Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Raimundo Galdiko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ meistro padėjėju, teistas, paskutinį kartą 2020 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, 2022 m. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmė neatlikta (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. 2022 m. gegužės 3 d., apie 22.20 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), Palangoje, neturėdamas teisės, vairavo automobilį „Volvo S60”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė svetimą A. P. vardu išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savo dokumentą, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. Tokiu būdu T. L., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą. Šiais savo veiksmais T. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

T. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2018 metais prarado savo vairuotojo teises metams dėl lengvo girtumo, dėl administracinio pažeidimo. Iki šiol nėra jų įgijęs, todėl šiuo metu yra užsiregistravęs jų perlaikymui. Ne kartą yra sustabdytas be teisių, ne kartą baustas. Kadangi yra teistas, turėjo daug teisminių procesų, buvo didelė įtampa, stresas, karantinas (Covid-19), niekaip nepavyko išsilaikyti teisių, o vairuoti reikėjo. Jeigu važiuodavo, tai tik būtiniausiais reikalais. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 3 d., apie 21.00 val., atėjo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, Palangoje. Prie jo namų buvo paliktas jo brolio R. R. automobilis. Automobilio raktelius jis turėjo su savimi, kadangi automobiliu retkarčiais naudojosi. Automobilį buvo palikęs minėtoje vietoje jau prieš kelias dienas. Jo brolis nežino, kad jis kartais vairuoja pats, nes mano, jog tai daro draugai, kurie turi vairuotojų pažymėjimus. 2022 m. gegužės 3 d., apie 22.00 val., išėjęs iš draugo įsėdo į automobilį ir jį vairavo (važiavo vienas), žinodamas, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Buvo kilusių minčių grįžti mikroautobusu, tačiau jau buvo vėlu, todėl priėmė sprendimą pats važiuoti automobiliu „Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prisimena prašęs draugo parvežti, tačiau draugas buvo išgėręs alkoholio, todėl atsisakė. Jis važiavo Ganyklų gatve ir sankryžoje pasuko į dešinę pusę link Klaipėdos plento šviesoforo. Važiuojant Ganyklų gatve Palangoje, matė, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnų tarnybinė transporto priemonė, tačiau tuo metu jo nestabdė. Tik pasukus į Bangų gatvę, pareigūnai įjungė mėlynos spalvos šviesos švyturėlius, todėl jis sustojo. Pamatęs, kad yra stabdomas, jis pasimetė, išsigando, rankos pradėjo drebėti, nes žinojo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, žinojo ir suprato, jog eilinį kartą bus nubaustas didele bauda, nes važinėja be teisių. Priėjus policijos pareigūnui ir jam paprašius vairuotojo pažymėjimo, žinodamas, kad jo neturi, pasimetęs pradėjo jo ieškoti po visus savo turėtus išsitrauktus dokumentus iš priekinės striukės kišenės, taip pat atidarė daiktadėžę, neva ten ieškojo ir kelis kartus paprašius pareigūnui pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis ištraukė ir padavė turėtą ne savo vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas jo vaikystės draugo A. P. vardu. Minėtą vairuotojo pažymėjimą draugas buvo palikęs automobilyje, nes kelias dienas prieš įvykį buvo pats važiavęs šiuo automobiliu. Kurią tiksliai dieną šis naudojosi automobiliu jis tiksliai nurodyti negali, bet maždaug 4 - 5 dienas prieš. Kurią dieną rado vairuotojo pažymėjimą tiksliai neprisimena, tačiau kiek prisimena rado padėtą prie porankio, o vėliau įsidėjo tarp savo dokumentų, nes norėjo grąžinti draugui, tačiau iki įvykio dienos jo nesutiko. Siekdamas grąžinti draugo vairuotojo pažymėjimą šis jam skambino, tačiau su draugu susikalbėti nepavyko, nes šis šventė. Dėl šios priežasties nieko draugui apie surastą vairuotojo pažymėjimą nesakė. Pareigūnui pateikdamas svetimą vairuotojo pažymėjimą, jis suvokė, kad tai yra ne jo pažymėjimas, tačiau norėjo išvengti administracinės atsakomybės ir pareigūnui nenurodė, kad tai yra ne jo vairuotojo pažymėjimas. Išankstinio plano pateikti svetimą dokumentą jis neturėjo, viskas įvyko neplanuotai ir netikėtai. Tikslaus pokalbio tarp jo ir pareigūno neprisimena, tačiau prisimena, kad pareigūnui paklausus gimimo metų, jis jam nurodė draugo A. P. gimimo metus, nes juos žinojo. Pasakydamas draugo gimimo metus suvokė, kad meluoja ir pasakė ne savo gimimo metus. Pareigūnui supratus, kad jis yra ne A. P., o T. L., jis prisipažino ir tuomet jau pateikė asmeninį dokumentą. Neneigė, kad yra T. L. Pateikdamas svetimą dokumentą jis tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės. Dėl įvykio labai gailisi ir savo kaltę pripažįsta (b. l. 70 – 73).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

M. E. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 3 d. patruliuojant Palangos mieste kartu su kolege R. J., apie 22.00 val. jiems išvažiuojant iš policijos komisariato kiemo, adresu Ganyklų g. 30, Palangoje, pastebėjo transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas, vairuodamas minėtą transporto priemonę, dešinėje rankoje priešais save ties vairu laikė įjungtą telefoną (matė šviečiantį telefono ekraną). Minėta transporto priemonė važiavo Ganyklų gatve link Bangų g. – Ganyklų g. sankryžos ir pasuko į dešinę pusę – į Bangų gatvę. Pasukus į Bangų gatvę, važiuojant link Klaipėdos plento, įjungus šviesos ir garso švyturėlius, minėta transporto priemonė sustojo dešinėje kelkraščio pusėje. Jam išlipus iš tarnybinės transporto priemonės ir priėjus prie vairuotojo lango, pro atidarytą vairuotojo langą pasisveikino ir prisistatė. Buvusi kartu kolegė liko sėdėti tarnybinėje transporto priemonėje. Tuomet vairuotojo paprašė, kad šis pateiktų vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pradėjo jo ieškoti, matė, kad išsitraukė galimai iš kišenės daug įvairių kortelių, pradėjo jas sklaidyti rankose, ieškoti, kaip suprato, paprašyto vairuotojo pažymėjimo. Negali tiksliai nurodyti ar buvo piniginė ar ne, tačiau rankose laikė tikrai daug įvairių kortelių. Automobilyje buvo tamsu, šviesa nebuvo įjungta, degė tik automobilio skydelio apšvietimas. Automobilio vairuotojas iš minėtos kortelių gausos ištraukė vairuotojo pažymėjimą ir jį padavė jam į rankas. Apžiūrėjus vairuotojo pažymėjimą, sulyginus vairuotojo pažymėjimo nuotrauką su pačiu vairuotoju, jis suprato, kad galimai asmenys skiriasi ir vairuotojas pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą. Tada šio paklausė į jį kreipdamasis „A.“, kodėl vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Į jo kreipimąsi šis jam paaiškino, kad trumpam pasiėmė į ranką telefoną, kad perskaitytų žinutę. Į vairuotoją kreipėsi vardu „A.“ dėl to, kad minėtas vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas A. P. vardu. Supratęs, kad galimai vairuotojo pažymėjimas ne minėto vairuotojo, jis pasakė, kad palauktų ir nuėjo į tarnybinę transporto priemonę. Kolegei pasakė apie savo įtarimus, kad galimai vairuotojas pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą ir pasitikslinimui jis vėl nuėjo prie vairuotojo ir paprašė šio pateikti savo asmens dokumentą. Vairuotojas nurodė, kad savo asmens dokumento neturi, todėl jis vėl grįžo į tarnybinę transporto priemonę. Kartu su kolege per duomenų bazę patikrino pateiktą minėtą vairuotojo pažymėjimą, pagal minėtos transporto priemonės pažeidimus, patikrino asmenis, kurie minėtu automobiliu pastaruoju metu buvo padarę administracinius pažeidimus ir nustatė, kad minėtas sustabdytas automobilio vairuotojas yra T. L., kadangi pagal duomenų bazę vizualiai atitiko tuos pačius veido bruožus. Kai jau įsitikino, kad vairuotojas pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, jis vėl nuėjo prie vairuotojo ir per pravirą langą paprašė šio pasitikrinti bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu neblaivumą. Alkoholio kiekio matuoklis parodė, kad vairuotojas nėra vartojęs alkoholio. Tuo pačiu paprašė šio pasakyti savo asmens kodą, tačiau vairuotojas nurodė, kad nepamena, tada paprašė pasakyti savo gimimo metus. Nors dar nebuvo šiam pasakęs, kad įtaria, kad tai ne šio vairuotojo pažymėjimas, vairuotojas pasakė gimimo metus (duomenys neskelbtini). Šis pasakė tuos gimimo metus, kurie buvo nurodyti vairuotojo pažymėjime. Tada jis vairuotojui pasakė, kad šis nėra A. P., kad šis yra T. L. ir kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Kai vairuotojui jau pasakė, kad yra ne tas asmuo, šis iš karto pasakė, kad padavė ne tą pasą, nes apsiriko. Vairuotojas pripažino, kad yra T. L. Paklausus šio iš kur gavo kito asmens vairuotojo pažymėjimą, šis nurodė, kad automobilį paskutinis vairavo A. Tuo metu vairuotojas pripažino, kad važiavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nes jo nėra įgijęs. Paaiškinau šiam, kad bus surašytas administracinis nusižengimo protokolas už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo. Tada nuėjo iki tarnybinės transporto priemonės. Po kiek laiko priėjus vėl prie minėto vairuotojo transporto priemonės, šio paklausus iš kur gavo kito asmens vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas nurodė, kad prieš tai dieną A. P. vairavo minėtą automobilį. Paklausus dar kartą kaip atsidūrė pas šį minėtas vairuotojo pažymėjimas, vairuotojas nurodė, kad jam norėjo pateikti savo asmens dokumentą, tačiau sumaišė ir pateikė pas šį esantį A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas nurodė, kad galvojo, jog pateikė jam savo asmens tapatybės kortelę, kad apgauti nieko nenorėjo, kad apsiriko. Minėtam asmeniui paaiškino, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo dokumento panaudojimo. T. L. vis kartojo, kad apsiriko, pasimetė, kad padavė minėtą dokumentą visai to nenorėdamas. Šis teigė, kad galvojo, jog padavė savo asmens tapatybės kortelę. Paklausus šio, kodėl sakė, kad neturi jokio asmens dokumento, vairuotojas teigė, jog pagalvojo, kad jis kalba apie mašinos dokumentus, todėl ir nurodė, kad neturi, nors apie mašinos dokumentus nebuvo net kalbos, buvo šio paprašyta asmens dokumento. T. L. nurodė, kad automobilis priklauso broliui, o brolis leido naudotis automobiliu. Tačiau prieš įvykį minėtu automobiliu važiavo ar vairavo T. L. draugas A. P. ir automobilyje paliko savo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 44 – 47).

A. P. paaiškino, kad T. L. yra jo geras vaikystės draugas, jie yra pažįstami apie 25 metus. Iš T. L. buvo pasiskolinęs automobilį „Volvo S60“ (valstybinio numerio nežino). Jis žinojo, kad automobilis priklauso ne T. L., o jo broliui R. R. Tačiau kiek žino, naudotojas buvo T. L., nes automobilis buvo jo žinioje ir jį vairuodavo. Nežinojo, kad T. L. neturi vairuotojo pažymėjimo, nes apie tai niekada jam nesakė. Ne kartą matė kaip T. L. vairuoja automobilį, tačiau nebuvo kilęs įtarimas, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį buvo pasiėmęs iš T. L. kiemo. Prie automobilio buvo išėjęs ir pats T. L., kuris ir padavė automobilio raktelius. Automobiliu naudojosi keletą dienų. Prisimena, kad vieną naktį automobilį laikė savo kieme ir jame miegojo. Kitą dieną automobilį grąžino T. L. Kaip dabar jam tapo aišku – naudodamasis automobiliu, jame tikriausiai buvo palikęs savo vairuotojo pažymėjimą, kurį laikė automobilyje (galimai prie kitų dokumentų daiktadėžėje arba po porankiu, tačiau tiksliai neprisimena). Jis piniginės neturi, todėl savo vairuotojo pažymėjimą laiko kur pasitaiko, todėl kol naudojosi pasiskolintu automobiliu, vairuotojo pažymėjimą laikė automobilyje. Mano, kad grąžinęs automobilį draugui tikriausiai užmiršo iš jo vidaus pasiimti savo vairuotojo pažymėjimą, kurio pasigedo tik 2022 m. gegužės 3 d., nes reikėjo vairuoti. Pasigedęs tikrino visas galimas vairuotojo pažymėjimo vietas, tačiau jo nesurado. Pamanė, kad paliko anksčiau pasiskolintame automobilyje arba dar kitur, nes 2022 m. balandžio 29 d. buvo pasiskolinęs dar kitą automobilį. Neradęs savo vairuotojo pažymėjimo šio fakto nesureikšmino, nes galvojo, kad jis kažkur padėtas. Fakto, kad vairuotojo pažymėjimas būtent T. L. automobilyje jis nežinojo, nes to neprisiminė. Pažymėjo, kad asmeninio vairuotojo pažymėjimo T. L. tyčia nedavė, o šis jo ir neprašė. Jis nežinojo, kad T. L. surado jo vairuotojo pažymėjimą, nes T. L. nieko jam nesakė nors jo ir neklausė. Mano, kad vėliau gal ir būtų paklausęs T. L. apie vairuotojo pažymėjimą. Kada T. L. rado vairuotojo pažymėjimą jis nežino (b. l. 22 – 25).

2022 m. gegužės 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. L. savanoriškai pateikė A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimas apžiūrėtas (b. l. 27 – 30, 34 – 36).

BK 302 straipsnio 1 dalyje atsakomybė kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Vadovaujantis BK 302 straipsniu bei teismų praktika, dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.

Visų aukščiau išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. L. 2022 m. gegužės 3 d., apie 22.20 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), Palangoje, neturėdamas teisės, vairavo automobilį „Volvo S60”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė svetimą A. P. vardu išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savo dokumentą, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. Tokiu būdu T. L., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą, todėl ši jo veika atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą. Jo veika teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybė lengvinančiai bei sunkinančiai aplinkybei (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis T. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, praeityje teistas (teistumas neišnykęs), administracine tvarka baustas (turi galiojančią nuobaudą), išsiskyręs, dirbantis.

Kaltinamasis T. L. prokuroro pranešime, pasisakydamas dėl bausmės dydžio ir jos rūšies, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti 2 arba 3 metams (b. l. 155 – 158). Už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaltinamajam T. L. prokuroras siūlo švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, su kuria kaltinamasis sutiko. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, už kurį numatyta nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). T. L. prokuroro siūloma bausmė – 120 MGL dydžio bauda, su kuria T. L. nesutinka ir prašo skirti mažesnę baudą. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog prokuroro siūlomas bausmės dydis yra artimas minimaliam už padarytą nusikaltimą, sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokuroro siūlomą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą, kuri yra proporcinga ir teisinga padarytai nusikalstamai veikai.

Už šią nusikalstamą veiką paskirtai bausmei taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 3 d. 22.22 val., iki 2022 m. gegužės 4 d. 18.37 val. (viena para), kuri prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).

Nors kaltinamasis T. L. su paskirtos bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė skirti mažesnę baudą ir leisti ją sumokėti dalimis per dvejus arba trejus metus. Teismas nesutiko su kaltinamojo prašymu sumažinti baudą, tačiau sprendžia baudos sumokėjimo dalimis termino klausimą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, būtent teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Iš byloje esančių duomenų, 2022 m. gegužės 4 d. Sodros DB išrašo matyti, kad kaltinamasis nuo 2022 m. vasario 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, nuo 2018 m. spalio 24 d., vykdo individualią veiklą (b. l. 126 – 127). Iš SoDra duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamojo gaunamos pajamos yra labai nedidelės (mažesnės už minimalų atlyginimą), tačiau teismas neturi duomenų apie jo iš vykdomos individualios veiklos gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, teismas šį kaltinamojo prašymą tenkina iš dalies ir nustato paskirtą baudą sumokėti per vienerių metų laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamas dalimis arba visą sumą iš karto.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. L. paskirti bausmę – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 3 d. 22.22 val., iki 2022 m. gegužės 4 d. 18.37 val. (viena para), kuri prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Išaiškintina, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, T. L. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.