Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistiesiems Ž. Ž. ir K. S. , gynėjams advokatams Kristinai Česnauskienei ir E. A. Ž. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. S. , Ž. Ž. ir advokato E. A. Ž. apeliacinius skundus dėl 2012 m. sausio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 60 (šešiasdešimties) MGL (7800 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d. (baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 40 (keturiasdešimties) MGL (5200 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš Ž. Ž. konfiskuota 4000 (keturi tūkstančiai) litų. Iš Ž. Ž. ir K. S. UAB „B.“ naudai priteista po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus iš kiekvieno proceso išlaidų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. ir K. S. nuteisti už tai, kad Ž. Ž. bendrai veikdamas su nusikaltimo padėjėju K. S. , tyčia, būdamas valstybės tarnautoju, turėdamas nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyšininkavimo požymių, asmeninių pažinčių pagrindu būdamas iš anksto susitaręs su nusikaltimo padėjėju K. S. , dirbančiu UAB „B.“ direktoriumi, veikiant teisėtai įmonės vardu padėti jam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suklastoti dokumentus ir veikti už kitą juridinį asmenį viešojo pirkimo procese pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu ir taip bendrai gauti turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo bei panaudojo suklastotus dokumentus, tokiu būdu grubiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės, kaip valstybės institucijos autoritetą, padarė didelės neturtinės žalos valstybei, o būtent:

Ž. Ž. būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu, (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininku, 2008-10-30 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos nariu, ir šioje veiklos srityje įgijęs valstybės tarnautojo statusą, turėdamas administracinius įgaliojimus – atlikti viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas (duomenys neskelbtini) savivaldybės rengiamose ir vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose dėl medicininės įrangos – septynių vienetų „A.“ lokatorių įsigijimo, veikdamas kaip komisijos narys ir siekdamas suteiktus įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinus principus, Viešojo pirkimo komisijos pirmininko, nario ar eksperto nešališkumo deklaracijos 1 dalies bei konfidencialumo pasižadėjimo nuostatas. O būtent pats sudarė siūlomų tiekėjų sąrašą ir (duomenys neskelbtini) dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešojo pirkimo komisijos posėdyje jį, per D. A. J. pateikė komisijos nariams. Žinodamas, jog 7 „A.“ lokatorių pirkimui yra skirti 24 500 Lt (dvidešimt keturi tūkstančiai ir penki šimtai litų), pritarus tiekėjus rinktis apklausos būdu ir siūlymus siųsti jo parinktiems trims tiekėjams – UAB „K.“, UAB „H. D. K.“ ir IĮ „A.“, pasinaudodamas asmeninėmis pažintimis su minėtų įmonių vadovais, kitais atsakingais darbuotojais, ir turima tarnybine informacija, atlikdamas parengiamuosius nusikaltimo veiksmus:

Tą pačią dieną, apie 16.53 val., šią tarnybinę informaciją telefonu perdavė savo pažįstamam A. Z. IĮ „A.“ direktoriui J. D. , pranešdamas, jog jo vadovaujama įmonė yra kviečiama dalyvauti minėtame konkurse, duodamas suprasti apie reikalingumą fiktyviai, neturint jokių įsipareigojimų, dalyvauti viešųjų pirkimų procese;2008-11-07, apie 15.27 val., J. D. sutikus dalyvauti konkurse Ž. Ž. nurodytomis sąlygomis, tuo tikslu, kad įmonės komercinis pasiūlymas atitiktų visus privalomus reikalavimus, telefonu Ž. Ž. pasisiūlė išversti į lietuvių kalbą vartotojų instrukciją ir šiuos veiksmus atliko; 2008-11-10, apie 12.23 val. telefoninio pokalbio su pažįstamu UAB „H. D. K.“ vadybininku A. R. metu, teiravosi, ar bendrovė gavo kvietimą dalyvauti viešojo pirkimo konkurse ir domėjosi, kokiu būdu nurodyta pristatyti komercinį pasiūlymą komisijai; 2008-11-10, apie 12.31 val., telefonu paskambino A. P. įmonės „K.“ pažįstamam darbuotojui V. K. , ir teiravosi, ar įmonė gavo kvietimą dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse bei informavo apie tai, kad įmonė „K.“ šiame konkurse dalyvaus tik formaliai, tik tam, kad būtų įvykdytos konkurso procedūros – dalyvautų ne mažiau kaip trys tiekėjai.

Ž. Ž. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad teikiant IĮ „A.“ vardu dokumentus reikalingas „A.“ lokatorių sertifikacijos atitikimas, 2008-11-12 atvykęs į UAB „B.“, esančią (duomenys neskelbtini), iš K. S. paėmė „A.“ lokatorių sertifikacijos (CE) atitikimo deklaraciją, kurią vėliau įdėjo į A. Z. individualios įmonės „A.“ komercinį pasiūlymą, kad šis atitiktų viešojo pirkimo konkurso reikalavimus. O tuo tarpu, nusikaltimo padėjėjas K. S. , būdamas UAB „B.“ direktoriumi, turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu, būdamas Rusijos gamintojo „G. D.“ atstovu Lietuvoje platinant šio gamintojo medicininę įrangą, žinodamas, jog Ž. Ž. , piktnaudžiaudamas jam suteiktais (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos nario įgaliojimais, siekia, kad viešųjų pirkimų dėl medicininės įrangos – 7 vnt. „A.“ lokatorių pardavimo savivaldybei laimėtoju būtų pripažinta IĮ „A.“ ir žinodamas, kad prisidengiant teisėta jo įmonės veikla – iš gamintojo „G. D.“ nupirkus 7 vnt. „A.“ lokatorių, per šią įmonę Ž. Ž. ketina savivaldybei minėtą įrangą perparduoti brangiau, iš to gaunant turtinės naudos, susitaręs su valstybės tarnautoju Ž. Ž. padėti jam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, Ž. Ž. nurodytą CE deklaraciją pateikė.

Ž. Ž. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-11-13, apie 15.00 val., telefonu su IĮ „A.“ direktoriumi J. D. išsiaiškino, į kokį įmonės darbuotoją jam kreiptis, jeigu J. D. išvykus iš Lietuvos, besibaigiant viešųjų pirkimų konkursui prireiks direktoriaus parašo dokumentams. Tą pačią dieną, apie 17.05 val., telefoninio pokalbio metu su UAB „H. D. K.“ vadybininku A. R. , Ž. Ž. nurodė, kad jis asmeniškai pristatys Viešųjų pirkimų komisijai voką su UAB „H. D. K.“ pasiūlymu. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu pats už įmonę „A.“ surinko visus reikiamus dokumentus, sudarančius minėtos įmonės komercinį pasiūlymą, žinodamas kitų tiekėjų siūlomas kainas, pats sugalvojo šio komercinio pasiūlymo mažiausią kainą – 23 961 Lt ir pateikė šio komercinio pasiūlymo dokumentus įmonės direktoriui J. D. pasirašyti. Paėmęs šiuos dokumentus, taip pat gavęs voką su UAB „H. D. K.“ komerciniu pasiūlymu, (duomenys neskelbtini) apie 08.48 val. juos pristatė į (duomenys neskelbtini) savivaldybę (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijai ir ten pat „Viešųjų pirkimų dalyvių pasiūlymų registro „(duomenys neskelbtini)“ žurnale savo ranka pasirašė už A. Z. individualios įmonės „A.“ direktorių J. D. , bei UAB „H. D. K.“ vadybininką A. R. , taip piktnaudžiaudamas neteisingai patvirtino juridinę reikšmę turinčius faktus – neva šiuos pasiūlymus nustatytu laiku asmeniškai pateikė nurodyti tiekėjai ir šie pasiūlymai atspindi tikrąją jų valią.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Ž. Ž. , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje komisijos posėdžio metu, gavus naujo tiekėjo – UAB „I. M. “ pasiūlymą parduoti „A.“ lokatorius už 9922,50 Lt, kaip komisijos narys balsavo už tai, jog šios įmonės pateikti dokumentai neatitinka pirkimo sąlygų ir kad vokų atplėšimo data (duomenys neskelbtini) nekeičiama.

Be to, Ž. Ž. , pamatęs, kad jo surinkti ir IĮ „A.“ vardu pateikti komercinio pasiūlymo dokumentai neatitinka šio konkurso keliamiems reikalavimams – kad nėra dokumento, įgalinančio IĮ „A.“ prekiauti „A.“ lokatoriais, (duomenys neskelbtini) pasiūlė komisijai pranešti įmonei „A.“ apie trūkumų pašalinimą. Turėdamas tikslą įvykdyti nusikalstamą sumanymą – suklastoti ir realizuoti dokumentą, (duomenys neskelbtini) apie 14.11 val., telefonu paskambino UAB „B.“ direktoriui K. S. ir paprašė suklastoti dokumentą – ankstesne data surašyti įgaliojimą platinti gamintojo „G. D.“ produkciją įmonei „A.“. Tuo tarpu, K. S. , padėdamas Ž. Ž. tęsti sumanytą nusikalstamą veiką, sutiko suklastoti įgaliojimą. Žinodamas, jog šį dokumentą Ž. Ž. panaudos viešųjų pirkimų procese siekdamas, kad viešųjų pirkimų dėl medicininės įrangos – 7 „A.“ lokatorių pardavimo savivaldybei laimėtoju būtų pripažinta IĮ „A.“, tą pačią dieną, nenustatytu laiku UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – ten buvusiu bendrovės kompiuteriu „B. 2“, bendrovės vardu, nurodydamas žinomai neteisingą įgaliojimo datą – 2008-11-12, surinko įgaliojimo tekstą, apie tai, kad UAB „B.“ įgaliojo A. Z. individualią įmonę „A.“ dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse ir privačiuose sandoriuose, taip pat siūlyti gamintojo UAB „G. D.“ produkciją. Šį įgaliojimą ten pat, (duomenys neskelbtini) apie 17.56 val. atspausdino ant UAB „B.“ blanko, patvirtino bendrovės spaudu bei savo parašu, ir panaudojimui perdavė Ž. Ž. , o šis suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – jį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (duomenys neskelbtini) pridėjo prie anksčiau pateikto IĮ „A.“ pasiūlymo, taip melagingai patvirtindamas juridinę reikšmę turinčius faktus – neva šį įgaliojimą IĮ „A.“ dokumentų pateikimo metu (duomenys neskelbtini) turėjo ir prie pasiūlymo nepridėjo per neapdairumą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. S. (duomenys neskelbtini) apie 14.51 val. pokalbio telefonu metu davė Ž. Ž. patarimus paaiškindamas, jog nuo 2009 metų keičiasi PVM, lengvatinio tarifo nebus ir kad šis į tai atkreiptų dėmesį viešųjų pirkimų konkurse sudarydamas įmonės „A.“ pasiūlymą.

Ž. Ž. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“, kad UAB „I. M. “ pasiūlymas būtų atmestas, kaip neatitinkantis pirkimų dokumentų reikalavimų bei „už“ įmonių pasiūlymų sudarymo eilę pripažįstant, jog dėl siūlomos pirkimo mažiausios kainos pirma vieta skiriama IĮ „A.“, antroji – UAB „H. D. K.“.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Ž. Ž. (duomenys neskelbtini) dalyvavo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje ir balsavo, kad būtų pripažinta šio viešojo pirkimo laimėtoju A. Z. individuali įmonė „A.“, kaip pasiūliusi mažiausią pirkimo kainą. Įvykdęs šį nusikalstamos veikos etapą, 2008-12-16 apie 13.33 val., paskambinęs telefonu informavo J. D. apie tai, kad jo vadovaujama įmonė pripažinta laimėtoju ir gaus kvietimą sudaryti sutartį. Susitarė, kad jis pristatys pasirašyti pirkimo sutartį. Tuo tikslu iki 2008-12-22, iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos paėmė du pirkimo-pardavimo sutarties (sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir A. Z. individualios įmonės „A.“, dėl 7 vnt. „A.“ lokatorių pirkimo už 23961,00 Lt) egzempliorius ir, susitikimo nenustatytoje vietoje metu, pateikė J. D. pasirašyti.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus Ž. Ž. (duomenys neskelbtini) už viešųjų pirkimų konkursą pripažintą laimėjusią įmonę „A.“, bendrininkui K. S. davė nurodymą veikti – iš Rusijos gamintojo „G. D.“ nupirkti ir iki 2008 metų pabaigos įmonei „A.“ parduoti 7 vienetus „A.“ lokatorių, juos pristatant į atitinkamas gydymo įstaigas. O nepavykus laiku gauti lokatorių, Ž. Ž. , siekdamas išvengti nuostolių mokant delspinigius už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus, sistemingai telefonu vertė K. S. greičiau atgabenti lokatorius. Tuo tarpu, K. S. , žinodamas, kad dėl Ž. Ž. piktnaudžiavimo, viešųjų pirkimų konkursą laimėjusia įmone pripažinta UAB „A.“, gavęs Ž. Ž. nurodymus, 2008-12-16 išsiuntė pirkimo dokumentus su išankstiniu apmokėjimu Rusijos įmonei „G. D.“, dėl 12 vnt. „A.“ lokatorių pirkimo už 2013 eurų (6950 Lt) bei, gavęs lokatorius iki 2009-02-25, išvežiojo juos po gydymo įstaigas.

Konkursą laimėjus A. Z. IĮ „A.“, Ž. Ž. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pateikė A. Z. IĮ „A.“ išrašytą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai. Dėl to (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pervedė IĮ „A.“ 23 961 Lt už veiksmus, kurių ji neatliko. Be to, iki 2009-02-18 K. S. pateikė Ž. Ž. UAB „B.“ vardu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą už nupirktus ir parduotus 7 „A.“ lokatorius, dėl 8330 Lt pervedimo iš UAB „A.“ į jo įmonės sąskaitą, o Ž. Ž. šią sąskaitą pateikė J. D. . Taip pat iš J. D. gavo 2009-02-18 PVM sąskaitą faktūrą dėl 23961 Lt pervedimo už (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai parduotus 7 „A.“ lokatorius. Dėl tokių Ž. Ž. veiksmų 2008-02-25 A. Z. individuali įmonė „A.“ pervedė 8330 litų į UAB „B.“ sąskaitą, o jis pats dėl savo įgaliojimų panaudojimo priešingai tarnybos interesams teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje, 2009 m. vasarą, tikslesnis laikas nenustatytas, gavo turtinės naudos – tai yra 4000 litų iš A. Z. individualios įmonės „A.“ direktoriaus J. D. .

Tokiu būdu, K. S. padedant, Ž. Ž. neteisėtų veiksmų visuma, buvo dirbtinai sudarytos išskirtinės sąlygos A. Z. IĮ „A.“ įgyti pranašumą prieš kitas bendroves ir nepagrįstai laimėti konkursą. Tokiu būdu, vykdydamas viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, valstybės tarnautojas Ž. Ž. , padedant K. S. , pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo bei nešališkumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p., 9 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytą dirbančių valstybinėje tarnyboje prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 12 str. 2 d. numatytą apribojimą atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose; Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde prašo 2012 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį ir priteisti turėtas išlaidas advokatės pagalbai bei teisinėms paslaugoms. Skunde nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad jis kokia nors forma tarėsi su Ž. Ž. padaryti nusikaltimą, t. y., suklastoti dokumentą, jame įrašant melagingus duomenis. Teismas savo išvadą grindė spėliojimais ir prielaidomis, o jo ir Ž. Ž. pokalbiai nepatvirtina, kad jis žinojo apie ketinamą daryti nusikaltimą, kad buvo apie jį informuotas, juolab – kad tarėsi, žinojo, suvokė ir siekė neteisėtų veiksmų, turėjo motyvą ar gavo kokios nors naudos. Teismas savo nuosprendžiu pripažino, kad nuteistasis, kaip UAB „B.“ direktorius, turėjo ir galėjo surašyti būtent tokio turinio įgaliojimą, kuris yra nenuginčytas, galiojantis ir teisėtas, todėl jo nuteisimas dėl įgaliojimo klastojimo akivaizdžiai neteisėtas. Kad įgaliojimo data parašyta per klaidą. Nuosprendžio motyvai, kad įgaliojimo data nurodyta tyčia, kad sutaptų su pasiūlymo pateikimo data yra visiškai juridiškai nereikšmingi. Vėlesnis įgaliojimo pateikimas buvo leidžiamas komisijos ir tai nebuvo pripažinta konkurso tvarkos pažeidimu.

Logiška ir dėsninga, kad jo atstovaujama įmonė neturėjo jokių kliūčių dalyvauti konkurse ir būtų tikrai dalyvavusi, jeigu būtų pasiūlyta arba jeigu būtų viešai skelbta apie konkursą. Sudarydamas sandorius ir suteikdamas įgaliojimą nuteistasis siekė teisėtų tikslų, jo veiksmai buvo orientuoti UAB „B.“ naudai. Įgaliojimo suteikimas yra įprastas sandoris įmonės veikloje, jo išdavimas nesukuria jokių teisinių padarinių įmonei. Įgaliojimo perdavimas Ž. Ž. , o ne tiesiogiai įmonei „A.“ taip pat nepatvirtina nusikaltimo sudėties ir bendrininkavimo.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog proceso išlaidos nepagrįstai priteistos ne bylos dalyviui UAB „B.“. Įmonei bylos nagrinėjimo metu vadovauja jo sutuoktinė, su kuria susiklostę konfliktiški santykiai, todėl akivaizdu, kad ji pavedė antstoliui atlikti pavedimus siekdama nuteistajam pakenkti.

Nuteistasis Ž. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. A. Ž. apeliaciniame skunde prašo 2012 m. sausio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad prokuroras, piktnaudžiaudamas, dėl savo asmeninių paskatų, būdamas šališkas ir pažeisdamas viešąjį interesą, kad įtariamąjį gintų pasirinktas gynėjas, 2010-03-16 nutarimu nušalino įtariamojo Ž. Ž. gynėją advokatą E. A. Ž. nuo dalyvavimo procese tuo pagrindu, kad advokatas yra įtariamojo tėvas. Prokurorui nežinant, ar Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalis leidžia advokatui būti byloje savo sūnaus gynėju ir manant, kad advokato nušalinimas artimos giminystės įtariamajam pagrindu galimas, prokuroras turėjo rašytiniu motyvuotu pareiškimu kreiptis dėl įtariamojo gynėjo nušalinimo į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris įstatymu įgaliotas spręsti tokį klausimą. Tačiau prokuroras advokato nušalinimo klausimą išsprendė pats, nepagrįstai ir neteisėtai gynėją nušalino ir taip nusikalstamai sutrukdė advokatui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias gynėjo pareigas, padarė žalą ikiteisminiam tyrimui, tyrimą padarydamas neteisėtu. Prokurorui neteisėtai nušalinus įtariamojo gynėją nuo dalyvavimo procese, ikiteisminis tyrimas nuo to momento vyko neteisėtai (pagal teisės doktriną iš neteisėtų veiksmų teisėtų rezultatų atsirasti negali) ir surinkti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų. Todėl šio ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti pagrindu teisminiam bylos nagrinėjimui ir neturėjo būti perduota į teismą.

Teisėja buvo šališka, kadangi bylą, kurioje įrodymai surinkti akivaizdžiai neteisėtai, apsisprendė nagrinėti teisme ir priemė neteisėtą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nepagrįstai nurodydama, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra. Tačiau kaltinamasis aktas neatitiko LR BPK 219 str. reikalavimų, nes nebuvo nurodytas gynėjas. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė prokurorui nušalinimą. Teisėja šį klausimą sprendė atmestinai, neįsigilindama į nušalinimo motyvus ir protokoline nutartimi prokurorui pareikštą nušalinimą atmetė. Nuteistasis ir jo gynėjas mano, kad dėl prokuroro nušalinimo teismas turėjo nuspręsti pasitarimų kambaryje, priimdamas atskiru dokumentu motyvuotą nutartį pagal analogiją teisėjo nušalinimo tvarkai. Vadovaudamiesi BPK 318 str. 4 d., apeliantai nurodo savo prieštaravimus ir dėl 2011-01-27 protokolinės nutarties, kuria atmestas prokuroro ankstesniame posėdyje pareikštas prašymas dėl adv. E. A. Ž. nušalinimo, nes šios nutarties priėmimas suvokiamas kaip nederamas teisėjos žingsnis slėpti savo šališkumą prieš išsprendžiant pareikštą prokurorui nušalinimą. Apeliantai nurodo, jog 2011-05-06 nutartimi teisėja atmetė jai pareikštą nušalinimą, nesuteikusi galimybės pasisakyti K. S. , Ž. Ž. ir advokatui E. A. Ž. . Kadangi ši nutartis buvo nepagrįsta, parodė teisėjos netinkamą elgesį ir neabejotiną šališkumą, kaltinamasis Ž. Ž. ir jo gynėjas E. A. Ž. taip pat pareiškė teisėjai nušalinimą, kurį ji vėl beatodairiškai atmetė. Apeliantai taip pat nurodo, jog 2011-01-27 nutartimi teismas buvo įpareigojęs Kauno apygardos prokuratūrą pateikti papildomus rašytinius įrodymus, tačiau prokuratūra nutarties nevykdė, o teismas atsisakė reikalauti, kad ši nutartis būtų įvykdyta.

Teismas pripažino Ž. Ž. kaltu paėmus iš J. D. 4000 litų remdamasis vien liudytojo J. D. parodymais, duotais teismo posėdyje. Tačiau šie parodymai yra prieštaringi, neparemti jokiais kitais patikimais įrodymais, todėl negali būti pagrindu pripažinti, kad Ž. Ž. paėmė ar jam buvo siūlomi tie 4000 litų, ir negali būti pagrindu šių pinigų konfiskavimui. Teismas nepagrįstai pripažino Ž. Ž. kaltu ir dėl dokumentų suklastojimo. Nėra pagrindo laikyti suklastotu įgaliojimą, kurį Ž. Ž. perdavė UAB „B.“ direktorius K. S. , nes pastarasis turėjo įgalinimus tokį dokumentą išduoti. Įgaliojimo surašymo data galėjo būti parašyta klaidingai paspaudus ne tą kompiuterio klaviatūros klavišą, be to, įgaliojimo surašymo data nėra teisiškai reikšminga.

Apeliantai pažymi, jog teismas pavedė liudytojui V. D. tirti ir įrodinėti, kad K. S. Ž. Ž. perduotas įgaliojimas buvo surašytas 2008-11-12. Tokius tyrimus V. D. atliko kompiuteriu, į kurį anksčiau buvo susikėlęs informaciją ir įmonės veiklos dokumentus iš kitų įmonės kompiuterių. V. D. , pasitelkęs į pagalbą K. S. sutuoktinę O. S. , kurios santykiai su K. S. yra itin priešiški, pasisamdė antstolį, kuris, V. D. sufleruojant, surado ir UAB „B.“ įgaliojimą. Tačiau neaišku, ar tai tas pats įgaliojimas, nes tyrimas nebuvo atliktas, kompiuteris nebuvo procesine tvarka paimtas tyrimui, juo laisvai disponavo V. D. . Kitą UAB „B.“ kompiuterį taip pat nešiojosi V. D. ir galėjo su juo daryti ką panorėjęs. Apeliantų nuomone, teisėja nuosprendyje į šiuos faktus nepagrįstai neatsižvelgė. Teismas taip pat nepagrįstai iš abiejų kaltinamųjų priteisė UAB „B.“ proceso išlaidas, kadangi ši įmonė byloje nebuvo pripažinta civiline ieškove.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. S. ir jo gynėja advokatė K. Česnauskienė bei nuteistasis Ž. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. A. Ž. apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

K. S. bei Ž. Ž. ir E. A. Ž. apeliaciniai skundai yra atmestini.

Dėl Ž. Ž. ir E. A. Ž. , K. S. apeliacinių skundų motyvų

Skunde nurodomas motyvas, kad prokuroras 2010-03-16 nutarimu neteisėtai nušalino kaltinamojo Ž. Ž. gynėją advokatą E.A. Ž. nuo gynybos, ir tuo ikiteisminiame tyrime buvo esminiai pažeistos kaltinamojo Ž. Ž. garantuojamos teisės į gynybą. Dėl to ikiteisminis tyrimas vyko neteisėtai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai neturi įstatyminės įrodomosios galios ir tai prieštarauja LR BPK 20 straipsnio nuostatoms. Be to, šio apeliacinio skundo dalyje su šiuo skundo motyvu yra išdėstyti neprocesiniai motyvai dėl prokuroro R.Gailevičiaus veiksmų, bei dėl nušalinimo gynėjo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neprocesinių motyvų dėl prokuroro veiksmų nenagrinėja, o dėl gynėjo nepagrįsto nušalinimo jau yra išnagrinėta ir priimta Kauno apygardos teismo nutartis (2010-12-29), kuria nušalinimas gynėjo pripažintas neteisėtu.

Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis Ž. Ž. pasirenka gynėju advokatą E. A. Ž. . Prokuroras kaltinamojo gynėją nuo gynybos nušalino ( t.2,b.l.163) ir paskyrė kitą gynėją advokatę Alvydą Rimą Medišauskienę ( t.2,b.l.167). Kaltinamasis Ž. Ž. nuo paskirto gynėjo atsisakė, ir apklausiant įtariamuoju parodymus dėl įtarimų duoti atsisakė nedalyvaujant jo pasirinktam gynėjui. LR BPK 21 straipsnyje yra nustatytos įtariamojo teisės. Tarp šiame straipsnyje išvardintų teisių yra teisė turėti gynėją bei duoti parodymus. Nušalinus jo pasirinktą gynėją, jis pasinaudojo teise neduoti parodymų. LR BPK 20 straipsnio prasme įtariamojo parodymai dėl įtarimų yra įrodymas. Tokiu atveju, įtariamajam Ž. Ž. davus parodymus be jo pasirinkto gynėjo, tokie parodymai neatitiktų LR BPK 20 str. reikalavimams. Tačiau įtariamasis Ž. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu įrodymus pagrįsti įtarimams renka tyrėjas. Gynėjas dalyvauja tik įtariamojo apklausoje. Prokurorui baigus ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu, šioje byloje nebuvo tik įtariamojo parodymų. Tačiau, nesant įtariamojo parodymų, procesas nedraudžia baigti ikiteisminį tyrimą, ir surašyti kaltinamąjį aktą. Byloje yra susipažinimo su byla protokolas ( t.3, b.l.10), kuris patvirtina, kad įtariamasis Ž. Ž. pareiškė prašymą išduoti visos bylos kopiją. Byloje yra pakvitavimas (t.3, b.l.13), kuris patvirtina, kad įtariamajam Ž. Ž. išduota visos bylos kopija. Ikiteisminis tyrimas yra procesas, kurio metu tyrėjas ir prokuroras renka įrodymus įtarimams pagrįsti ir ikiteisminio tyrimo medžiaga yra pagrindas teisme patikrinti jų pagrįstumą ir teisėtumą (leistinumą). LR BPK 242 straipsnis nustato, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. LR BPK 301 straipsnis nustato, kad nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo Ž. Ž. interesus teisme nuo bylos nagrinėjimo pradžios – nuo kaltinamojo akto pagarsinimo ir įrodymų tyrimo – gynė jo pasirinktas gynėjas advokatas E. A. Ž. . Darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti proceso pažeidimai dėl įtariamojo teisių į gynybą buvo pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. Ž. davė paaiškinimus dėl jam pareikštų kaltinimų. Darytina išvada, kad apeliantų skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų surinkti įrodymai nedalyvaujant įtariamojo pasirinktam gynėjui yra niekiniai, ir dėl to byla negalima, yra nepagrįstas.

Kitas apeliantų skunde nurodytas motyvas, kad teisėja buvo šališka. Šį teisėjos šališkumo motyvą sieja su bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui, nors bylą perduoti teisiamajam posėdžiui trukdė kaltinamojo akto trūkumai. Taip pat teisėjos šališkumą sieja su prokuroro prašymo tenkinimu dėl gynėjo nušalinimo, bei prokuroro nušalinimo klausimo sprendimo. Kiti motyvai dėl teisėjos šališkumo yra neprocesinio pobūdžio ir jie nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teisiamojo posėdžio protokolu, daro išvadą, kad teisėja vadovavosi procesu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamasis aktas atitiko LR BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Todėl teisėja pagrįstai bylą perdavė teisiamajam posėdžiui. Teisiamajame posėdyje prokuroras pareiškė nušalinimą advokatui E. A. Ž. ir šį prokuroro prašymą patenkino. Prokuroro prašymo patenkinimas dėl gynėjo nušalinimo negali būti pripažintas kaip teisėjos šališkumas nagrinėjant bylą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek prokuroras, tiek teisėja klaidingai suprato Lietuvos respublikos Advokatūros Įstatymo 25 str. 1 d. nuostatas. Pažymėtina tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas prokuroro nutarimas nušalinti advokatą E. A. Ž. nuo gynybos, ir tas nutarimas nebuvo skųstas ir buvo galiojantis. Tai taip pat sudarė prielaidą teisėjai priimti klaidingą sprendimą dėl gynėjo nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Kiti apeliantų skunde nurodyti motyvai, kad neteisėtai buvo klausomasis jo pokalbių, kad apylinkės teismas nepatikrino operatyvinių veiksmų teisėtumo, kad nepagrįstai teismas pripažino 4000 litų atlygio paėmimą iš J. D. , kad nepagrįstai šiuos pinigus konfiskavo, nepagrįstai pripažino dokumentų klastojimą, nepagrįstai pripažino kaltu, nepagrįstai priteisė proceso išlaidas. O apelianto K. S. pagrindinis motyvas yra, kad datą įgaliojime parašė per klaidą.

LR BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 13 punktas// Teismų praktika Nr. 27).

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti įrodymų, o būtent slapta užfiksuotų telefoninių pokalbių garso įrašų teisėtumą, pareikalavo operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindą pagrindžiančių dokumentų, kurie teismui buvo pateikti (5t.b.l.41-50). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad gauti dokumentai pagrindžia operatyvinių veiksmų atlikimo teisinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad slapta užfiksuoti telefoninių pokalbių garso įrašai buvo atlikti esant teisiniam pagrindui, laikantis Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrašai, pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo išslaptinti ir panaudoti baudžiamajame procese, surašant protokolus dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 1d., kurių turinys atitinka BPK 179 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Todėl, nenustačius Operatyvinės veiklos įstatymo pažeidimų, darytina išvada, kad Ž. Ž. atžvilgiu operatyviniai veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos. Duomenys, gauti Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu buvo patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), t.y. buvo apklausti kaltinamieji, kurie pilnai patvirtino užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, apklausti liudytojai, apžiūrėti dokumentai, ištirta kita rašytinė bylos medžiaga. Be slapta įrašytų Ž. Ž. telefoninių pokalbių garso įrašų, kaltinamojo kaltė grindžiama ir liudytojų parodymais, apžiūros protokolais bei kita byloje esančia rašytine medžiaga. Apylinkės teismas operatyvinio tyrimo metu atliktus Ž. Ž. telefoninių pokalbių garso įrašus pagrįstai pripažino įrodymais.

Apylinkės teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad Ž. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu bei (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininku. 2008-10-30 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu. Šias aplinkybes patvirtina A. lokatorių įsigijimo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje dokumentai, liudytojai R. K. , D.A. J. , V. C. , R. O. , I. P. , neneigia ir pats kaltinamasis. Viešojo pirkimo komisijos pirmininko, nario ar eksperto nešališkumo deklaracija bei Viešojo pirkimo komisijos pirmininko, nario ar eksperto konfidencialumo pasižadėjimas patvirtina, kad Ž. Ž. su šiais dokumentais buvo susipažinęs ir juos pasirašęs.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. Ž. jau pirmojo komisijos posėdžio metu (2008-11-06) pateikė D.A. J. konkurse dalyvaujančių įmonių sąrašą, įrodo, kad tuo metu jau buvo susiformavusi Ž. Ž. tyčia piktnaudžiauti tarnyba ir veikti tikslingai, kad konkurso laimėtoja būtų pripažinta A. Z. individuali įmonė „A.“.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamąjį Ž. Ž. siejo asmeninės pažintys su UAB „K.“, UAB „H. D. K.“ ir IĮ „A.“ vadovais bei kitais atsakingais darbuotojais patvirtina telefoninių pokalbių įrašai, liudytojų parodymai. To neneigė ir pats kaltinamasis Ž. Ž. . Tą aplinkybę, kad kaltinamasis Ž. Ž. 2008-11-06 apie 16.53 val. tarnybinę informaciją apie rengiamą viešą pirkimą bendraudamas telefonu perdavė A. Z. IĮ „A.“ direktoriui J. D. , pranešdamas, jog jo įmonė yra kviečiama dalyvauti minėtame konkurse ir netrukus faksu bus atsiųstas kvietimas, duodamas suprasti apie reikalingumą fiktyviai dalyvauti viešų pirkimų procese, šiame procese neturint jokių įsipareigojimų, patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas bei garso įrašas. (duomenys neskelbtini) 16.53 val. tai yra tą pačią dieną, kai vyko viešų pirkimų komisijos posėdis, Ž. Ž. telefonu informavo A. Z. IĮ „A.“ direktorių J. D. apie tai, kad ryt arba šiandien bus atsiųstas faksas apie A. lokatorius ir perspėjo, kad J. D. ir jo bendradarbiai audringai dėl to nesureaguotų (1 t.b.l. 4-5). Kad tik (duomenys neskelbtini) IĮ „A.“ oficialiai buvo pasiūlyta dalyvauti A. lokatorių pirkime patvirtina tą pačią dieną savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytas kvietimas (p.d.b.l.42). Kad Ž. Ž. pranešdamas apie kvietimą dalyvauti konkurse J. D. davė suprasti apie reikalingumą fiktyviai dalyvauti viešų pirkimų procese, šiame procese neturint jokių įsipareigojimų, patvirtina liudytojo J. D. parodymai. Liudytojas paaiškino, kad jo įmonė prekėmis, dėl kurių vyko konkursas, neprekiavo, kad prekes parūpinti pažadėjo Ž. Ž. , jis taip pat gavo visus aprašymus apie prekę. Būtent Ž. Ž. rūpinosi pasiūlymo pateikimu, prekių pristatymu bei kitais su pirkimu susijusiais klausimais. Anot liudytojo, jis, gavęs iš Ž. Ž. pasiūlymą dalyvauti konkurse, tuo metu suvokė, kad Ž. Ž. įmonė „S.“ turi tas prekes, kurias reikia pasiūlyti, bet negali dalyvauti konkurse ir jas nori realizuoti per įmonę „A.“. J. D. patvirtino, kad jis buvo sakęs Ž. Ž. , kad jei jis viską pats sutvarkys, nuveš, instaliuos, tai J. D. gali pasiūlymą pateikti. Tokie liudytojo parodymai, bei vėlesnis jo bei įmonės „A.“ darbuotojų pasyvus elgesys rengiant pasiūlymą konkursui, rūpinantis prekėmis, įrodo, kad J. D. , kaip direktorius, suprato, kad įmonė „A.“ Ž. Ž. siūlymu, A. lokatorių viešų pirkimų konkurse dalyvaus fiktyviai, be įsipareigojimų. J. D. nurodytos faktinės aplinkybės, kad dar iki jo, kaip įmonės vadovo apsisprendimo dalyvauti konkurse, su Ž. Ž. buvo kalbama apie įrangos nuvežimą, instaliavimą, rodo, kad tiek J. D. , tiek ir Ž. Ž. iš anksto buvo žinoma, kad konkursą laimės įmonė „A.“. Ta aplinkybė, kad iki kvietimo dalyvauti konkurse gavimo Ž. Ž. , būdamas Viešų pirkimų komisijos nariu, pranešė J. D. apie konkursą, įrodo, kad jis pažeidė Viešo pirkimo komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimo 1d., kur numatyta, kad būdamas komisijos nariu Ž. Ž. pasižadėjo saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją, kuri jam taps žinoma, dirbant Viešų pirkimų komisijos nariu.

Taip pat yra nustatyta, kad 2008-11-07 apie 15.27 val., telefoninio pokalbio metu, J. D. sutikus dalyvauti konkurse nurodytomis sąlygomis, Ž. Ž. pasisiūlė išversti į lietuvių kalbą vartotojų instrukciją ir šiuos veiksmus atliko, patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas bei garso įrašas, liudytojo J. D. parodymai. Telefoninio pokalbio metu Ž. Ž. pasisiūlė išversti vartotojo instrukciją. J. D. nurodė, kad instrukciją reikia išversti iki (duomenys neskelbtini) dienos devintos valandos (1t.b.l.6-7), būtent iki šio laiko, tai yra (duomenys neskelbtini) 9 val., buvo nustatyta pateikti pasiūlymus dėl pirkimo (p.d.b.l.42-45). Vartotojo instrukcijos lietuvių kalba pateikimas – vienas iš Odontologinio A. lokatoriaus techninės specifikacijos reikalavimų (p.d.b.l.53). Liudytojas J. D. taip pat patvirtino, kad konkurse jam pasiūlė dalyvauti ir viskuo pasirūpino Ž. Ž. . Būtent jis jam atsiuntė ir vertimą.

Apylinkės teismas, ištyręs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu Ž. Ž. už įmonę „A.“ surinko visus reikiamus dokumentus, sudarančius minėtos įmonės komercinį pasiūlymą, žinodamas kitų tiekėjų siūlomas kainas, pats sugalvojo šio komercinio pasiūlymo mažiausią kainą – 23 961 Lt ir pateikė šio komercinio pasiūlymo dokumentus įmonės direktoriui J. D. pasirašyti, patvirtina J. D. parodymai, kad viskuo rūpinosi Ž. Ž. . Liudytojas nurodė, kad būtent Ž. Ž. jam davė CE deklaraciją, techninį aprašą, vertimą, pridėtus prie pasiūlymo, bei suteikė visą informaciją apie lokatorius. Taip pat telefoninių pokalbių įrašai, kad būtent Ž. Ž. iš K. S. paėmė CE deklaraciją (1t.b.l. 25-26), K. S. parodymai, kad IĮ „A.“ pasiūlyme esantis gamintojo „G. D.“ įgaliojimas išduotas bendrovei „B.“ prekiauti gamintojo produkcija, yra paimtas iš jo įmonės. Kad būtent Ž. Ž. Viešų pirkimų komisijai pristatė vokus su A. Z. įmonės „A.“ ir UAB „H. D. K.“ komerciniais pasiūlymais ir jis „Viešų pirkimų dalyvių pasiūlymų registro „(duomenys neskelbtini)“ žurnale savo ranka pasirašė už J. D. bei A. R. , patvirtina pats Ž. Ž. , liudytojai R. O. , I. P. . Liudytojas A. R. patvirtino, kad žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ registre ties jo pavarde yra ne jo ranka išpildytas parašas. J. D. patvirtino, kad IĮ „A.“ pasiūlymą į Savivaldybę pristatė Ž. Ž. . Liudytoja I. P. patvirtino, kad Ž. Ž. pateikė du vokus su „A.“ ir „H.“ pasiūlymais ir nurodė juos užregistruoti, nurodė abiejų įmonių direktorius ir už juos pasirašė žurnale. Ž. Ž. pasirašė ne prie savo, o prie J. D. ir L. R. pavardžių, pasirašydamas savo pavardės nenurodė, pasirašė grafoje – „Voko su pasiūlymu pateikusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas“. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad Ž. Ž. pasirašė būtent siekdamas neteisingai patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus – kad šiuos pasiūlymus nustatytu laiku asmeniškai pateikė minėti tiekėjai. Be to, Ž. Ž. , būdamas pasirašęs Viešo pirkimo komisijos nario nešališkumo deklaraciją, pagal savo užimamas pareigas, išsilavinimą ir patirtį privalėjo suvokti, kad bet kokio komisijos nario veiksmo atlikimas už pirkime dalyvaujančias įmones, gali būti vertinamas kaip šališkumas, viešų pirkimų skaidrumo principo pažeidimas. Todėl nustačius, kad jis pats piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, surinko visą medžiagą ir suteikė visą reikalingą informaciją reikalingą proteguojamos įmonės „A.“ pasiūlymui parengti, darytina išvada, kad savo pavardės, pasirašydamas registracijos žurnale, nenurodė sąmoningai, vengdamas, kad jo šališkumas nebūtų užfiksuotas rašytiniuose dokumentuose.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad Ž. Ž. kryptingai siekė savo tikslo – kad konkurso laimėtoju būtų pripažinta įmonė „A.“. Šias aplinkybes įrodo viešų pirkimų komisijos posėdžių protokolai. Protokolai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) posėdžio metu, gavus naujo tiekėjo - UAB „I. M. “ pasiūlymą parduoti „A.“ lokatorius už 9922,50 Lt, kaip komisijos narys balsavo už tai, jog šios įmonės pateikti dokumentai neatitinka pirkimo sąlygų, kad vokų atplėšimo data (duomenys neskelbtini) nekeičiama (p.d.b.l.46-47).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad K. S. ir Ž. Ž. suklastojo tikrą dokumentą – įgaliojimą, į įgaliojimą įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad 2008-11-12 UAB „B.“ įgaliojo A. Z. individualią įmonę „A.“ viešų pirkimų konkurse ir privačiuose sandoriuose, taip pat siūlyti gamintojo UAB „G. D.“ produkciją, ir šio dokumento panaudojimu. Įgaliojimas yra laikytinas dokumentu BK 300 straipsnio prasme, nes jame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, bei sukuria teises. Pagal savo pobūdį ir reikšmę, įgaliojimas yra A. Z. įmonės „A.“ teisės platinti UAB „G. D.“ produkciją, atsiradimo pagrindas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įgaliojimą Ž. Ž. prašymu surašė K. S. , po to – perdavė panaudojimui Ž. Ž. , o pastarasis jį apteikė viešų pirkimų komisijai. Apylinkės teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad įgaliotinis – A. Z. individualioji įmonė „A.“ tiesiogiai K. S. , kaip UAB „B.“ direktoriaus, įgaliojimo neprašė. Ž. T. , įmonės „A.“ administratorė, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jai telefonu pranešė, kad prie IĮ „A.“ pasiūlymo, trūksta įgaliojimo. Direktoriui J. D. , kuris buvo išvykęs į Vokietiją, apie tai ji pranešė telefonu. J. D. nurodė kreiptis į Ž. Ž. . Todėl ji apie tai pranešė telefonu Ž. Ž. . Iš (duomenys neskelbtini) 14.11 val. vykusio telefoninio pokalbio įrašo matyti, kad Ž. Ž. K. S. pasakė: „Tokį tekstuką užmetęs ant firminio jūsų su parašu man tokio įgaliojimo ten reikia tiesioginio nuo jūsų kad būtų“. K. S. pasiūlė atvažiuoti pas jį (1 t.b.l. 34-35). K. S. yra paaiškinęs, kad jis pats tą pačią dieną sukūrė, atspausdino ir padavė Ž. Ž. įgaliojimą. K. S. patvirtino, kad ant byloje esančio įgaliojimo yra jo parašas ir bendrovės spaudas. Neteisingą įgaliojimo datą nurodė per klaidą. Galėjo įgaliojimą surinkti, atspausdinti „B.“ kompiuteriu (duomenys neskelbtini), ir uždėjęs antspaudą atsivežti į Kauną, kad perduoti Ž. Ž. . Įgaliojimu jis patvirtino, kad suteikia teisę A. lokatoriais prekiauti įmonei „A.“. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad Ž. Ž. 18 d. skambino Ž. T. iš „A.“ pranešė, apie trūkstamą įgaliojimą. Ž. Ž. paskambino įmonei „B.“ ir K. S. paprašė įgaliojimo. Kaune, apie 18 val. Ž. Ž. K. S. perdavė įgaliojimą, kurį jis pristatė viešų pirkimų komisijai. Liudytoju apklaustas viešų pirkimų komisijos pirmininku buvęs R. O. , patvirtino aplinkybes, kad trūkstant įgaliojimo įrodančio įmonės „A.“ teisę prekiauti siūloma produkcija Lietuvoje, šis dokumentas buvo būtinas, todėl buvo pasiūlyta patikslinti dokumentus. Darytina išvada, kad be visų būtinų dokumentų viešų pirkimų konkursas būtų negaliojantis. Įgaliojimą pristatė Ž. Ž. . Liudytojas nurodė, kad įgaliojimo datos neįsidėmėjo. Kad įgaliojimas buvo pridėtas prie viešų pirkimų dokumentų patvirtina taip pat teismo posėdžio metu apžiūrėti pirkimų dokumentai (p.d.b.l.21). Taip pat nustatyta, kad įgaliojimas buvo pateiktas tik vienam Ž. Ž. – tikslu jį pridėti prie įmonės „A.“ viešo pirkimo dokumentų. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo J. D. parodymai, kad jis, būdamas įmonės „A.“ direktoriumi, įgaliojimo iš UAB „B.“ neprašė ir įmonė jo negavo, ką patvirtina taip pat reikalaujamų pateikti dokumentų protokolas, kuriame užfiksuota, kad nurodyto įgaliojimo A. Z. įmonėje „A.“ nėra. Įgaliojimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams negalėjo pateikti ir UAB „B.“ (2t.b.l.2,5). Dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad tiek A. Z. IĮ „A.“ pasiūlyme, tiek ir įgaliojime (p.d.b.l.21) nurodyta data sutampa, tai yra – (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bei teisminio nagrinėjimo metu apžiūrėta prie jo pridėtą laikmeną su duomenimis (3t.b.l.184-195), specialisto A. P. , liudytojo V. D. bei paties K. S. parodymus, padarė pagrįstą išvadą kad įgaliojimas surašytas ir atspausdintas 2008-11-18. apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įgaliojimo data tyčia buvo nurodyta žinomai melaginga - 2008-11-12, siekiant suklaidinti komisijos narius, kad prie pasiūlymo įgaliojimas buvo nepridėtas per neapdairumą. Kad įgaliojimo data buvo suklastota tyčia įrodo ir ta aplinkybė, kad Ž. Ž. prašydamas įgaliojimo nurodė: „tokį tekstuką užmetęs ant firminio jūsų su parašu man tokio įgaliojimo ten reikia tiesioginio nuo jūsų kad būtų“, o K. S. iškilo klausimų tik dėl įgaliojimo pasirašymo laiko ir vietos. Toks pokalbio turinys nurodo, kad Ž. Ž. prašymas K. S. nebuvo netikėtas ar neįprastas. Nors jam akivaizdžiai turėjo būti aišku, kad Ž. Ž. neturėjo jokių įgaliojimų ant UAB „B.“ firminio blanko rašyti kokių nors tekstų bendrovės vardu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino suriktus įrodymus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad K. S. suprato, kad įgaliojimą surašo atbuline data, pasirašo, patvirtina įmonės spaudu ir atiduoda jam. Taip pat Ž. Ž. telefoninis pokalbis patvirtina, kad įgaliojimo turinys su K. S. buvo derintas. Įgaliojimo turinys patvirtina, kad jame buvo užfiksuoti visi duomenys, reikalingi, kad įgaliojimas atitiktų konkurso reikalavimams: nurodyti įmonės „A.“ rekvizitai, paminėta, teisė siūlyti produkciją viešų pirkimų konkurse, nurodyta data sutampanti su IĮ „A.“ pasiūlymo surašymo data. Ta aplinkybė, kad jau prieš įgaliojimo surašymą, Ž. Ž. su K. S. buvo atlikę parengiamuosius veiksmus, siekiant, kad konkursą laimėtų A. Z. individuali įmonė „A.“ (K. S. davęs gamintojo „G. D.“ įgaliojimą, CE deklaraciją, nurodęs tikslius lokatorių pavadinimus ir techninius duomenis) taip pat įrodo, kad įgaliojime data buvo suklastota tyčia, siekiant, įrodyti Viešų pirkimų komisijai, kad įmonės „A.“ pasiūlymas jau nuo jo surašymo dienos atitiko visus konkurso reikalavimus. Tuo pačiu tai patvirtina ir Ž. Ž. ir K. S. bendrininkavimą siekiant vieningo tikslo.

Telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuota, kad įgaliojimo Ž. Ž. paprašė iš K. S. 2008-11-18. Kaip patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. O. , šį įgaliojimą Ž. Ž. pateikė viešų pirkimų komisijai per dvi darbo dienas nuo pareikalavimo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu, remiantis T. D. parodymais, nustatyta, kad UAB „B.“ įgaliojimo kopija IĮ „A.“ prekiauti gamintojo „G. D.“ produkcija bendrovėje palikta nebuvo, kaip matyti iš J. D. parodymų, įgaliojimas nebuvo pateiktas ir įmonei „A.“, tai patvirtina ir reikalaujamų daiktų pateikimo protokolai (2t.b.l.2,5). Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad įgaliojimas buvo pateiktas tik vienam Ž. Ž. , kuris pastarąjį pateikė Viešų pirkimų komisijai. Taigi, niekas iš UAB „B.“ darbuotojų, išskyrus K. S. , ir negalėjo susipažinti su įgaliojimo turiniu, kas būtų būtina siekiant suklastoti įrodymus. Todėl šiuo atveju tos aplinkybės, kad O. S. su K. S. yra konfliktiniuose santykiuose, nėra teisiškai reikšmingos.

LR BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. LR BPK 287 straipsnyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio kodekso XIV skyriaus skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Todėl apylinkės teismas, apklausdamas liudytoją V. D. , bei įpareigodamas pateikti daiktinius įrodymus ( elektroninę laikmeną su įgaliojimu) vadovavosi baudžiamojo proceso normomis. Apylinkės teismas, pripažinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą įrodymu, vadovavosi LR BPK 20 straipsnio nuostatomis.

Taip pat apylinkės teismas teisingai įvertino suriktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. Ž. ir K. S. įvykdė nusikalstamas veikas bendrininkaujant.

Kad Ž. Ž. dėl savo nusikalstamų veiksmų gavo turtinės naudos – 4000 litų iš A. Z. IĮ „A.“ direktoriaus J. D. , patvirtina liudytoju apklaustas J. D. . Liudytojas nurodė, kad Ž. Ž. pinigus davė už tai, kad jis rūpinosi viskuo konkursui. Apylinkės teismas teisingai įvertino Ž. Ž. parodymais apie tai, kad pinigų už jo veiklą viešo A. lokatorių pirkimo konkurso metu, iš J. D. negavo, ir juos pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai grindė šią faktinę aplinkybę liudytojo J. D. parodymais. LR BK 72 str. 2d. nurodyta, kad konfiskuotinas turtas, kuris yra uždraustos veikos rezultatas. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino 400 litų kaip neteisėtos veikos rezultatą. LR BK 72 str. 5d. yra nustatyta, kad jei toks turtas paslėptas ar suvartotas, tai priteisiama tokio konfiskuotino turto vertė. Todėl, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai taikė LR BK 72 straipsnio nuostatas.

Apeliantai nurodo, kad nepagrįstai pripažino 125 litus proceso išlaidų. LR BPK 103 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidomis yra ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Įstatymo leidėjas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas – kitos išlaidos – nesieja su proceso dalyviais, išvardintais šiame straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas LR BPK 103 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų K. S. , Ž. Ž. ir jo gynėjo E. A. Ž. apeliaciniai skundai nepagrįsti, o apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų K. S. , Ž. Ž. ir jo gynėjo E. A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

nutarė: