Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5740-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-26
Bylos Nr.
A2.6.-5740-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04973-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
U. N.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 5740 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04973-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.3.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 20 d. 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ALFA (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,14 promilių girtumas). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, teismui paaiškino, jog įvykio dieną susipyko su tėvu ir išvažiavo. Sustojo kelkraštyje šalia pievelės, kur stovėjo saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, ir nusprendė miegoti automobilyje, nes neturėjo pakankamai pinigų grįžti į Klaipėdą. Kadangi po konflikto su tėvu buvo piktas, nuėjo į kitoje gatvės pusėje esančią parduotuvę, nusipirko alkoholio ir prisigėrė. Miegojo automobilyje. Tai nepatiko apsaugos darbuotojui, jis pradėjo jį žadinti, traukti iš automobilio ir liepė važiuoti. Tačiau jis niekur nevažiavo, nes buvo girtas. Jis su apsaugos darbuotoju susipyko ir pastarasis jam iškvietė policiją.

Liudytojas R. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio dieną stovėjo Romainių gatvėje, matė, kaip pravažiavo mašina ir šalia sustojo maždaug už 10 m. Po poros valandų pamatė, kad ta mašina stovėjo jau kelkraštyje, bet kaip ji ten atsidūrė, jis nematė. Jis nematė ir ar U. N. užsikūrė automobilį, ar vairavo taip pat nežino, paties įvykio nematė. Jis ne visada stebėjo automobilį ir jo vairuotoją, tik užmesdavo akį ir viskas. Galal ir galėjo vairuotojas išlipti ir nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio.

Liudytojas A. G. parodė, kad U. N. yra jo vadovo sūnus. 2014 m. birželio 20 d. jam paskambino padalinio vadovas ir paklausė, ar gali parvaryti automobilį. Jis nuvažiavo į vietą, automobilis stovėjo šalikelėje, U. N. sėdėjo automobilyje, rakteliai buvo atimti. Pas pareigūną paklausė, kas įvyko, jis paaiškino, kad pagal „(duomenys neskelbtini)“ parodymus buvo surašytas protokolas.

Liudytojas V. N. parodė, kad 2014 m. birželio 20 d. U. N. buvo pas jį namuose ir jie labai stipriai susipyko. U. N. pašoko, trenkė durimis, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tai buvo jau gerokai vakarop, gal 20 val. Tą dieną jis absoliučiai jokio alkoholio nebuvo vartojęs, išvažiavo visiškai blaivus, tik buvo be galo susinervinęs.

Liudytoja A. N. parodė, kad 2014 m. birželio 20 d. buvo po darbo namuose, U. buvo kartu, jis buvo negėręs. Išvažiavo apie 20 val. piktas ir suirzęs, kadangi susipyko su tėčiu.

Liudytojas V. L. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Po to, kai privažiavo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir pasakė, kad galimai neblaivus pilietis miega automobilyje, jis iškvietė policiją. Jis nematė, kad U. N. vairuotų neblaivus. U. N., atvykus pareigūnams, sakė, kad jis niekur nevažiavo.

Liudytojas T. Š. parodė, kad jis yra Kauno AVPK patrulių 2 būrio vyr. patrulis. Paties vairavimo fakto jis nematė, tarnybinį pranešimą surašė pagal R. S. parodymus.

Liudytojas M. R. parodė, kad jis yra Kauno AVKP Patrulių rinktinės 2 būrio vyr. patrulis. Įvykio dieną patruliavo su T. Š., gavo iškvietimą ir nuvyko į įvykio vietą. Kai jis su kolega atvažiavo į įvykio vietą, U. N. sėdėjo už vairo girtas, bet vairuojant jo nematė. Vienintelis liudytojas, matęs įvykį, buvo R. S..

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Kaltinimas U. N., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., grindžiamas byloje surinkta medžiaga: asmens blaivumo testu Nr. 0770 iš kurio matyti, kad 2014 m. birželio 20 d. 23 val. 07 min. U. N. buvo nustatytas 3,14 promilės girtumas – sunkus neblaivumo laipsnis (2 b.l.), administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu (3 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniojo patrulio M. R. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo (4 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniojo patrulio T. Š. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo (5 b.l.), apsaugos darbuotojo R. S. paaiškinimu (7 b.l.), Kauno apskrities VPK pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b.l.), pakvitavimu (9 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Pažymėtina, jog įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtį, būtina nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę apibūdinančią aplinkybę – aktyvius pažeidėjo veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą. Sprendžiant klausimą dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (žr. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N–1–413/2007 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo U. N. tiek įvykio tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, nuosekliai ir vienodai aiškino įvykio aplinkybes, t.y. neigė vairavęs automobilį neblaivus, teisme nurodė, kad įvykio dieną susipyko su tėvu ir išvažiavo. Sustojo kelkraštyje šalia pievutės, kur stovėjo saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, išgėrė ir nusprendė miegoti automobilyje (15 b.l.). Šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos nepaneigia jokie kiti byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys. Liudytojai V. N. ir A. N. apklausti teismo posėdžio metu patvirtino, jog U. N. labai stipriai susipyko su tėvu ir išvažiavo iš namų. Tą dieną jis absoliučiai jokio alkoholio nebuvo vartojęs, išvažiavo visiškai blaivus (32-33 b.l.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad U. N. buvo pastebėtas kelkraštyje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Šias aplinkybes patvirtina tiek R. S. paaiškinimas (7 b.l.), tiek policijos pareigūnų M. R. ir T. Š. tarnybiniai pranešimai (4, 5 b.l.). R. S. savo paaiškinime nurodė, jog 2014 m. birželio 20 d. apie 20.30 val. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dislokacijos vietoje, pastebėjo automobilį Alfa Romeo, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas netrukus užmigo. Praėjus porai valandų, minėtas automobilis nuvažiavo nuo kelkraščio ant šalia esančios pievutės ir išlipęs vairuotojas pradėjo šlapintis (7 b.l.). Tačiau liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas R. S. savo paaiškinimus pakeitė ir nurodė kitokias šio įvykio aplinkybes, o būtent, kad po poros valandų pamatė, kad U. N. mašina stovėjo jau kelkraštyje, bet kaip ji ten atsidūrė, jis nematė. Jis nematė ir ar U. N. užsikūrė automobilį, ar vairavo taip pat nežino, paties įvykio nematė. Jis ne visada stebėjo automobilį ir jo vairuotoją, tik užmesdavo akį (31 b.l.). Toks liudytojo teiginių nenuoseklumas ir pozicijos pakeitimas teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo vertintinas kritiškai ir kelia pagrįstų abejonių jo teikiamų versijų tikrumu. Liudytojas V. L. parodė, kad jis asmeniškai nematė, jog U. N. vairuotų neblaivus. U. N., atvykus pareigūnams, sakė, kad jis niekur nevažiavo (45-46 b.l.). Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai T. Š. ir M. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog paties vairavimo fakto jie nematė, o tarnybinius pranešimus surašė tik pagal R. S. pateiktą paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių (46-47 b.l.).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad U. N. vairuojantis transporto priemonę neblaivus sulaikytas nebuvo, pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, U. N. vairuojančio transporto priemonę nematė, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. S. ir V. L. taip pat nepatvirtino to fakto, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai vairavo transporto priemonę, jokių kitų neginčytinų duomenų, galinčių paneigti U. N. paaiškinimus, jog jis nevairavo neblaivus, byloje nėra, jo iškelta versija, kad jis tik miegojo automobilyje neblaivus ir nevairavo transporto priemonės, t.y. jo valdoma transporto priemonė nejudėjo, nepaneigta jokiais kitais objektyviais, patikimais, tiesioginiais byloje esančiais duomenimis.

Vien tik ta aplinkybė, kad U. N. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo pastebėtas miegantis neblaivus dar neįrodo to fakto, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Iš išsireikalautos apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.9.-5577-358/2014 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-04835-2014-9) matyti, kad jis buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 20 d. apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus viešoje vietoje šlapinosi tam neskirtoje vietoje, tuo pažeisdamas viešąją tvarką, tačiau ši aplinkybė taip pat nesuponuoja to fakto, jog U. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad U. N. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną U. N. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išsireikalautą apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.9.-5577-358/2014 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-04835-2014-9), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė