėdyje L. Ž. ir jo atstovė palaikė skundą ir pašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad 2010-03-11 jokio konflikto su buvusia žmona M. Ž. nebuvo. Ji buvo atvykusi ryte, apie 9 ar 10 val., o 20 val. jos nebuvo. Jis 2010-04-21 policijos pareigūnų nebuvo apklaustas, administracinio teisės pažeidimo protokole nepasirašė. Kas pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nežino, tačiau parašas tikrai ne jo ir įrašas protokole, kad „su protokolu nesutinka“ taip pat yra ne jo. Jo žmonai taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta nuobauda, kurios ji neginčijo tik dėl to, kad augina mažą vaiką ir neturėjo laiko. Jis apie priimtą nutarimą sužinojo tik tada, kai gavo raštą iš antstolio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad L. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2010-03-11, Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini). 5-9 buto bendro naudojimo koridoriuje, būdamas viešoje vietoje, užsipuolė M. Ž. vartodamas necenzūrinius žodžius, stumdėsi, spjaudėsi bei trukdė patekti į jai priklausančią buto dalį, įžeidžiamai kibdamas prie jos, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tuo savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. (b. l. 20). Trakų RPK tyrėjas 2010-04-26 nutarimu Nr. N 394941 L. Ž. už protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 174 str. paskyrė 100 litų baudą (b. l. 19).

ATPK 174 str. numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų. Iš nurodytos teisės normos dispozicijos matyti, kad būtini šio administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės elementai yra baudžiamos veikos įvykdymo vieša vieta bei šios veikos pasekmės - viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas.

Atsižvelgus į tai, kad ATPK 174 str. yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, taip pat atsižvelgus į minėtos teisės normos dispozicijoje įvardytą konkrečią šio pažeidimo padarymo vietą, sprendžiama, kad vienas iš būtinųjų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių yra veikos padarymas viešosiose vietose. Viešosios vietos apibrėžimas ATPK nėra pateikiamas, todėl šiuo atveju atsižvelgiama į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo (tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką) ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką) sudėčių požymis – viešoji vieta – teismų praktikoje aiškinamas kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–670/2002, 2K–796/2007, 2K–210/2008 ir kt.). Kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole bei ginčijamame nutarime, taip pat nukentėjusiosios pareiškime bei teismo posėdyje paaiškino L. Ž., galimas įvykis įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini). 5-9 koridoriuje, t. y. ne viešoje vietoje, o privačiame bute. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šio galimo konflikto pasekmės būtų pažeidusios pašalinių asmenų rimtį ar viešąją tvarką ir taip įgavusios chuliganišką pobūdį.

Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos, administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta ir administracinėn atsakomybėn L. Ž. patrauktas remiantis tik M. Ž. 2010-03-15 pareiškimu, kuriame ji nurodo, kad 2010-03-11, atėjus į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 5-9, ją užpuolė buvęs sutuoktinis L. Ž. su savo žmona R. O. – Ž. ir jos sūnus A. O.. Jie puolė ją, užstojo ir neleido atidaryti durų, stumdėsi, spardė duris, grasino ir spjaudėsi (b. l. 21). Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų buvus konfliktą tarp L. Ž. ir M. Ž., dėl įvykio nebuvo apklausti nei M. Ž., nei įvykį matę kiti asmenys. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad konflikto ar kitų veiksmų pasekmės būtų pažeidusios pašalinių asmenų rimtį ar viešąją tvarką ir taip įgavusios chuliganišką pobūdį. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, įvykio nematė, rėmėsi tik nukentėjusiosios pareiškimu, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Taigi, sprendžiant L. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, nebuvo surinkti bei nagrinėti jokie kiti įrodymai, iš esmės vadovautasi vien tik nukentėjusiosios pareiškimu, iš kurio negalima spręsti apie administracinio teisės pažeidimo faktą.

Taip pat pažymėtina, kad, kaip teismo posėdyje paaiškino L. Ž., jam apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, nagrinėjant bylą ir priimant nutarimą jis nedalyvavo. Be to, kaip teigia L. Ž. teismo posėdyje, jis nedalyvavo ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o jame esantis parašas ir įrašas „su protokolu nesutinku“ yra ne jo. ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Byloje duomenų, kad institucija, nagrinėjusi L. Ž. bylą, ėmėsi priemonių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Ištyrus bylos medžiagą ir atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei surinkti pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų L. Ž. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, bei vadovaujantis viešosios teisės šakose taikomu principu, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad bylos medžiaga nėra pakankama konstatuoti, kad L. Ž. atliko nedidelio chuliganizmo veiksmus, kuriais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2010-04-26 nutarimas Nr. N 394941, kuriuo L. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymą paskirta 100 litų bauda, panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

L. Ž. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2010-04-26 nutarimą Nr. N 394941, kuriuo L. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymą paskirta 100 litų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.