Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. D., jo atstovui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirba D. D. IĮ,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 10 d. 10 val. 40 min. Jokūbave buvo sustabdyta patikrinti D. D. priklausanti transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „HFR“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis krovininis automobilis ir triašė priekaba), maršrutu Daktarų k., Kretingos raj. – Švėkšna. Tikrinimo metu įtarus, kad transporto priemonių junginys gali būti sunkiasvoris, vairuotojui K. D. buvo nurodyta važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo vietos, ją pasverti. Vairuotojas atsisakė, nors buvo įspėtas apie gręsiančią atsakomybę už kliudymą teisėtiems pareigūno reikalavimams, nurodymams atlikti. Taip pat nustatė, jog vairuotojas K. D. vežė apvalią medieną, sutvirtinęs nepakankamu skaičiumi specialių diržų – rietuvės sutvirtintos tik po vieną diržą, o privalo būti ne mažiau kaip du specialūs diržai, kuris kėlė pavojų eismo saugumui (didelis trūkumas), kuris nustatytas vadovaujantis N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai), 1 priedo „Krovinių tvirtinimo kelių transporto priemonėse rekomendacijos“ VII skyriaus nuostatomis.

Tokiais veiksmais K. D. padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 459 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

Teismas nurodo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018-02-02 įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ I skyrius reglamentuoja medienos krovinių vežimą, kurio 49 punkte nustatytas medienos krovimas ir vežimas. Skersai transporto priemonės (draudžiama vežti ją atrėmus į priekinį bortą ir galinę atramą) kiekviena sekcija turėtų būti iš viršaus pririšta bent dviem diržais (49².2.4. punktas).

Šiuo atveju iš medienos gabenimo lapo nustatyta, kad krovinio ilgis buvo 2,4 m. darytina išvada, kad vadovaujantis aptartus teisiniu reglamentavimu, krovinys turėjo būti sutvirtintas aptartu būdu, tačiau, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buvo naudojamas tik vienas diržas.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. D. pripažino, kad patikrinimo metu krovinys nebuvo sutvirtintas reikia kiekiu diržu. Tokio paties pobūdžio aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo, bei teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. V..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad administracinis nusižengimas pagal ANK 459 straipsnio 1 dalies įrodytas šiais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VKTI-ANR_P-3477-2020, medienos gabenimo lapu, serija Nr. 20/08/10102, fotonuotraukomis, todėl K. D. skirtina nuobauda pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, t. y., kad dėl padarymo nusižengimo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai turėtų būti pasiekti K. D. skiriant ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – baudos minimumą.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pažymėtina, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį užtraukia tik teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Valstybinės kelių transporto priežiūros teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, matyti, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę pasverti transporto priemones, tačiau joks teisės aktas nenumato, kaip pareigūnai turi įgyvendinti jiems Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V. nurodė, kad dirba Lietuvos transporto ir saugos administracijoje pareigūnu. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju įtarus, kad gali būti viršsvoris, buvo nurodyta vairuotojui važiuoti ir pasisverti ant stacionarių svarstyklių. Paaiškino, kad jo kolegai įtarimas kilo dėl turimos ilgos darbinės patirties šioje srityje. Nurodė, kad visuomet pirmiausia siūlo važiuoti svertis ant stacionarių svarstyklių, kuriuos yra tiksliausios, taip pat yra taikomos kitos alternatyvos, t. y. mobilios svarstyklės arba taikomos formulės, įtvirtintos teisės aktuose, medienos krovinio svoriui apskaičiuoti. Šiuo konkrečiu atveju paaiškino, kad mobilios svarstyklės negalėjo būti taikomos dėl kelio nelygumų, todėl buvo skaičiuojamas krovinio svoris pagal formules. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad nepamena koks gabenamo krovinio svoris buvo nustatytas, tačiau patvirtino, kad viršsvoris nebuvo nustatytas. Paaiškino, kad nepaisant to fakto, kad krovinio viršsvoris nebuvo fiksuotas pagal skaičiavimus, vairuotojas vis tiek turėjo vykdyti nurodymus ir važiuoti pasisverti ant stacionarių svarstyklių. Dėl šios pareigos nevykdymo jam ir buvo surašytas protokolas dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Teismas nurodo, kad pagal liudytojo nurodytas aplinkybes medienos krovinio svoriui apskaičiuoti turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės. Minėtų taisyklių 1.1. punkte numatyta, jog šios taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką. Pagal šią tvarką gali būti atliekami skaičiavimai sprendžiant dėl krovinio svorio. Šioje byloje liudytojas nurodė, kad buvo atliekami skaičiavimai, kurie viršsvorio nerodė, byloje jokių duomenų dėl šio pareigūnų atlikto veiksmo, jo rezultato nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nurodyti ar buvo dėl šio pareigūno surašytas aktas ir su juo supažindintas asmuo.

AN K numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko, nefiksavo ir nepateikė visų būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių nustatymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

Šiuo atveju byloje nesant duomenų dėl vežamo medienos krovinio galimo viršsvorio, kurį buvo galima apskaičiuoti pagal minėtas taisykles, darytina išvada, kad objektyvaus pobūdžio duomenų, dėl kurių kilo protokolą surašiusiam asmeniui įtarimų dėl krovinio viršsorio nėra pateikta. Teisėtas pareigūno reikalavimas gali būti grindžiamas egzistuojant objektyvaus pobūdžio aplinkybėms, kurios indikuotų pareigą vykdyti važiuoti svertis, vien pareigūnų subjektyvaus pobūdžio įsitikinimas, neindikuoja besąlygiško asmens įpareigojimo vykdyti nurodymą svertis. Atitinkamai šis įpareigojimas turi ir ekonominio pobūdžio veiksnių dėl kuro ir laiko sąnaudų, todėl būti realiai pagrįstas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies nutrauktina, nesat pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 459 straipsnio 1 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

pripažinti K. D. padariusį administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 Eur (šešiasdešimt Eur) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baidą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį eA18.-382-944/2020 ir įmokos kodą 1001. Duomenys apie baudos sumokėjimą turi būti pateikti į teismo raštinę.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutraukti administracinę teiseną K. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.